Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-14 · Administracinė byla Nr. A-662-1236-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-14
Bylos Nr.
A-662-1236-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Roma Sabina
Trečiasis asmuo
Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Benrida“
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A662-1236/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruod˛io 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes, Audriaus Bakavecko (pranešejas) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,dalyvaujant pareiškejui M. K.,pareiškeju atstovams L. S. ir advokatei Aušrai Mudenaitei,treciojo suinteresuotom asmens atstovui R. B.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju T. S. ir M. K. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju T. S. ir M. K. skunda atsakovui Šiauliu miesto savivaldybei del sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Benrida“).

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejai T. S. ir M. K. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2-7, I t.; 126-130, I t.) kreipesi i Šiauliu apygardos administracini teisma, prašydami panaikinti Šiauliu miesto savivaldybes tarybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 26 d. sprendima Nr. T-87 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – ir ˇemes sklypas), detalusis planas.

Pa˛ymejo, kad pastacius detaliajame plane numatyta 11 metru aukšcio pastata, nebus išlaikyti insoliaciniai rodikliai, kaip to reikalauja STR 2.02.01.2004 „Gyvenamieji pastatai“ 185 punktas, bei tokiu budu nebus u˛tikrinta treciuju asmenu pagristu interesu apsauga. Paaiškino, kad planuojant teritorija nesilaikyta STR 2.06.01:1999 „Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 11 lenteleje nurodyto minimalaus atstumo nuo sklype (duomenys neskelbtini) esancio ant˛eminio gara˛o iki statomo gyvenamojo namo, tai yra 10 metru atstumo. Pabre˛e, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka Šiauliu miesto bendrojo plano sprendiniu del u˛statymo intensyvumo. Atkreipe demesi, kad detaliajame plane nenumatyta vaiku ˛aidimo aikštele, nenustatyta jos konkreti vieta.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiauliu miesto savivaldybe atsiliepimu i skunda (b. l. 116-118, I t.) praše skunda ir patikslinta skunda atmesti kaip nepagristus.

Nurode Teritoriju planavimo istatymo 27 straipsni ir pa˛ymejo, kad Nuolatines statybos komisija, derindama ˇemes sklypo detaluji plana, nenustate jokiu pa˛eidimu, susijusiu su ˇemes sklypo detaliojo plano rengimu. Paaiškino, kad 2007 m. gegu˛es 10 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijai atlikus ˇemes sklypo detaliojo plano patikrinima buvo išduotas teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. SA-140, kurio išvada buvo teigiama. Nurode Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 4, 5 dalis ir priejo prie išvados, kad Institucija pasielge teisetai ir pagristai, nes tik su neigiama valstybines teritoriju planavimo prie˛iuros institucijos išvada detalusis planas negali buti tvirtinamas. Paaiškino, kad pasibaigus valstybines teritoriju planavimo prie˛iuros institucijos išvados galiojimo terminui, planavimo organizatorius UAB „Benrida“ pakartotinai kreipesi i valstybines teritoriju planavimo prie˛iuros institucija del išvados gavimo. Šiauliu apskrities viršininko administracijai dar karta atlikus ˇemes sklypo detaliojo plano patikrinimo procedura, 2008 m. gruod˛io 23 d. buvo išduotas teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. SA-378 su teigiama išvada. Nurode, kad Institucija, tvirtindama skund˛iama detaluji plana, privalejo vadovautis generaliniu planu, o ne bendruoju planu, nes bendrasis planas buvo patvirtintas tik keliu savaiciu skirtumu, o detalusis planas buvo ruoštas jau kelerius metus.

Treciasis suinteresuotas asmuo Šiauliu apskrities viršininko administracija atsiliepimu i skunda (b. l. 113-114, I t.) praše skunda ir patikslinta skunda atmesti kaip nepagristus.

Nurode Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 5 dali, aplinkos ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritoriju planavimo dokumentu tikrinimo tvarkos aprašo 19 ir 21 punktus ir pa˛ymejo, kad ˇemes sklypo detaliojo plano projektas parengtas pagal istatymuose numatytus reikalavimus, detaliojo plano projekte rengimo proceduru pa˛eidimu nerasta, todel 2008 m. gruod˛io 23 d. buvo išduotas teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. SA-378 su teigiama patikrinimo išvada. Nurode, kad skund˛iamas detalusis planas rengtas pagal 2006 m. liepos 12 d. išduotas planavimo salygas ir buvo numatyta, kad jis bus rengiamas pagal Šiauliu miesto generalini plana. Tuomet galiojantis Šiauliu miesto generalinis planas nenumate ˛emes sklypu u˛statymo intensyvumo, tankumo, buvo tik numatytas pobudis. Paaiškino, kad detaliuoju planu šis pobudis nebuvo keiciamas, paliekamas esamas naudojimo pobudis, butent D1 – tai ma˛aaukšciu gyvenamuju namu statyba. Pa˛ymejo, kad planavimas vyksta tokiu principu, kad planavimo organizatorius turi ivykdyti visas planavimo salygas. Jeigu atsiranda naujos aplinkybes, pasikeicia istatymai ar patvirtinamas naujas bendrasis planas, tai savivaldybes taryba tai vertina ir privalo patvirtinti toki detaluji plana, kuris parengtas tomis salygomis, kokiomis ji išdave. Teige, kad savivaldybes tarybos nariai, priimdami sprendima, turejo vadovautis tuo generaliniu planu, kuris nurodytas salygose, nors bendrasis planas buvo patvirtintas 2009 m. sausio 29 d. ir generalinis planas nustojo galioti.

Treciasis suinteresuotas asmuo UAB „Benrida“ atsiliepimu i skunda (b. l. 103-107, I t.) praše skunda ir patikslinta skunda atmesti kaip nepagrista.

Nurode Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 4 punkta ir konstatavo, kad detalusis planavimo procesas yra nukreiptas i konkretu ˛emes sklypa ar ju grupes, šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose itvirtinami nustatantys veiklos ˛emes sklype salygas, teises ir prievoles sprendiniai (statybos ir kitos veiklos privalomosios salygos). Nurode aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu (toliau – ir Taisykles) 27.4, 38, 40 punktus, Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 1, 5 dalis ir pa˛ymejo, jog detaliojo plano tvirtinimo stadija iš esmes priklauso nuo teritoriju planavimo dokumento patikrinimo išvados. Pabre˛e, kad prie˛iuros institucijos išvados statusas teritoriju planavimo procese yra itin reikšmingas, kadangi detaliojo plano tvirtinimas yra imanomas tik tuomet, jei išvada yra teigiama.

II.

Šiauliu apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu skunda ir patikslinta skunda atmete kaip nepagristus.

Atkreipe demesi i Šiauliu apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 7 d. sprendimus administracineje byloje Nr. I-39-84/2008 ir iš naujo viso gincijamo detaliojo plano proceduros teisetumo neirodinejo.

Nurode Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 5 dali, Taisykliu 27.4 punkta, aplinkos ministro 2004 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. D1-200 patvirtinto Teritoriju planavimo dokumentu tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12, 14, 19-21 punktus, Vyriausybes 2004 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 867 patvirtintu Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros bei statiniu naudojimo prie˛iuros nuostatu (toliau – ir Prie˛iuros nuostatai) 20.3 punkta ir konstatavo, kad prie˛iuros institucijos teigiama patikrinimo išvada del teritorijos planavimo dokumento detaluji plana tvirtinanciai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobud˛io, taciau, kaip nurodyta Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje, detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybines teritoriju planavimo prie˛iuros institucijos išvada del detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Konstatavo, kad nuo teritoriju planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita proceduros stadija – detaliojo plano tvirtinimas.

Atkreipe demesi, kad pasibaigus gincui del 2007 m. gegu˛es 10 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. SA-140 teisetumo ir pagristumo, šis dokumentas jau nebegaliojo, nes nuo patikrinimo akto patvirtinimo dienos buvo praeje vieneri metai. Todel, teismo teigimu, Šiauliu apskrities viršininko administracija teisetai ir pagristai atliko pakartotini ˇemes sklypo tvarkymo ir naudojimo re˛imu nustatymo detaliojo plano projekto patikrinima, 2008 m. gruod˛io 23 d. suraše nauja Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akta Nr. SA-378 bei dave teigiama išvada. Pa˛ymejo, kad šis patikrinimo aktas nebuvo skustas, yra galiojantis ir nenugincytas. Teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisetas ir pagristas, nes priimtas kompetentingo administravimo subjekto, laikantis pagrindines proceduros, ypac taisykliu, turejusiu u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma. Pa˛ymi, kad šis sprendimas yra teisetas iš esmes, nes juo patvirtinto ˇemes sklypo detaliojo plano rengimo procedura buvo atlikta laikantis pagrindiniu proceduru ir taisykliu, nenustatyta, kad jos metu butu pa˛eistos suinteresuotu asmenu, taip pat ir pareiškeju, teises ir teiseti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, kad antstolio T. Ubarto 2007 m. rugsejo 20 d. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole yra u˛fiksuota faktine situacija, esanti šiuo metu ˇemes sklype, bet ne nuo detaliajame plane numatyto busimo statinio vietos. Remiantis u˛fiksuota šia faktine situacija, teismo nuomone, galima daryti tik hipotetine prielaida del galimo busimo pastato itakos ˇemes sklypo insoliacijai, taciau to nevertino kaip irodymo, pagrind˛iancio aplinkybe, jog busimas pastatas suma˛ins ˇemes sklypo insoliacija.

Del pareiškeju argumento, kad planuojant teritorija nesilaikyta STR 2.06.01:1999 „Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 11 lenteleje nurodyto minimalaus atstumo nuo sklype (duomenys neskelbtini) esancio ant˛eminio gara˛o iki statomo gyvenamojo namo, tai yra 10 metru atstumo, teismas pa˛ymejo, kad detaliojo plano rengimo metu pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas kaip ukinis pastatas, ir tik 2007 m. rugpjucio 29 d. registro duomenys buvo patikslinti ir papildyti irašu „gara˛as“. Konstatavo, kad detaliojo plano rengejas nepa˛eide STR 2.06.01:1999 „Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos“ nuostatu reikalavimu del atstumo nuo esancio statinio iki busimo gyvenamojo namo pastato, kadangi detaliojo plano rengimo metu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esancio statinio paskirtis buvo ivardinta kaip ukinis pastatas, o ne kaip ukinis pastatas (gara˛as).

Del pareiškeju argumento, kad detaliajame plane nenumatyta vaiku ˛aidimo aikštele, nenustatyta jos konkreti vieta, teismas nurode, kad, vadovaujantis aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu IX skyriaus nuostatomis, tarp privalomu teritorijos tvarkymo ir naudojimo re˛imo reikalavimu vaiku ˛aidimu aikšteliu pa˛ymejimas detaliuosiuose planuose nenumatytas, jis atliekamas rengiant technini projekta, o ne detaluji plana.

Del pareiškeju argumento, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka Šiauliu miesto bendrojo plano sprendiniu del u˛statymo intensyvumo, teismas pa˛ymejo, kad, vadovaujantis Taisykliu 37 punktu, detaliojo teritoriju planavimo procesas laikomas pradetu išdavus planavimo salygas ir pasirašius planavimo teisiu organizavimo perdavimo sutarti. Kadangi planavimo salygos detaliajam planui rengti buvo išduotos 2006 m. liepos 13 d., laike, kad individualiam visuomeniniam santykiui turi buti taikytini teises aktai, reglamentave teritoriju planavima iki 2006 m. liepos 13 d. Pareiškejai nurode gincijamo detaliojo plano prieštaravima Šiauliu miesto bendrajam planui, isigaliojusiam po 2009 m. sausio 29 d., todel, teismo teigimu, jis negali buti taikomas, nes negali buti pa˛eistas teises principas lex retro non agit.

III.

Pareiškejai T. S. ir M. K. apeliaciniu skundu (b. l. 226-229, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – panaikinti Sprendima ir priteisti iš Institucijos bylinejimosi išlaidas pagal teismo posed˛io metu pateikta išlaidu patvirtinima.

Teigia, kad irodinejimo dalykas šioje byloje skiriasi nuo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. lapkricio 7 d. išnagrinetos administracines bylos Nr. A146-1846/2008, kadangi nagrinejamu atveju ginco dalyku yra patvirtinto detaliojo plano sprendiniu teisetumas, t. y. atitikimas teises aktu reikalavimams, o ne detaliojo plano svarstymo, derinimo proceduru analize. Mano, kad išnagrinetoje administracineje byloje irodinejimo dalyko ribos buvo patikrinti Patikrinimo akto teisetuma, o nagrinejamoje byloje irodinejimo dalyko ribos yra patikrinti, ar galejo buti patvirtintas detalusis planas, kuris neatitinka norminio akto – bendrojo plano, Teritoriju planavimo istatymo ir kitu teises aktu reikalavimu. Teigia, kad negalima vadovautis nuostata, jog nepripa˛inus Patikrinimo akto neteisetu suinteresuoti asmenys nebetenka galimybes kreiptis i teisma del patvirtinto detaliojo plano teisetumo patikrinimo, nes detaliojo plano tvirtinimo etapas nebutu reikalingas. Atkreipia demesi, kad teismas netyre teismo eksperto ekspertizes akto išvadu ir ju itakos detaliojo plano teisetumui, tuo pa˛eisdamas Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 86 straipsnio 2 dali. Paaiškina, kad byloje nustatyta, jog Šiauliu miesto bendrasis planas patvirtintas Institucijos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1. ˇemes sklypo detalusis planas patvirtintas Institucijos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-87, t. y. jau galiojant miesto bendrajam planui. Kadangi detalusis planas prieštarauja bendrajam planui (detaliajame plane u˛statymo intensyvumas suplanuotoje teritorijoje nustatytas 1,2 indeksu, o bendrajame plane 1 indeksu), mano, kad patvirtinus detaluji plana buvo pa˛eisti Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 3 dalis, Taisykliu 50 punktas, Aprašo 11 punktas.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo UAB „Benrida“ atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 1-4, II t.) prašo apeliacini skunda atmesti ir priteisti iš pareiškeju turetas bylinejimosi išlaidas.

Pabre˛ia, kad Šiauliu apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinetoje administracineje byloje Nr. I-39-84/2008 konstatavo, jog nera jokiu duomenu, kad detaliojo plano rengimo procese butu pa˛eista pareiškeju, kaip gretimu su planuojama teritorija ˛emes sklypu savininku, teises aktais nustatyta teise ˛inoti apie teritorijos detaluji planavima ir galima teritorijos planavimo itaka pareiškejo teisems ir teisetiems interesams, arba teise Visuomenes dalyvavimo nuostatu numatyta tvarka dalyvauti detaliojo planavimo procedurose, taip pat konstatavo, kad nera jokiu duomenu, jog teritorijos planavimo dokumento sprendimai neatitinka Teritoriju planavimo istatymo ir kitu teises aktu reikalavimu. Prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, kad anksciau minetoje byloje priimtuose sprendimuose teismai analizavo ir vertino ˇemes sklypo detaliojo plano procedura iki 2007 m. gegu˛es 10 d. Šiauliu apskrities viršininko administracijos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. SA-140 priemimo ir konstatavo, kad šio patikrinimo akto priemimas buvo atliktas tinkamai, teritorijos planavimo dokumento sprendiniai atitiko Teritoriju planavimo istatymo bei kitu teises aktu reikalavimus. Mano, kad teismas teisingai nustate nagrinejamos bylos ribas. Atkreipia demesi, kad teismas nesivadovavo pareiškeju nurodytu teiginiu, jog nepripa˛inus Patikrinimo akto neteisetu suinteresuoti asmenys netenka galimybes kreiptis i teisma del patvirtinto detaliojo plano teisetumo patikrinimo. Pa˛ymi, kad detaliojo plano tvirtinimo stadija priklauso nuo teritoriju planavimo dokumento patikrinimo išvados. Atkreipia demesi, kad Šiauliu apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriaus teritoriju planavimo dokumento 2008 m. gruod˛io 23 d. pakartotiniame patikrinimo akte Nr. SA-378 del parengto detaliojo plano teigiamas išvadas pateike visos planavimo salygas išdavusios kompetentingos institucijos. Nurodo, kad teismo ekspertize šioje byloje nebuvo paskirta, pareiškejai jos nepraše skirti, o pateiktas UAB „Statybiniu teismo ekspertiziu centro“ 2009 m. liepos 30 d. ekspertiziu aktas vertintinas kaip rašytinis irodymas, bet ne kaip eksperto išvada. Akcentuoja teises principo lex retro non agit svarba nagrinejamoje byloje.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo Šiauliu apskrities viršininko administracija atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 6-7, II t.) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista ir pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista.

Pa˛ymi, kad tai, ar detalusis planas atitinka bendrojo plano, Teritoriju planavimo istatymo ir kitu teises aktu reikalavimus, tikrina ne savivaldybes taryba, o Nuolatine statybos komisija ir valstybine teritoriju planavimo prie˛iuros institucija. Pabre˛ia, kad patikrinimo išvada yra teigiama, todel Sprendimas yra teisetas ir pagristas. Tvirtina, kad detaliojo plano tvirtinimo esme tokia, kad tik patvirtintas ir teritoriju planavimo dokumentu registre iregistruotas detalusis planas igyja teisini statusa ir taip iteisinamas detaliajame plane numatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo re˛imas. Pa˛ymi, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (adm. b. Nr. AS556-108/2009), pagal kuria planavimo procesas (taip pat ir valstybine teritoriju planavimo prie˛iura) prasideda teritorijos planavimo salygu išdavimu, ir todel pagristai vadovavosi Taisykliu 37 punktu. Mano, kad reikalavimas taikyti nauju isigaliojanciu istatymu reikalavimus aiškiai prieštarautu teisines valstybes principui, kuris draud˛ia teises akta taikyti atgaline data. Pa˛ymi, kad 2006 m. liepos 13 d. išduotu planavimo salygu Nr. DP-181 5 punkte nurodyta, kad detalusis planas turi buti rengiamas atsi˛velgiant i Šiauliu miesto generalini plana, teritoriju planavimo dokumentu registro Nr. 006291000100, todel atmete apeliantu argumenta, kad detalusis planas prieštarauja 2009 m. sausio 29 d. patvirtintam Šiauliu miesto bendrajam planui.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiauliu miesto savivaldybe atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 8-11, II t.) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.

Akcentuoja, kad prie˛iuros institucijos išvados statusas teritoriju planavimo procese yra labai reikšmingas, nagrinejamu atveju parengtas detalusis planas buvo tikrintas ir išduotos teigiamos išvados net du kartus. Nurodo Teritoriju planavimo istatymo 26 straipsnio 4, 5 dalis ir pa˛ymi, kad nei viena institucija, kurioms suteikta teise tikrinti detaliuosius planus, nenustate jokiu pa˛eidimu, susijusiu su detaliojo plano rengimu. Atkreipia demesi, kad pareiškeju tevai jau anksciau kreipesi i Šiauliu apygardos administracini teisma, prašydami pripa˛inti neteisetu ir nepagristu Šiauliu apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegu˛es 10 d. teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akta Nr. SA-140. Minetoje byloje teismai konstatavo, kad nera jokiu duomenu, jog detaliojo plano rengimo procese butu pa˛eista pareiškeju, kaip gretimu su planuojama teritorija ˛emes sklypu savininku, teises aktais nustatyta teise ˛inoti apie teritorijos detaluji planavima ir galima teritorijos planavimo itaka pareiškeju teisems ir teisetiems interesams arba teise Visuomenes dalyvavimo nuostatu numatyta tvarka dalyvauti detaliojo planavimo procedurose, taip pat konstatavo, jog nera jokiu duomenu, kad teritorijos planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Teritoriju planavimo istatymo ir kitu teises aktu reikalavimu. Atkreipia demesi, kad pareiškejai nepateike jokiu papildomu irodymu del ju menamo pa˛eidimo, remesi tais paciais irodymais, kuriuos jau nagrinejo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A146-1846/2008. Mano, kad ekspertizes aktas teismo posed˛io metu buvo išsamiai išnagrinetas, jis buvo surašytas tik remiantis pareiškeju pateiktais dokumentais, ekspertas nebuvo nuvykes i vieta, neatliko jokiu matavimu, todel šis aktas vertintinas kritiškai. Nurodo Taisykliu 37 punkta, pa˛ymi, kad planavimo salygos detaliajam planui rengti buvo išduotos 2006 m. liepos 13 d. ir prieina prie išvados, kad individualiam visuomeniniam santykiui turi buti taikytini teises aktai, reglamentave teritoriju planavima iki 2006 m. liepos 13 d. Šiauliu miesto bendrasis planas isigaliojo 2009 m. sausio 29 d., todel jis, atsakovo nuomone, negali buti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinejamu atveju administracinis gincas kilo del Šiauliu miesto savivaldybes tarybos 2009-02-26 sprendimo Nr. T–87, kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, detalusis planas ˛emes sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo re˛imams nustatyti, teisetumo ir pagristumo.

Pareiškejas kaip viena iš svarbiausiu skundo pirmosios instancijos teismui argumentu nurode tai, kad busimas pastatas, kurio maksimalus parametrai u˛fiksuoti detaliojo plano sprendiniuose, itakos vaiku ˛aidimu aikšteles insoliacija, t. y. neišlaikytas 11 metru insoliacinis atstumas iki gretimame ˛emes sklype ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) esancios vaiku ˛aidimo aikšteles.

Kaip matyti iš bylos med˛iagos, pareiškejai 2009-08-05 vykusio teismo posed˛io metu pateike teismo eksperto S. M. atliktos ekspertizes akta ir papildoma insoliacijos skaiciavimo išvada bei praše kviesti i teismo posedi ekspertize atlikusi S. M.. Teismas prašymus tenkino. Pirmosios instancijos teismo posed˛io, vykusio 2009-09-28 metu, S. M. buvo apklaustas kaip ekspertas. Tuo tarpu Šiauliu apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendime šio bylos aspekto apskritai neanalizuoja, t. y. vaiku ˛aidimu aikšteles insoliacijos klausimas visiškai nenagrinetas. Nors teismo posed˛io metu ir kaip ekspertas buvo apklaustas S. M., taciau išsakytu jo teiginiu ir ekspertizes akto teismas nevertino. Tai reiškia, kad sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, o be to, pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinejo byloje pareikštus reikalavimus. Taigi Šiauliu apygardos administracinis teismas išnagrinejo byla ir prieme joje sprendima absoliuciai nevertindamas byloje vieno šio ginco išsprendimui reikšmingo aspekto. Vadinasi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas administracine byla nenustate visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai ju neištyre (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis).

Remiantis išdestytu, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripa˛inti teisetu ir pagristu, o del aukšciau nurodytu prie˛asciu byla gra˛intina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesines teises normu pa˛eidimas arba netinkamas ju pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendima tada, jeigu del šios pa˛aidos galejo buti neteisingai išspresta byla. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas, nevertindamas byloje keliamo vaiku ˛aidimu aikšteles insoliacijos klausimo, negalejo tinkamai ivertinti ˛emes sklypo detaliojo plano sprendiniu atitikties teises aktu keliamiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas pa˛eide Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnyje itvirtintas irodymu vertinimo taisykles, o taip pat mineto istatymo 81 straipsnyje itvirtinta pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes bei neišsiaiškino visu reikšmingu bylos aplinkybiu, nepašalino byloje esanciu abejoniu. Šie procesiniai teises normu pa˛eidimai turejo itakos neteiseto sprendimo priemimui (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 83 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismo posed˛io protokole nurodomi teismo posed˛io metu ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti irodymai ir šaliu pareiškimai del ju. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsejo 28 d. posed˛io protokole nera fiksuota, kokie irodymai teismo posed˛io metu, kuriais grind˛iamas priimtas sprendimas, buvo ištirti, t. y. ištirti irodymai nekonkretizuoti, kas kelia tam tikru abejoniu del irodymu ištyrimo apskritai. Pastebetina, kad protokole nurodomi visai kiti dokumentai nei yra byloje. Pavyzd˛iui, kad bylos 2–5 lapai yra pareiškeju skundas, nors iš tikruju pareiškeju skundas yra 2–7 bylos lapai, jog bylos 6 lapas yra kvitas (reliai bylos 6 lapas yra skundas), jog bylos 7 lapas yra registravimo pa˛ymejimas (realiai bylos 7 lapas yra paskutinis skundo lapas) ir pan. Esant situacijai, kai skund˛iamas sprendimas yra pagristas neištirtais irodymais, jau vien del to kyla abejoniu del jo pagristumo ir teisetumo.

Teiseju kolegija pa˛ymi, jog apeliacines instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetuma bei pagristuma, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai ivertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai ivertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, butu pa˛eista proceso šalies teise i apeliacija, o tai lemtu teises bent karta apskusti nepalanku teismo sprendima instancine teismu sprendimu kontroles tvarka pa˛eidima. Del išdestytu prie˛asciu skund˛iamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali buti paliktas galioti.

Byla nagrinejant iš naujo, taip pat sprestinas klausimas, ar laikantis irodymu leistinumo kriteriju bei siekiant išsiaiškinti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, kuriu negalima nustatyti be specialiu atitinkamos srities ˛iniu, nera butina skirti nauja (nepriklausoma) ekspertize (kviesti specialista).

Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi, kad vykdydamas teisinguma (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspesti tarp proceso šaliu kilusi ginca iš esmes. Teismo išsprestoje administracineje byloje neturi likti neatsakytu klausimu, palikta neaiškumu, daranciu išnagrineta byla iki galo neišspresta arba esanciu naujo teisinio ginco tarp šaliu šaltiniu ir todel reikalaujanciu papildomo teisminio isikišimo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n utaria:

Pareiškeju T. S. ir M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šiauliu apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Roma Sabina AlimieneAudrius BakaveckasVirgilijus Valancius