Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (t. y. iki skundo datos) buvo laikomas su pertraukomis: nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 18 d., nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (b. l. 24) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, 9-tame būryje, ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi šiame būryje į 1-ą gyvenamąją patalpą, o nuo 2018 birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi šiame būryje į 6-ą gyvenamąją patalpą (b. l. 18, 27, 28, 47, 53). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 18, 27, 53).

Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų, o 2018 m. birželio 15 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas penkioms paroms, paskyrus jam nuobaudą perkelti į kamerų tipo patalpas (b. l. 25). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžiasi dėl kalinimo sąlygų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, o ne kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengtos virtuvėlės, kur galima būtų pasigaminti ar pasišildyti maistą, įsigytą pataisos įstaigos parduotuvėje.

Pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 5.11 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 2 punktas, 2.1–2.16 papunkčiai nustato, kokiais baldais ir inventoriumi aprūpinama bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti: stalu (pagal plotą ir poreikį); spintele (pagal plotą ir poreikį); suolu arba kėde, arba taburete (pagal plotą ir poreikį); elektrine virykle (esant techninėms galimybėms); šiukšlių dėže (1 vnt.); valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluostėmis (1 komplektu); plautuve (pagal poreikį); garų surinktuvu (1 vnt. esant poreikiui ir techninėms galimybėms); buitiniu šaldytuvu (pagal poreikį); sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.); indų džiovykla (1 vnt.); virduliu (1 vnt.); mikrobangų krosnele (1 vnt.); indais (tinkamais sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui); lentyna (pagal poreikį); maisto gaminimo įrankiais (pagal poreikį). Tuo tarpu kamerų įrengimą reglamentuojantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punktas nenumato virtuvėlės įrengimo; vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punktu, nuteistiesiems, laikomiems kamerose, maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) paaiškino ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje (b. l. 29) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje kiekvieno būrio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti pasidėti, ir patvirtino, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. šios virtuvėlės buvo aprūpintos baldais ir inventoriumi, vadovaujantis nurodytomis Aprūpinimo normų 2 punkto, 2.1–2.16 papunkčių nuostatomis. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Atsakovės atstovas nenurodė, ar virtuvėlėse buvo įrengtos elektrinės viryklės, kiek jose buvo stalų, spintelių, kėdžių. Paminėtos teisės aktų nuostatos numato, kad nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamajame korpuse, įrengiama virtuvėlė tik esant techninėms galimybėms, numato, kad viena elektrinė viryklė, vienas garų surinktuvas virtuvėlėje įrengiami tik esant techninėms galimybėms, ir nenustato, koks konkrečiai turi būti stalų ir spintelių skaičius virtuvėlėje. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu virtuvėlėje nebuvo įrengta elektrinė viryklė bei garų surinktuvas, teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo. Dėl baldų skaičiaus, pareiškėjas skunde neteigė, kad atsižvelgiant į asmenų skaičių, trūko baldų. Be to, teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas gaudavo nemokamą maitinimą Pravieniškių PN-AK valgykloje. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl virtuvėlės neįrengimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo veidrodžių nei kameroje, nei dušuose, taip nuteistiesiems nesuteikiama galimybė nusiskusti, o Pravieniškių PN-AK už barzdų auginimą baudžia nuobaudomis, kaip už vidaus tvarkos pažeidimą.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimo įrengti veidrodį bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Aprūpinimo normų 1 punktas, 1.1–1.7 papunkčiai nustato, kokiais baldais ir inventoriumi aprūpinama bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa: metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui); spintelė prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui); taburetė ir/arba kėde ir/arba suolais (pagal poreikį); stalu (1 vnt.); šiukšlių dėže (1 vnt.); valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluostėmis (1 komplektu); sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukais 1 asmeniui); 7.3 papunktis nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinami veidrodžiu (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės); 13.4 papunktis nustato, kad dušo patalpos aprūpinamos veidrodžiu (1 vnt.). Taigi, aptartos teisės normos neįtvirtina reikalavimo įrengti veidrodį nuteistųjų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Reikalavimo įrengti veidrodį kamerų tipo patalpose Aprūpinimo normos (10 punktas) taip pat neįtvirtina.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog patalpose nebuvo veidrodžio, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės (b. l. 19). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 19) paaiškino ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje (b. l. 28) patvirtino, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. prausykla, tualetas, dušas, kuriais naudojosi pareiškėjas buvo aprūpinti baldais ir inventoriumi, vadovaujantis nurodytomis Aprūpinimo normų nuostatomis. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Todėl teismas daro išvadą, kad veidrodis minėtose patalpose buvo įrengtas, ir sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę nusiskusti barzdą. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl veidrodžio nebuvimo kameroje ir duše bei galimybės nusiskusti nebuvimo.

Pareiškėjas skundėsi, kad kieme nebuvo įrengtas sporto kiemelis, nebuvo galimybės mankštintis, nors visi kiti būriai tokius kiemelius turėjo, dėl to pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas.

Iš šio teiginio matyti, kad pareiškėjas skundžiasi tuo, kad nebuvo įrengtas sporto kiemelis pareiškėjo 9-tame būryje, o kituose būriuose buvo įrengtas.

Pataisos įstaigų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Higienos norma nenumato pasivaikščiojimo kiemo, sporto kiemelio, sporto aikštės ar stadiono įrengimo reikalavimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės neįtvirtina reikalavimo, kad pataisos namuose turi būti įrengtas sporto kiemelis, sporto aikštė ar stadionas, o jų 20 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Taigi, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkto nuostata nenustato imperatyvaus reikalavimo sumontuoti sporto įrangą ar sporto inventorių pasivaikščiojimo kieme. Be to, ji numato sporto įrangos sumontavimą pasivaikščiojimo kieme, o ne sporto kiemelyje, sporto aikštėje ar stadione.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Pravieniškių PN-AK, jis buvo patalpintas į tuo metu dar neegzistuojantį 9-tą būrį, 6-ą gyvenamąją patalpą, ir kad 9-to būrio „barakas“ neparengtas apgyvendinti nuteistuosius.

Pareiškėjas šiame teiginyje nesuformulavo, dėl ko, jo nuomone, 9-tas būrys buvo neparengtas apgyvendinti nuteistuosius.

Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2018 birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi 9-tame būryje į 6-ą gyvenamąją patalpą (b. l. 18, 27, 28, 47, 53).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Higienos normą. Higienos normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 18) ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymose (b. l. 27, 53) nurodytais duomenimis, visos gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu buvo įrengtos ir nėra informacijos, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas neegzistuojančioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 20) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje (b. l. 28) nurodytais duomenimis, Pravieniškių PN-AK avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra (b. l. 20). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Dėl pareiškėjo nurodytų konkrečių 9-to būrio trūkumų – dėl veidrodžio, dėl virtuvėlės, dėl sporto kiemelio šiame teismo sprendime jau buvo pasisakyta.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kieme aplink 9-tą būrį vyko statybų darbai (dėl statybos darbų naujas 9-tas būrys dar nėra gyvenamas), nuo ryto iki vakarą visą laiką buvo triukšmas, per tai nesigirdėjo televizoriaus, buvo neįmanoma išsimiegoti ar atsipalaiduoti dieną, dėl triukšmo sutriko miegas, pareiškėjas pasidarė irzlus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 9-tame būryje nuteistuosius laiko drausmės grupės sąlygomis, nors dauguma nuteistųjų yra dirbantys ir visi priklauso paprastajai grupei; teigė, kad nuteistieji visą dieną yra užrakinti kamerose, į kiemą išleidžiami du kartus po 1,5 val. (visi kiti būriai galėjo vaikščioti į lauką visą dieną).

Nuteistųjų pasivaikščiojimą reglamentuoja BVK bei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos. BVK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas nustato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, ir kad tai patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo” (b. l. 19). Bylos medžiagoje yra šis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-283 (b. l. 31–36), kuriuo yra patvirtintos 3-io sektoriaus nuteistųjų dienotvarkės. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo ir kelia ginčą dėl laikotarpio, kai buvo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui taikytina įsakymu 1.1 papunkčiu patvirtinta 3-io sektoriaus nuteistųjų dienotvarkė. Šioje dienotvarkėje yra numatytas laikas, be kita ko, laisvalaikiui, mokymuisi, socialinės reabilitacijos grupinėms priemonėms, psichologinei terapijai (b. l. 32). Atsakovės atstovo paaiškinimu, nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje dėl ligos, bendruose masiniuose renginiuose, taip pat paaiškino, kad nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami, gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis (b. l. 19). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę judėti po lokalinį sektorių. Pareiškėjas neginčija, kad jis turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas pasivaikščiojimo kieme (b. l. 3), kaip numato BVK 73 straipsnio 5 punkto nuostata. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl užrakinimo kamerose ir dėl pasivaikščiojimo trukmės.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN-AK jį baudžia nuobaudomis dėl to, kad jis nedirba, nors pareiškėjas visada prašė suteikti jam galimybę dirbti VĮ „Mūsų amatai“, siuvykloje.

Pareiškėjas nors ir teigė, kad jam buvo skiriamos nuobaudos, tačiau nenurodė, kokia konkrečiai jam buvo paskirta nuobauda, ir kada ji buvo paskirta.

Pagal BVK 12 straipsnio 2 dalį, BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalis numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija; pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų), į darbą nevedami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punktas nustato, kad nuteistuosius būtina aprūpinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitą tikslingą veiklą, kad jie būtų užimti visą darbo dieną. BVK 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų).

Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėjas skunde, nei atsakovės atstovas atsiliepime nenurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija pareiškėjui siūlė dirbti darbą, tačiau pareiškėjas atsisakė dirbti šį jam pasiūlytą darbą. Be to, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos (2018 m. birželio 5 d. už administracijos reikalavimų nevykdymą paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, 2018 m. birželio 15 d. už tą patį pažeidimą paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, 2018 m. birželio 5 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų, 2018 m. birželio 12 d. už tą patį pažeidimą paskirta nuobauda – papeikimas, b. l. 25)) būtent už atsisakymą dirbti administracijos jam pasiūlytą darbą.

Atsakovės atstovo 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte (b. l. 47), Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje (b. l. 51) ir Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymoje (b. l. 52) nurodytais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu su prašymais į Pravieniškių PN-AK Ūkio skyrių dėl darbo suteikimo ūkio dalyje nesikreipė, taip pat nesikreipė į Resocializacijos skyrių dėl darbo suteikimo, pareiškėjas buvo tik pateikęs prašymą priimti į darbą VĮ „Mūsų amatai“, kuris buvo tenkintas, ir pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. liepos 20 d. įsakymu buvo paskirtas į cecho darbininko pareigas nuo 2018 m. liepos 23 d. Bylos medžiagoje yra VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 7/05-3-557 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“ kopija (b. l. 50), iš kurios matyti, kad šio įsakymo 2.2 papunkčiu pareiškėjas paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho darbininko (vienetininko) 1,0 etato pareigas nuo 2018 m. liepos 23 d. (t. y. jau pasibaigus ginčo laikotarpiui) (b. l. 50). Pareiškėjas skunde teigė, kad jis visada prašė priimti jį į darbą VĮ „Mūsų amatai“, tačiau nenurodė, kada konkrečiai jis prašė, nepateikė duomenų, kad jis teikė tokius prašymus, ir kad juos buvo atsisakyta tenkinti. Iš aptartų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo priimtas į darbą VĮ „Mūsų amatai“ nuo 2018 m. liepos 23 d. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir jam suteiktas darbas VĮ „Mūsų amatai“. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas teigė, kad jis jaučia psichologinį spaudimą ir diskriminaciją iš pareigūnų, teigė, kad negali įvardinti jų pavardžių, kadangi pareiškėjui paprašius prisistatyti, pareigūnai atsisakė ir vartojo įžeidžiančius, pareiškėjo nuomone, žodžius, bei grasino pareiškėjo atžvilgiu panaudoti spec. priemones. Nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į aukštesnius pareigūnus ir net Kalėjimų departamentą, kad jie imtųsi priemonių sustabdyti šią pareigūnų neteisėtą veiką ir apsaugotų pareiškėjo gyvybę ir sveikatą, bet jokių veiksmų nebuvo imtasi, išskyrus grasinimus susidoroti su pareiškėju ir visą bausmės laiką atlikti baudos izoliatoriuje, t. y. kamerų tipo patalpose, pareiškėjas būdavo priverstas atsiimti savo skundus. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracija žlugdo jį morališkai. Teigė, kad jis yra persekiojamas pareigūnų.

Pareiškėjas teigė, kad dėl Pravieniškių PN-AK administracijos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų jis jaučiasi palūžęs, vis dažniau galvoja apie savižudybę, jis patyrė nuolatinę baimę, diskriminaciją, jis neišsimiega, bijo žmonių, pablogėjo jo mityba, jis turėjo dvasinių sutrikimų.