- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- A-146-250-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00364-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2–3), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus , 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. kovo 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas pratęsė jo suėmimą 3 mėnesiams. 2012 m. kovo 21 d. jis išsiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 22 ir 23 straipsnius duoti sutikimą skambinti artimiesiems ir su jais matytis, o leidimą atsiųsti ir į Šiaulių tardymo izoliatorių. Teigė, jog buvo pažadėjęs sūnui paskambinti, todėl nuo 2012 m. kovo 21 d. laukė leidimo. 2012 m. kovo 29 d. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriui prašymą leisti paskambinti 18.45 val., tačiau tą dieną jo nenuvedė paskambinti. 2012 m. kovo 30 d. apie 16 val. pareiškėjas buvo supažindintas su Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012 m. kovo 29 d. 15.30 val. gautomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimis duoti jam daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams su mama, vaikais ir sutuoktine bei leidimą pasimatyti su giminaičiais.
Dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nevykdė Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio ir 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinį stresą, depresiją, skriaudą, kurią įvertina pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, pareiškėjas prašo atsižvelgti į proporcingumo principą, nes 2011 m. rugpjūčio 30 d. jam buvo skirta nuobauda už tai, kad su vaiku kalbėjo viena minute ilgiau, nė numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, o 2012 m. kovo 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai jam visiškai neleido skambinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 24–26) paaiškino, kad suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 73 punkte numatyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. priėmė dvi nutartis, vienoje iš jų nutarė duoti pareiškėjui daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams su D. K., D. K., D. K. ir R. K., o kitoje - daugkartinį leidimą pasimatyti su išvardytais giminaičiais. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012 m. kovo 29 d. 15.30 ir 15.31 val., tą pačią dieną užregistruotos Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentų registre (reg. Nr. 11/01-8958 ir reg. Nr. 11/01-8959). Užregistruoti dokumentai buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuris 2012 m. kovo 29 d. rezoliucijomis pavedė vykdyti teismo nutartis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriui bei Apsaugos ir priežiūros skyriui. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems. Suimtuosius ir nuteistuosius su teismų nutartimis, nutarimais ir nuosprendžiais supažindinti pavesta Įskaitos skyriui. Pareiškėjas su gautomis Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis buvo supažindintas pasirašytinai 2012 m. kovo 30 d. 16 val. nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatyme nustatyto 2 darbo dienų nuo jų gavimo momento termino. Vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas nustato, kad suimtųjų prašymai leisti paskambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniai sutikimai skambinti telefonu įsegami į specialų segtuvą. 2012 m. kovo 29 d. pareiškėjas pateikė raštišką prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl leidimo paskambinti 2012 m. kovo 29 d. 18.45 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius prašymą nagrinėti nukreipė Apsaugos ir priežiūros skyriui, kuris nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. paskyrė pareiškėjui suėmimą, todėl prašant leisti paskambinti artimiesiems reikalingas Panevėžio miesto apylinkės teismo leidimas, kurio pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad suimtieji turi teisę paskambinti, kai yra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Pasirašyti, kad jam buvo išaiškinta teisės į telefoninius pokalbius įgyvendinimo tvarka, pareiškėjas atsisakė, tai patvirtina pareigūnų įrašai ant jo prašymo. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, gavę 2012 m. kovo 29 d. 18.45 val. pareiškėjo prašymą paskambinti, neturėjo jokios informacijos, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. priėmė nutartį, kuria leido pareiškėjui skambinti artimiesiems, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių TI buvo atsiųstos faksu 2012 m. kovo 29 d. 15.30 ir 15.31 val., likus vienai valandai iki darbuotojų darbo laiko pabaigos (16.30 val.). Nurodytos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui G. P. ir Įskaitos skyriaus specialistei A. S. įteiktos vykdyti kitą dieną po jų gavimo, t. y. 2012 m. kovo 30 d., tai įregistruota Gautų dokumentų registre Nr. 2.17-01. Šiaulių tardymo izoliatorius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vadovavosi prašymo nagrinėjimo metu turima informacija, todėl šio prašymo pagrįstai netenkino. Atsakovo atstovo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatorius veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo skunde minimą neturtinę žalą, taip pat neįrodė Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, be to, neįrodė, kad jo neva patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ar momentiniai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. liepos 30 d. sprendimu (b. l. 58–62) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais, kai 2012 m. kovo 29 d. pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą atsakovui dėl leidimo paskambinti 18.45 val., tačiau tai padaryti pareiškėjui nebuvo leista.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-526/2009).
Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. I-14-334/2012 G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 9–10), todėl jis buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, kurių 73 punkte numatyta, jog suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Pareiškėjas su prašymais dėl leidimo paskambinti artimiesiems ir dėl daugkartinio leidimo pasimatyti su artimaisiais kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kuris 2012 m. kovo 29 d. priėmė dvi nutartis: vienoje nutarė duoti pareiškėjui daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams su D. K., D. K., D. K. ir R. K., o kitoje nutarė duoti daugkartinį leidimą pasimatyti su išvardytais giminaičiais (b. l. 9–10). Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012 m. kovo 29 d. 15.30 ir 15.31 val., tą pačią dieną užregistruotos Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentų registre (reg. Nr. 11/01-8958 ir reg. Nr. 11/01-8959, b. l. 9–10, 27–28). Užregistruoti dokumentai buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuris 2012 m. kovo 29 d. rezoliucijomis pavedė šias nutartis vykdyti Įskaitos skyriui bei Apsaugos ir priežiūros skyriui (b. l. 9–10). 2012 m. kovo 29 d. pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą (b. l. 8) Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl leidimo 18.45 val. paskambinti. Įstaigos direktorius prašymą nagrinėti nukreipė Apsaugos ir priežiūros skyriui, kuris nustatė, kad G. K. 2012 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas paskyrė suėmimą, todėl prašant leisti paskambinti artimiesiems reikalingas Panevėžio miesto apylinkės teismo leidimas, kurio G. K. neturėjo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad suimtieji turi teisę paskambinti, kai yra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Pasirašyti dėl šios teisės išaiškinimo pareiškėjas atsisakė, tai patvirtina pareigūnų įrašai ant pareiškėjo prašymo (b. l. 8). Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, gavę 2012 m. kovo 29 d. G. K. prašymą paskambinti, neturėjo jokios informacijos, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. priėmė nutartį, kuria leido pareiškėjui skambinti artimiesiems, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012 m. kovo 29 d. 15.30 ir 15.31 val., likus vienai valandai iki darbuotojų darbo laiko pabaigos (iki 16.30 val.). Minėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui G. P. ir Įskaitos skyriaus specialistei A. S. vykdyti įteiktos kitą dieną po jų gavimo ir įregistravimo, t. y. 2012 m. kovo 30 d. (b. l. 28). Teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Administracijos reikalų skyriaus darbuotoją, priėmusią 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojus S. V. ir R. L., nes pareiškėjo nurodytų aplinkybių nustatymui buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems. Suimtuosius ir nuteistuosius su teismų nutartimis, nutarimais ir nuosprendžiais supažindinti pavesta Įskaitos skyriui, o su gautomis Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2012 m. kovo 30 d. 16 val. (b. l. 9–10) nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatyme nustatyto 2 darbo dienų nuo jų gavimo momento termino. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą remiantis CK 6.271 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, pareiškėjo nurodytą būseną, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinį stresą, depresiją, skriaudą, lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, o paties pareiškėjo tiesmukai suprantama ir aiškinama teisė į telefoninius pokalbius. Pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad pagal nustatytas taisykles teismo gautos nutartys turi būti registruojamos, vizuojamos, atiduodamos vykdyti skyrių atsakingiems pareigūnams laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas nusprendė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, tiek nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, tiek neleisdamas 2012 m. kovo 29 d. pareiškėjui paskambinti telefonu, vadovavosi prašymo nagrinėjimo metu turima informacija ir laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų bei nepadarė pareiškėjui neturtinės žalos.
Teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti 2011 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio tyrimo išvadą, kurioje nustatyta, kad jis su vaiku kalbėjo 1 minute ilgiau negu numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, ir jam skirta neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda, nes paskirta nuobauda ar jos dydis nėra susiję su nagrinėjama byla.
III.
Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 68) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, dėl to buvo suvaržyta jo teisė teikti įrodymus, paaiškinimus, ginčyti atsakovo atstovo argumentus, taip pat suvaržyta teisė dalyvauti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į Panevėžio VPK, kurio jis atsisakyti negalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu (b. l. 74–75) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsako atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, procesinės tesiės normų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jam nedalyvaujant, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad būtina pateikti įrodymus, pristatyti pareiškėją į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 str.). Ištirti faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bylos proceso šalių pateiktus įrodymus. Įrodymai apeliacinės instancijos teismui gali būti pateikti tik išimtiniais atvejais, numatytais ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje. Bylos proceso šalys apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų ir prašymo juos prijungti nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso būdu.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino ir to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pagal pareiškėjo 2012 m. kovo 29 d. pateiktą rašytinį prašymą leisti paskambinti tos pačios dienos 18.45 val., nesuteikė jam šios galimybės.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d.sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, t.y. suvaržė teisę pateikti įrodymus, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus, prieštarauti atsakovo argumentams ir samprotavimams, nes byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su procesinės teisės normų taikymu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardyti procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejai, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio nuostatomis nesiremia, tačiau apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai yra pagrindas patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, taip pat ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame numatytas sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama, be kita ko, ir į šį įstatymo reikalavimą.
ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo nagrinėjimui surengė du teismo posėdžius. 2012 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą proceso šalims buvo pranešta tinkamai, dalyvavo viena proceso šalis – pareiškėjas. Šiame posėdyje teismas išsprendė pareiškėjo procesinius prašymus. Patenkinęs pareiškėjo prašymą dėl jo pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymų į pareiškėjo 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. prašymus (2012 m. balandžio 4 d. Nr.17/01-325, 2012 m. balandžio 10 d. Nr.17/01-344, 2012 m. balandžio 10 d. Nr.17/01-354) prijungimo prie bylos, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2012 m. liepos 10 d. 9.30 val., patenkindamas pareiškėjo prašymą išreikalauti iš atsakovo pareiškėjo prašymus, į kuriuos atsakovas pateikė minėtus atsakymus. Atidedant bylos nagrinėjimą apie kito posėdžio datą ir laiką pareiškėjui buvo pranešta įteikiant šaukimą pasirašytinai (b.l.43). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. priėmė nutartį dėl pareiškėjo etapavimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdį, jei pareiškėjas to pageidaus, kurią išsiuntė vykdyti Šiaulių apskrities VPK ir Šiaulių tardymo izoliatoriui. Į 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdį bylos proceso šalys neatvyko. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios, apie kurį bylos proceso šalims buvo pranešta, teismas negavo bylos proceso šalių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Iš 2012 m. liepos 10 d. nutarties turinio nustatyta, kad teismas nenustatė pagrindo taikyti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, jog bylos proceso šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pareiškėjo reikalavimas yra aiškus iš skundo ir jo motyvų, atsakovas savo poziciją išdėstė atsiliepime į skundą, pareiškėjo pateikti procesiniai prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo išspręsti (patenkinti iš dalies) 2012 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, bylos proceso šalys įrodymus į bylą pateikė, teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str.5 d.).
Įvertinusi minėtas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi bylos proceso šalims apie 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta laikantis ABTĮ 73 straipsnio nustatytos tvarkos. Be to, net ir konstatavus tokį pažeidimą, ši įstatymo norma galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei šia aplinkybe grindžiamas apeliacinis skundas. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos 142 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo sąlygos
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pareiškėjo apeliacinio argumentus, esą pirmosios instancijos teismas suvaržė pareiškėjo teisę pateikti įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė į bylą atitinkamus įrodymus. 2012 m. gegužės 28 d. posėdyje teismas išsprendė pareiškėjo prašymus dėl įrodymų prijungimo ir patenkino juos iš dalies - prijungė Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymus į pareiškėjo 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. prašymus, taip pat išreikalavo pareiškėjo prašymus, į kuriuos buvo pateikti šie atsakymai. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad administracinio teismo aktyvus vaidmuo renkant įrodymus nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, ar jų išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus, be kita ko, turi būti paisoma įrodymų sąsajumo, proceso ekonomiškumo ir racionalumo reikalavimų. Proceso dalyvių prašymus teismas turi motyvuotai išspręsti. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 28 d. protokole užfiksuota, kad teismas išsprendė visus pareiškėjo prašymus Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo teisę teikti įrodymus, nenurodė jokių konkrečių faktų, taip pat nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, prašydamas juos prijungti.
Bylos proceso šalis teise užduoti kitai proceso šaliai klausimus, prieštarauti argumentams ir samprotavimams gali pasinaudoti tuo atveju, jei kita bylos proceso šalis dalyvauja teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju atsakovas naudojosi teise nedalyvauti teismo posėdžiuose, savo poziciją išdėstė raštu. Teise pateikti paaiškinimą pareiškėjas yra pasinaudojęs, nes savo poziciją dėl skunde suformuluoto reikalavimo išdėstė raštu, be to, pateikė prašymus žodžiu.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš to, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pagal pareiškėjo 2012 m. kovo 29 d. pateiktą prašymą neleido jam paskambinti sūnui prašyme nurodytu laiku, t.y. 2012 m. kovo 29 d. 18.45 val. Iš įrašų ant pareiškėjo 2012 m. kovo 29 d. prašymo paskambinti telefonu matyti, kad šį prašymą įstaigos administracija gavo anksčiau nė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį, kuria teismas davė kaltinamajam G. K. daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams, todėl pareiškėjui (suimtajam) paaiškino, jog reikalingas jam suėmimą paskyrusio teismo sutikimas. Tai atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio, kuri reglamentuoja suimtųjų teisę paskambinti telefonu, 1 dalies reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį, kuria teismas davė kaltinamajam G. K. daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams su 5 išvardytais šeimos nariais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus gavo 2012 m. kovo 29 d. 15.30 val. Dokumento Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kaip bet kurioje kitoje įstaigoje, gavimas turi būti atitinkami įformintas (dokumentas užregistruotas, peržiūrėtas kompetentingo darbuotojo, nukreiptas vykdytojui). Atsakovo atstovas pagrįstai akcentavo, kad minėta teismo nutartis įstaigoje buvo gauta likus vienai valandai iki darbo laiko pabaigos (16.30 val.). Minėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties gavimas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo atitinkamai įformintas pagal raštvedybos ir vidaus tvarkos taisykles (gautas dokumentas 2012 m. kovo 29 d. užregistruotas raštinėje, tą pačią dieną perduotas įstaigos direktoriui, o jo nukreiptas vykdyti pagal paskirtį Įskaitos skyriui bei Apsaugos ir priežiūros skyriui). Vykdytojai nutartį gavo 2012 m. kovo 30 d. ir tą pačią dieną supažindino pareiškėją. Taigi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, atlikus visus dokumento įforminimo veiksmus, galėjo būti realiai vykdoma nuo 2012 m. kovo 30 d. Minėtos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo nutartis buvo perduota vykdyti per protingą terminą. Pareiškėjas neteigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nuo 2012 m. kovo 30 d., t.y. datos nuo kurios realiai galėjo būti vykdoma ši nutartis, suvaržė teismo jam suteiktą teisę daugkartiniams telefoniniams pokalbiams.
Nei Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis, nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius „Suimtųjų skambinimas telefonu“, nei kitos teisės normos nenustato, kad pokalbis telefonu suimtajam turėtų būti suteiktas nedelsiant kai jis paprašo. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ar Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 73 punktą, kuris detalizuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, t.y. nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija į pareiškėjo prašymus, susijusius su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties gavimu, atsakė paaiškindama nutarties gavimo laiką ir aplinkybes bei teisės aktų numatytos suimtųjų teisės skambinti telefonu įgyvendinimo tvarką.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovo teisėtų veiksmų nenustatyta. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.