Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 6 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (anksčiau – Darbo birža); neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikintas D. D. bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę, ją nustačius atlikti pataisos namuose;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu D. D. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmimo (nuo 2014 m. birželio 6 d.) laikas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis D. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo praėjusiais metais, po mamos mirties praėjus apie mėnesiui laiko. Mama mirė balandžio mėnesį. Jis tuo metu labai daug gėrė, todėl mažai ką pamena. Pamena, kad tą dieną su draugu J. S. vartojo alkoholį. Nepamena, ką gėrė, tačiau gėrė labai daug. Jis, manydamas, kad jam bus blogai nuo pagirių, sumanė prasimanyti pinigų, todėl nusprendė parduoti jo garaže, kurį kartu su seserimi paveldėjo po tėvų mirties, stovinčią sesers vyro tėvo priekabą. Atsimena, kad pirkėjų ieškojo internetiniuose skelbimuose, bandė skambinti keletu numerių, vienam neprisiskambino, kitas priekabos nepirko, nes jis neturėjo jos dokumentų. Kiek pamena, vėliau jis užmigo, o pabudęs ant stalo pamatė pinigus, tiksliai nepamena, kiek, bet gal apie 200–250 Eur. Pinigus pasiėmė ir iškart išėjo į parduotuvę. Visus pinigus pasiliko sau, juos išleido. Po kelių dienų, pamatęs, kad garaže nėra priekabos, jis pagalvojo, kad pinigai galėjo būti už priekabą, tačiau tiksliai nepamena. Šiuo metu yra praėję daug laiko, todėl ir tai lemia, kad jis visų aplinkybių nebepamena. Tačiau pamena, kad atvykęs pirkti priekabą asmuo buvo lengvai apsirengęs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Būtent ikiteisminio tyrimo atliekamos apklausos metu jis geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes, nes šiuo metu jau praėjo daugiau negu metai. Jis gailisi dėl to, kas atsitiko, atsiprašo nukentėjusiojo, planuoja atlyginti žalą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinti D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: savo kaltę jis pripažįsta iš dalies ir nori parodyti, kad minėta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Č. L. (jo sesers E. L. vyro tėvas), stovėjo jam nuosavybės teise priklausančiame nerakintame garaže (duomenys neskelbtini). Garažo vartai buvo be spynos, užrakinami ant metalinio kabliuko. Kiek laiko minėta priekaba pas jį stovėjo, neprisimena (gali būti, kad apie mėnesį laiko). Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d., apie 17 val., iki 2022 m. birželio 4 d. 12 val., pas jį namuose (duomenys neskelbtini), jis su J. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Pasibaigė alkoholis ir jis nusprendė, kad reikia parduoti minėtą priekabą. Dabar neprisimena, kam jis paskambino ir susitarė dėl minėtos priekabos pardavimo. Tik prisimena, kad jis pats nusprendė ją parduoti, J. S. neturėjo tikslo ją parduoti, jis veikė vienas. Kas vyko vėliau, neprisimena. Neprisimena, kad kažkas būtų atvažiavęs ir padėjęs jam ištempti minėtą priekabą, jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Neprisimena, ar J. S. minėtą priekabą padėjo jam išvežti iš garažo ir namo teritorijos. Prisimena, kad J. nežinojo, kad namo garaže stovi minėta priekaba. Kaip minėjo, jis pats nusprendė ją parduoti. Prisimena, kad tą dieną, kai nusprendė parduoti minėtą priekabą (tiksliai dienos neprisimena), jis gulėjo namuose, lovoje ir jam nepažįstamas vyras, kurio apibūdinti jis negalės, nes neprisimena, užėjo į jo namo kambarį ir ant stalo padėjo už minėtą priekabą apie 300 Eur (tikslios sumos nurodyti negali, nes neprisimena). Prisimena, kad buvo keletas kupiūrų po 20 ir 50 Eur (kiek vienetų, tiksliai neprisimena). Kontaktų minėto asmens neturi, vyro, kuriam pardavė minėtą priekabą, nepažįsta. Gali būti, kad susirado tą asmenį internetu. Visus pinigus pasiliko sau. Su J. nesidalino. Dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 147–149). D. D. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai, kadangi kaip ir buvo nurodęs ankstesniame įtariamojo apklausos protokole, priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė Č. L., stovėjo jam nuosavybės teise priklausančiame nerakintame garaže (duomenys neskelbtini). Garažą jis paveldėjo po močiutės mirties, tačiau dokumentai yra dar tvarkomi. Garažo vartai buvo be spynos, užrakinami ant metalinio kabliuko. Po motinos mirties 2022 metais po Velykų jis pradėjo labai stipriai gerti ir jam visos dienos susimaišė. Atsimena, kad 2022 m. gegužės 31 d. jis kartu su J. S. vartojo alkoholinius gėrimus adresu (duomenys neskelbtini) (jie buvo tik dviese), ir tuo metu jis nusprendė parduoti Č. L. priklausančią priekabą (jos vertės jis nežinojo). Minėtą priekabą nusprendė parduoti dėl to, nes norėjo paskui turėtų pinigų, už kuriuos galėtų nupirkti sau alkoholinių gėrimų. Tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad internete ieškojo asmenų pagal skelbimus, kurie galėtų nupirkti priekabą ir paprašęs J. S. mobiliojo ryšio telefono, paskambino per kelis numerius, tačiau niekas neatsiliepė ir neperskambino dėl priekabos pardavimo. Tuomet jis dar labiau prisigėrė ir netrukus užmigo. Ar buvo suderinęs su kažkuo dėl priekabos pardavimo, tiksliai neatsimena. Žino, kad ją jis pats norėjo parduoti. J. S. jis neprašė skambinti dėl priekabos pardavimo, neatsimena, kad jis kažkam skambintų ir kalbėtų apie priekabą. Kas tuo metu vyko, kai įtariamasis miegojo, nežino. Atsimena, kai atsikėlė, pamatė ant stalo kupiūras po 10, 20, 50 Eur (kiek vienetų, tiksliai neprisimena) ir jis iš karto nuėjo į parduotuvę. Po poros dienų jis pamatė, kad garaže nėra priekabos ir savininkui Č. L. apie tai nepranešė, kadangi nenorėjo konflikto. Maždaug po dienos į jo namus atvažiavo R. L. (R. L.) (kuris yra Č. L. sūnus), ir pasakė, kad nori pasiimti priekabą, o jis jam atsakė, kad priekabą pavogė, tačiau tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių jis nesugebėjo ir jam buvo liepta eiti ir išsimiegoti. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę jis pripažįsta visiškai, kadangi dėl jo kaltės dingo priekabą. Dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 164–167).

4. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. J. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad savo kaltės jis visiškai nepripažįsta. Maždaug 2022 m. gegužės pabaigoje (tikslios datos ir laiko neatsimena) jis atėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas D. D., kuris yra jo vaikystės draugas. Kartu su D. D. ir jam nepažįstamu asmeniu (kurio prieš tai niekada nematė, vardo, pavardės nežino) vartojo alkoholinius. Jiems būnant kartu adresu (duomenys neskelbtini), D. D. paprašė jo mobiliojo ryšio telefono, norėjo prisijungti prie interneto, kadangi savo mobiliojo ryšio telefono neturėjo. D. D. naudojosi internetu, kažkam skambino, nežino kam. Sėdėjo toliau, vartojo alkoholinius gėrimus, jokių kalbų apie priekabą ar jos pardavimą nebuvo. Netrukus D. D. jo paprašė išeiti iš namų į lauką ir pasitikti asmenis (pats jis nenorėjo eiti ir jų pasitikti, nes buvo nukritęs ir jo veidas buvo visas mėlynas). Jis pasitiko du jam nepažįstamus asmenis, kurie su juo pasisveikino ir tiek. Tuomet jis nuėjo atgal pas D., kuris jam pasakė atidaryti garažą, kuriame stovėjo priekaba (valstybinio numerio nežino). Tuomet J. S. suprato, kokiu tikslu jis pasitiko jam nepažįstamus asmenis ir atidarė jiems garažą. Iš karto suprato, kad D. D. nori parduoti priekabą. Minėti asmenys patys ištraukė priekabą iš garažo ir ją paskui ant kelio prikabino prie automobilio (koks automobilis, nežino). Už priekabą iš minėtų asmenų J. S. paėmė pinigus, kiek – neskaičiavo, ir iš karto perdavė pinigus D. D. Dar truputį pabuvo pas D. ir išėjo namo, kadangi kitą dieną jam reikėjo į darbą. Nori patvirtinti, kad priekabos jis nevogė, jokių pinigų už ją negavo. Anksčiau minėtu laikotarpiu jis tik buvo adresu (duomenys neskelbtini), ir tik padarė tai, ko jo paprašė D. D., t. y. atidarė garažo duris ir paėmė pinigus, kuriuos iš karto perdavė D. (2 t., b. l. 24–27).

6. Prokurorės Oksanos Leontjevos 2023 m. sausio 31 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo J. S. atžvilgiu (1 t., b. l. 18–21).

7. Liudytojas Č. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybes teise priklauso priekaba „NIEWIADOW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Minėtą priekabą jis įsigijo 2007 metais Lietuvoje, tuo metu mokėjo 6 000 Lt, šiuo metu, atsižvelgęs į rinkos kainą, vertina, kad jos turtinė vertė yra 2 000 Eur. Paskutiniu metu jis priekabą dažnai naudoja, kadangi padeda sūnui su tvarkymo darbais. 2022 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., kartu su sūnumi R. L. (R. L.) atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Namas nurodytu adresu priklauso sūnaus žmonai E. L. 2022 m. gegužės 31 d. atvyko automobiliu „HYUNDAI“ su prie jo prikabinta priekaba. Atvykęs priekabą atkabino nuo automobilio ir įstūmė ją į garažą, kurį užrakino kabliu. Visa teritorija, kurioje yra garažas, yra aptverta tvora, kuri taip pat rakinama metaliniu kabliuku. Palikęs priekabą garaže nuvyko namo, jo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2022 m. birželio 4 d., apie 12.00 val., jam paskambino sūnus ir nurodė, kad jis skubiai privalo vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi galbūt buvo įvykdyta priekabos vagystė, apie galimą vagystę jo sūnui pranešė kaimynystėje gyvenantys kaimynai, jų duomenų nenurodys, kadangi jie prašė neatskleisti jų duomenų. Kartu su R. L. nuvyko patikrinti gautą informaciją. Atvykus nurodytu adresu, tvoros vartai buvo užrakinti, o garažo vartai buvo uždaryti, bet neužrakinti, tai ir sukėlė jam ir jo sūnui įtarimą. Atidarę garažo duris pastebėjo, kad nebėra priekabos, suprato, kad informacija pasitvirtino, buvo įvykdyta priekabos vagystė, įtaria, kad vagystė buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., iki 2022 m. birželio 4 d. 12.00 val., kadangi tuo metu, kai paliko priekabą stovėti, aplinka buvo tvarkinga, jokių įtartinų asmenų nepastebėjo. Apie garaže stovinčią priekabą žinojo tik D. D. ir J. T. (J. T.), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Jam ir sūnui bandant sužinoti, kas galėjo įvykdyti vagystę, kaimynystėje gyvenantys žmonės nurodė, kad matė, jog priekabą vežė J. T. Toliau tikslinant minėto įvykio aplinkybes sužinojo, kad J. T. šią priekabą pardavė, tačiau kada ją pardavė, kam pardavė ir už kiek jis ją pardavė, nežino. Nenurodys žmonių, kurie suteikė jam šią informaciją, kadangi jie prašė neatskleisti jų duomenų. Yra įsitikinęs, kad vagystę įvykdė J. T. ir kad priekaba yra pas jį, jeigu jis jos nėra pardavęs, yra įsitikinęs, kadangi jis ne pirmą kartą vykdo vagystes. Jam padaryta 2 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 78–81).

8. Liudytojas R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš nepilnus du mėnesius mirė jo žmonos mama, gyvenusi (duomenys neskelbtini). Namai buvo labai apleisti ir pilni šiukšlių, dėl to jis su tėčiu Č. L. antrą kartą 2022 m. gegužės 25 d. atvyko su jo automobiliu „Hyundai“, valstybinių numerių neatsimena, prie kurio buvo prikabinta priekaba „NIEWIADOW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią prikrovė daug šiukšlių ir ją uždarė namo kieme esančiame garaže, garažo duris uždarė metaliniu kabliu, kitokios spynos pritvirtintos nebuvo. 2022 m. birželio 4 d. jam paskambino žmona, pasakė, kad iš garažo pavogta priekaba. Jis pirmas nuvyko į namus, o paskui atvyko ir tėtis. Iškvietė policiją ir atliko būtiniausius procesinius veiksmus. Du kaimynai jam pasakojo, kad jie bendravo su D. D. (tai yra jo žmonos brolis) ir J. T., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kurie pasakė, kad priekabą jie pardavė pirkėjui, kurį surado per skelbimą. Pats pirkėjas atvažiavo į namus ir išsitempė priekabą. Turi kaimynų siųstą vaizdo įrašą savo telefone, kurio negali niekaip išsaugoti ir kitaip pateikti, kuriame matosi, kaip trys vyrai, jam panašu, kad vienas iš jų yra J., kurie iš kiemo išvarė priekabą, prikabino prie atvykusio automobilio „Opel Vivaro“ (valstybinių numerių nesimato) ir du vyrai išvažiavo su automobiliu, prie kurio buvo pritvirtinta priekaba, o J. grįžo į namus. Tas kaimynas, kuris jam pateikė vaizdo įrašą, dėl savo saugumo atsisako bendradarbiauti su policija, kadangi jis žino, kokie yra D. ir J., ir žino, kad jie gali kerštauti (1 t., b. l. 88–91).

9. Liudytojas M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis turėjo internete reklamą dėl auto prekių supirkimo. Šių metų pavasarį jam telefonu pasiūlė pirkti priekabą, kadangi jis nesakė, kas jam siūlo, jis ir neklausė, atsimena, kad tai buvo jaunas vyras. Šiuo metu nurodyti, iš kokio telefono numerio jam skambino, negali, neatsimena. Tuo metu jis bendravo su (duomenys neskelbtini) piliečiu I., tad su juo ir nuvyko apžiūrėti jam pasiūlytos priekabos. Kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu I. atvyko nurodytu adresu (šiuo metu neatsimena, bet žino, kad tai buvo (duomenys neskelbtini)). Atsimena, kad buvo šviesus paros metas. Atvykusius į vietą juos pasitiko jaunas vaikinas iš nuosavo namo (atpažinti jo negalėtų, kadangi praėjo daug laiko), kuris pasiūlė apžiūrėti priekabą. Apžiūrėjo priekabą, ji jam netiko, bet I. (pavardės nežino, kontaktų jokių irgi nežino) tiko ir jis ją nusipirko. I. priekabą nusipirko už 100–300 Eur. Kai I. ją nupirko, paprašė jo ją patempti. Liudytojas jam padėjo ir jie dviese prikabino priekabą prie automobilio „Renault Trafic“, oranžinės spalvos, valstybinių numerių nežino, kuris priklausė ne jam, o jo draugui (jo duomenis kategoriškai atsisako nurodyti), tik gali pasakyti, kad automobilį, kuris priklauso jo (duomenys neskelbtini), draugas jam buvo paskolinęs. Automobilį „Renault Trafic“ jis buvo paskolinęs iš savo draugo savaitei laiko ir taip sutapo, kad tuo metu jam paskambino ir pasiūlė nupirkti priekabą. Priekabą nuvežė iki (duomenys neskelbtini) piliečio automobilio (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“. I. atsikabino priekabą nuo automobilio „Renault Trafic“ ir prikabino prie savo automobilio „Volkswagen Passat“. Dėl dokumentų pildymo jis nieko nurodyti negali, kadangi I. pats viską pildė, jis nesikišo, nežino, ar buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 101–103).

10. Liudytoja E. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su savo vyru R. L. D. D. yra jos tikrasis brolis, o, kiek jai žinoma, J. S. yra jo (D. D.) draugas, jie bendrauja nuo vaikystės, dažnai kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Name adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno ji, brolis, močiutė, mama, tėvas, tačiau, mirus mamai, močiutei ir tėvui, name liko gyventi tik D. D. Šiuo metu namas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise jai ir jos broliui D. D. Namas atiteko jiems lygiomis dalimis po jų tėvo I. D. (I. D.) mamos mirties, tai yra po močiutės mirties. Dėl įvykio, kai buvo pavogta priekaba, ji gali nurodyti, kad šiuo metu tikslios datos neatsimena, tačiau žino, kad laikas jau buvo link vasaros. Jai būnant darbe į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynė ir pasakė, kad priekaba, kuri stovėjo garaže, adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir priklausė Č. L., buvo pavogta. Kaimynės ji daugiau nieko neklausė. D. D. neprisiskambino, jo telefonas buvo išjungtas. Tuomet iš karto paskambino savo vyrui R. L., papasakojo, ką jam pasakė kaimynė, paprašė nuvykti ir patikslinti aplinkybes dėl priekabos. Po kurio laiko jos vyras jai paskambino ir nurodė, kad priekabos iš tikrųjų nėra, o jos brolis D. D. name, adresu (duomenys neskelbtini), miegojo ir galbūt buvo neblaivus, kadangi jis pastoviai vartoja alkoholį, ir vartoja jį iki šiol, dažnai būna neblaivus. R. atvažiavo pirmas patikrinti informacijos dėl priekabos, o tuomet, įsitikinęs, kad priekabos nėra, iš karto paskambino savo tėvui Č. L., kuris nuvykęs į įvykio vietą iš karto pranešė policijai. Jos manymu, jo brolis D. D. pardavė minėtą priekabą veikdamas J. S. įtakos, kadangi jos brolis beveik neturi draugų ir viską daro, kaip jam pasako J. S., klauso jo, savo nuomonės neturi. J. S. priekabą matė prieš vagystę, kadangi po mamos mirties namuose buvo daroma tvarka, norėjo padėti broliui D. D., ir tada kartu su juo buvo J. S. ir tikrai matė priekabą. Priekaba stovėjo garaže, kuris buvo prirakintas spyna, tačiau ją lengvai galima buvo nuimti. Ką toliau dėl priekabos aiškinosi jos vyras kartu su savo tėvu, ji nežino, į tuos reikalus nesikišo (1 t., b. l. 112–115).

11. Iš 2022 m. birželio 4 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad Č. L. pareiškė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., iki 2022 m. birželio 4 d. 12.00 val. buvo pavogta jam nuosavybės teise priklausanti priekaba „NIEWIADOW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri stovėjo aptvertoje teritorijoje užrakintame garaže adresu (duomenys neskelbtini). Jam padaryta apie 2 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 7–15).

12. Iš 2022 m. birželio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis Č. L. pateikė priekabos „NIEWIADOW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, priekabos nuotraukas (1 t., b. l. 66–75).

13. Iš 2022 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra aptvertoje, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis garažas. Įvažiavimas į teritoriją iš (duomenys neskelbtini), pusės, visa teritorija aptverta tvora, patekimas į teritorijos vidų pro vartelius, kurie yra rakinami. Teritorijoje tiesiai yra žalios spalvos medinis garažas, kurio durys apžiūros metu atidarytos. Garažo durys rakinamos durų kabliu, kuris apžiūros metu nėra pažeistas, laužimo žymių neaptikta. Garažo viduje yra karutis, prie kurio ant žemės guli malkos, mediena. Garažo dešinėje pusėje stovi mikrobangų krosnelė, plaktukas, skardos, guli tušti nealkoholinių gėrimų plastikiniai buteliai. Apžiūrint teritorijos prieigas, kitoje gatvės pusėje, priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pastatas, kuris nėra pažymėtas, ant jo pastebimos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į (duomenys neskelbtini), pusę. Kitų daiktų, objektų ar pėdsakų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, neaptikta (1 t., b. l. 39–44).

14. Iš 2022 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurį apklausos metu pateikė R. L. Įjungus vaizdo įrašą, matyti, kad jis fiksuojamas šviesiu paros metu. Ekrano kairėje, viršuje matomas užrašas „2022-05-31 15:15:56 val.“. Vaizdo įrašas fiksuojamas namo kieme esančiomis vaizdo kameromis. Priešais kamerų regėjimo zoną yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Matyti, kad kieme sustatyti automobiliai. Taip pat matyti, kad fiksuojama gatvė. Gatvėje, šalia stotelės, matomas stovintis geltonos spalvos „Opel“ markės autobusiukas, kurio šonai prie šoninių stiklų apklijuoti reklaminiais lipdukais. Vaizdo įrašo 0.02 sek. matyti, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų vyrų išstumiama automobilinė priekaba. Priekabą prikabina prie geltono „Opel“ galo. Vaizdo įrašo 0.15 sek. matyti, kaip iš (duomenys neskelbtini), kiemo išeina tamsiai apsirengęs vyriškis ir prieina prie geltonos spalvos „Opel“ automobilio galo, stovi šalia dviejų vyrų, kurie ištempė priekabą iš kiemo. Vaizdo įrašo 0.26 sek. matyti, kaip vienas iš vyrų grįžta į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitas žmogus atsisėda į vairuotojo pusę ir išvažiuoja iš įvykio vietos. Vaizdo įrašo 0.35 sek., sustabdžius vaizdo įrašą, ant automobilio šoninės pusės matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis nuvažiuoja, vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrimas kitas vaizdo įrašas, kuriame taip pat matyti, kad pro vaizdo stebėjimo kameras pravažiuoja automobilis „Opel“, matyti, kad tai „Opel Navaro“ modelis, ant automobilio šoninės pusės užrašas „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad automobilis nuvažiuoja su prikabinta priekaba (1 t., b. l. 63–65).

15. Iš 2023 m. kovo 1 d. civilinio ieškinio matyti, kad Č. L. prašo priteisti 2 000 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo bylos iškėlimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Be to, Č. L. prašo priteisti ir 750 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 93–95).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

17. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Svetimo turto pagrobimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

19. Nukentėjusysis Č. L. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., padėjęs sūnui atlikti tvarkymo darbus, priekabą „NIEWIADOW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavo namo kiemo garaže, priklausančiame sūnaus sutuoktinei. 2022 m. birželio 4 d., apie 12 val. jam paskambino sūnus ir pasakė, kad greičiausiai priekaba yra pavogta. Kad garaže stovi jam priklausanti priekaba žinojo tik D. D. ir J. T. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. L. Kaltinamasis D. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, tai buvo apie mėnuo po mamos mirties, mama mirė 2022 m. balandžio mėnesį, todėl įvykis galėjo būti 2022 m. gegužę, jis tuo metu ypač daug gėrė. Ta diena nebuvo išimtis. Jis su draugu vartodamas alkoholį baiminosi, jog vėliau dėl pagirių bus bloga, todėl reikėjo prasimanyti pinigų. Jo kartu su sese po tėvų mirties paveldėtame garaže stovėjo sesers vyro tėvo priekaba, todėl jis nusprendė priekabą parduoti. Internete pasiieškojo potencialių pirkėjų ir paskambino keletu numerių. Nors paties priekabos pardavimo fakto jis nepamena, tačiau pamena, kad buvo atvažiavęs priekabos pirkėjas, jis buvo lengvai apsirengęs. Kaltinamojo teigimu, vėliau pabudęs jis ant stalo rado pinigus, tikslios sumos nepamena, galėjo būti apie 200–250 Eur. Jis su šiais pinigais iškart nuėjo apsipirkti, visus pinigus pasiliko sau ir išleido. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad apie 2022 m. gegužės pabaigą, tiksliau laiko neprisiminė, jis svečiavosi pas D. D., kartu vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu D. D. paprašė pasinaudoti jo mobiliuoju telefonu, naudojosi internetine paieška, kažkam skambino. D. D. paprašytas jis nuėjo pasitikti dviejų atvykusių vyrų, atidarė jiems garažą, kuriame stovėjo priekaba. Tada J. S. suprato, kad D. D. parduoda priekabą. Minėti atvykę asmenys ištempė priekabą iš garažo, prikabino prie savo automobilio ir J. S. padavė pinigus, kuriuos jis perdavė D. D. Tokius J. S. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto M. J. parodymai, kad 2022 m. pavasarį jam paskambino ir pasiūlė pirkti priekabą, pamena, kad tai buvo jaunas vyras, gyvenantis nuosavame name. Jis su (duomenys neskelbtini) piliečiu, vardu I., nuvyko apžiūrėti priekabą. Jam pačiam priekaba netiko, tačiau ją nusprendė įsigyti I. Už priekabą buvo sumokėta iki 300 Eur. Jie priekabą prisikabino prie automobilio „Reno Traffic“ (liudytojas M. J. suklydo nurodydamas automobilio markę, automobilis „Opel“ markės – aut. pastaba) oranžinės spalvos, su kuriuo buvo atvykę. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantis nukentėjusiojo Č. L. pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas (1 t., b. l. 63–65). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. D. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis žinojo, kad priekaba priklauso jo sesers šešurui, kad jis parduoda ne jam priklausantį daiktą.

20. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įrodyta, jog D. D. 2022 m. gegužės 31 d., apie 15.16 val., veikdamas kartu su J. S. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš jam nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ištempė Č. L. priklausančią 2 000 Eur vertės priekabą „NIEWIADOW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią iš karto pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atvykusiems į įvykio vietą, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam Č. L. priklausantį 2 000 Eur vertės turtą.

21. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

22. Apibendrinus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad D. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

23. Bylą nagrinėjant teisme, 2023 m. rugsėjo 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis ir nukentėjusysis sudarė bei pateikė rašytinį susitarimą dėl taikos, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis D. D. atsiprašo nukentėjusiojo už jam padarytą skriaudą, už pavogtą priekabą, pasižada per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) civilinį ieškinį, sumokant jį dalimis arba visą iš karto. Be to, kaltinamasis D. D. pasižada nebenusikalsti, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamajam D. D. yra žinoma, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Prašoma teismo patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

25. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

26. D. D. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jo atsiprašymą priėmė, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, susitarė dėl nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo sąlygų ir termino.

27. Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju Č. L.

28. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad D. D. nors yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 102–106), todėl toks asmuo laikomas neteistu, baustas administracine (2 t., b. l. 120–136). Be to, teismas įvertina ir D. D. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), paties teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. D. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo sąlygų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas ypač palankiai vertina aplinkybę, kad kaltinamasis šiuo metu nevartoja alkoholio. Pastebėtina, kad būtent alkoholio vartojimas, kaltinamojo teigimu, lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo vedimą. Minėta, kaltinamasis laikytinas anksčiau neteistu, dėl jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šios aplinkybės jį apibūdina teigiamai. Nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių baudžiamąją atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš D. D. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos apgailestavo. Taigi, akivaizdu, kad D. D. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas, nors ir yra tyčinis, tačiau nulemtas po mamos mirties vartojamo alkoholio, tačiau, minėta, šiuo metu kaltinamasis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, visiškai nevartoja alkoholio. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. D. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad D. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

29. Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

30. BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

31. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajam BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį atlyginti turtinę žalą.

32. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudarytame susitaikymo susitarime yra aptartas turtinės žalos atlyginimo klausimas, t. y. kada ir kokiomis sąlygomis kaltinamasis nukentėjusiajam atlygins turtinę žalą, į tai, kad kaltinamajam nesilaikant susitarimo, nukentėjusysis galės inicijuoti priverstinį turtinės žalos išieškojimo procesą, konstatuoja, kad prokuroro prašoma paskirti baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė. Įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu yra pripažįstama, kad vis dėl to D. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybė BK 38 straipsnio pagrindu, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (paties teigimu, nebevartoja alkoholio, stengiasi keisti gyvenimo būdą), daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti D. D. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

IV. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

33. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

34. Baudžiamojoje byloje Č. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2 000 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo bylos iškėlimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 93–95). Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Tačiau, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitarus dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo, teismui šiuo nuosprendžiu patvirtinus susitarimą, civilinio ieškinio dalis dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo netenkinama.

35. Minėta, Č. L. civiliniu ieškiniu be kita ko prašo priteisti ir 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.).

37. Kadangi Č. L. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl civilinio ieškinio parengimo, civilinio ieškinio rengimas yra susijęs su kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukeltomis pasekmėmis – nukentėjusysis patyrė žalą, todėl kreipėsi į profesionalų teisininką pagalbos apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nors ir yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, išlaidos nėra per didelės, neprotingos, todėl šis reikalavimas tenkinamas, Č. L. iš kaltinamojo D. D. priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos.

38. D. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

39. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su jose esančiais vaizdo įrašais ir telefonų išklotinėmis, prisegtos prie antrojo bylos tomo galinio viršelio – paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priekabos „NIEWIADOW“ registracijos liudijimas, esantis voke Nr. 1, grąžintinas Č. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 6 d. sudarytą susitaikymo susitarimą, pagal kurį kaltinamasis D. D. ir nukentėjusysis Č. L. (Č. L.) susitarė, kad kaltinamasis D. D. atsiprašo nukentėjusiojo už jam padarytą skriaudą, už pavogtą priekabą, pasižada per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiojo pareikštą 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur civilinį ieškinį, sumokant jį dalimis arba visą iš karto.

Nukentėjusiojo Č. L. civilinio ieškinio dalies dėl 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo netenkinti.

Nukentėjusiojo Č. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, iš D. D. Č. L. priteisti 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus dvi CD laikmenas su jose esančiais vaizdo įrašais ir telefonų išklotinėmis, prisegtas prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus priekabos „NIEWIADOW“ registracijos liudijimą, esantį voke Nr. 1 – grąžinti Č. L.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. D., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.