- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-9269-971/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti po jo mamos S. D. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad po S. D. J. mirties jos palikimą sudaro Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos nuosavybės teisės į 7900/76500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė, nes pagrįstai manė, kad ji jokio nekilnojamojo turto ar kito turto, į kurį galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, neturi, todėl palikimo priėmimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels. S. D. J. vardu jos palikimo atsiradimo dieną joks nekilnojamasis ar kitas turtas nebuvo registruotas. S. D. J. nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį buvo atkurtos jau po jos mirties praėjus daugiau nei 10 metų. Pareiškėjo mama šiuo žemės sklypu iki savo mirties nesinaudojo, todėl pareiškėjui tokios aplinkybės, kad šio žemės sklypo dalis gali priklausyti mamai, nebuvo žinomos. Pateikus pareiškimą notarui, joks paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėjui nežinant apie pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, nebūtų buvęs išduotas. Kaip tapo žinoma pareiškėjui, visus nuosavybės teisių atkūrimo reikalus tvarkė pareiškėjo dėdė G. V. K., kuris šiuo metu yra miręs, ir 2003-10-01 apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjo dėdėms ir tetoms bei pareiškėjo mamai, kuri jau buvo mirusi. Pareiškėjas su giminaičiais bendravo mažai, todėl niekas jo apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras bei apie atkurtas jo mamos nuosavybės teises neinformavo. Jam, kaip galimam S. D. J. įpėdiniui, jokie pranešimai nebuvo siunčiami ir pareiškėjas apie tai papildomai nebuvo informuotas. Pats mamos vardu nevesdamas nuosavybės teisių atkūrimo bylos, apie atkurtas nuosavybės teises jis nieko nežinojo. Tik 2022 m. pabaigoje pareiškėjo pusbroliai informavo pareiškėją, kad jo mamos vardu yra registruota žemės sklypo dalis. Joks galimas įpėdinis per daugiau nei 21-erius metus nei dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nesikreipė. Kadangi pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis ir paveldėtų savo tėvų turtą, todėl termino atnaujinimas neprieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kito kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas mirusioji S. D. J. neturėjo. Visą paveldimą turtą, į kurį gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, sudaro anksčiau paminėtas nekilnojamasis turtas, kurio daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo dėl termino atnaujinimo palikimui priimti spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Velionė yra pareiškėjo A. J. mama. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad po S. D. J. mirties jos vardu (kaip naudotojos) 2003-10-01 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 10661 ir įsakymo Nr. 13.6-2912 pagrindu nuo 2004-05-25 įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 7900/76500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į šį turtą nėra įregistruotos. Po S. D. J. mirties Klaipėdos m. pirmajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo ir nėra užvesta. Byloje nėra duomenų, kad būtų koks ginčas dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad palikimas turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnis taip pat numatė, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pažymėtina, kad įstatyme nėra apibrėžta, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, spręstina atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių, nes apie tai, kad mamai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą ir kad nuosavybė buvo atkurta ir įregistruota jau po mamos mirties, jis nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nustatyta, kad S. D. J. mirė (duomenys neskelbtini), o jai nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį buvo atkurtos tik 2003-10-01 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 10661 ir įsakymo Nr. 13.6-2912 pagrindu, šie duomenys viešame registre įregistruoti nuo 2004-05-25, t. y. beveik po dvylikos metų po Stanislavos D. J. mirties. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuotas asmuo dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė.
Įvertinus aplinkybes, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, objektyvios ir yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po mamos S. D. J. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. J. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos Stanislavos D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.