- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- I-711-257/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00364-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 500 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas G. K. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 43). Šiaulių tardymo izoliatorius 2012 m. liepos 10 d. raštu Nr. 24/01-14206 pranešė, kad G. K. į posėdį nepristatys, nes jis išvykęs į Panevėžio vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškėjas Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovės priteisti 500 Lt neturtinės žalos. Skunde ir skundo priede (b. l. 2-3) pareiškėjas nurodė, kad dėl 2012 m. kovo 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų aplaidaus pareigų atlikimo jis telefonu nepaskambino ir nepabendravo su tėvais ir vaikais. Skunde nurodė, kad 2012 m. kovo 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas jam pratęsė suėmimą 3 mėnesiams ir jis 2012 m. kovo 21 d. išsiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. ir 23 str. duoti sutikimą skambinti artimiesiems ir su jais matytis, tame pačiame prašyme nurodė, jog leidimą teismas atsiųstų ir į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jis buvo pažadėjęs sūnui Deimantui paskambinti, todėl laukė leidimo skambinti. 2012 m. kovo 29 d. 18.45 val. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriui prašymą leisti paskambinti bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui pasakė, jog nutartis leisti skambinti bus gauta Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki darbo pabaigos, tačiau tą dieną jo nenuvedė paskambinti. 2012 m. kovo 30 d. apie 16 val. jis buvo supažindintas su Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimis duoti daugkartinį sutikimą jam telefoniniams pokalbiams su mama, vaikais ir žmona bei leidimą pasimatyti su giminaičiais. Šios nutartys Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautos 2012 m. kovo 29 d. 15.30 val. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nevykdė Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio ir 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, todėl jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinį stresą, depresiją, skriaudą, kurią įvertina pinigais. Vertinant neturtinės žalos dydį prašo atsižvelgti į proporcingumo principą, nes jam anksčiau, t. y. 2011-08-30 buvo skirti nuobauda už tai, kad su vaiku kalbėjo 1 minute ilgiau, negu numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, o šiuo atveju, jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai 2012 m. kovo 29 d. visai neleido paskambinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 53). Atsakovė 2012 m. liepos 4 d. raštu Nr. 14/01-13940 prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 55). Teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 24-26) į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, kurių 73 punkte numatyta, jog suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. priėmė dvi nutartis, kurių vienoje nutarė duoti pareiškėjui daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams su D. K., D. K., D. K. ir R. K., o kitoje nutarė duoti daugkartinį leidimą pasimatyti su išvardintais giminaičiais. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012-03-29 15.30 ir 15.31 val., kurios tą pačią dieną užregistruotos Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentų registre: reg. Nr. 11/01-8958 ir reg. Nr. 11/01-8959. Užregistruoti dokumentai buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuris 2012-03-29 rezoliucijomis nutartis pavedė vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriui bei Apsaugos ir priežiūros skyriui. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems. Suimtuosius ir nuteistuosius su teismų nutartimis, nutarimais ir nuosprendžiais supažindinti pavesta Įskaitos skyriui, o su gautomis Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis G. K. buvo supažindintas pasirašytinai 2012-03-30 16 val. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme nustatyto 2 darbo dienų nuo jų gavimo momento termino. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas nustato, kad suimtųjų prašymai leisti paskambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniai sutikimai skambinti telefonu įsegami į specialų segtuvą. 2012-03-29 G. K. pateikė raštišką prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl leidimo paskambinti 2012-03-29 18.45 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius prašymą nagrinėti nukreipė Apsaugos ir priežiūros skyriui, kuris nustatė, kad G. K. 2012-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismas paskyrė suėmimą, todėl prašant leisti paskambinti artimiesiems reikalingas Panevėžio miesto apylinkės teismo leidimas, kurio G. K. neturėjo. G. K. buvo išaiškinta, kad suimtieji turi teisę paskambinti, kai yra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Pasirašyti, kad buvo išaiškinta teisės į telefoninius pokalbius įgyvendinimo tvarka, G. K. atsisakė, tai patvirtina pareigūnų įrašai ant pareiškėjo prašymo. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, gavę 2012-03-29 18.45 val. G. K. prašymą paskambinti, neturėjo jokios informacijos, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-29 priėmė nutartį, kuria leido pareiškėjui skambinti artimiesiems, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012-03-29 15.30 ir 15.31 val. likus vienai valandai iki darbuotojų darbo laiko pabaigos, kuri yra 16.30 val. Paminėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui G. P. ir Įskaitos skyriaus specialistei A. S. vykdyti įteiktos kitą dieną po jų gavimo , t. y. 2012-03-30, tai įregistruota Gautų dokumentų registre Nr. 2.17-01. Mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, nagrinėdamas G. K. prašymą, vadovavosi prašymo nagrinėjimo metu turima informacija ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.
Dėl neturtinės žalos nurodė, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) privalo būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, tačiau nepateikė jokių objektyvių šią žalą pagrindžiančių įrodymų, taip pat neįrodė Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, neįrodė, kad jo galimai patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ar momentiniai.
Pareiškėjo G. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais, tai yra 2012 m. kovo 29 d. 18.45 val. pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą atsakovei dėl leidimo paskambinti, tačiau tai padaryti pareiškėjui nebuvo leista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-526/2009).
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. I-14-334/2012 G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 9-10) ir jis buvo patalpintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, kurių 73 punkte numatyta, jog suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Pareiškėjas G. K. su prašymais dėl leidimo paskambinti artimiesiems ir dėl daugkartinio leidimo pasimatyti su artimaisiais kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kuris 2012 m. kovo 29 d. priėmė dvi nutartis, kurių vienoje nutarė duoti pareiškėjui daugkartinį sutikimą telefoniniams pokalbiams su D. K., D. K., D. K. ir R. K., o kitoje nutarė duoti daugkartinį leidimą pasimatyti su išvardintais giminaičiais (b. l. 9-10). Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012-03-29 15.30 ir 15.31 val., kurios tą pačią dieną užregistruotos Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentų registre: reg. Nr. 11/01-8958 ir reg. Nr. 11/01-8959 (b. l. 9-10, 27-28). Užregistruoti dokumentai buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuris 2012-03-29 rezoliucijomis nutartis pavedė vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriui bei Apsaugos ir priežiūros skyriui (b. l. 9-10). 2012-03-29 18.45 val. G. K. pateikė rašytinį prašymą (b. l. 8) Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl leidimo paskambinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius prašymą nagrinėti nukreipė Apsaugos ir priežiūros skyriui, kuris nustatė, kad G. K. 2012-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismas paskyrė suėmimą, todėl prašant leisti paskambinti artimiesiems reikalingas Panevėžio miesto apylinkės teismo leidimas, kurio G. K. neturėjo. G. K. buvo išaiškinta, kad suimtieji turi teisę paskambinti, kai yra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Pasirašyti, kad buvo išaiškinta teisės į telefoninius pokalbius įgyvendinimo tvarka, G. K. atsisakė, tai patvirtina pareigūnų įrašai ant pareiškėjo prašymo (b. l. 8). Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, gavę 2012-03-29 G. K. prašymą paskambinti, neturėjo jokios informacijos, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-29 priėmė nutartį, kuria leido pareiškėjui skambinti artimiesiems, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiųstos faksu 2012-03-29 15.30 ir 15.31 val. likus vienai valandai iki darbuotojų darbo laiko pabaigos, kuri yra 16.30 val. Paminėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui G. P. ir Įskaitos skyriaus specialistei A. S. vykdyti įteiktos kitą dieną po jų gavimo, t. y. 2012-03-30, tai įregistruota Gautų dokumentų registre Nr. 2.17-01 (b. l. 28). Pareiškėjo G. K. prašymą apklausti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Administracijos reikalų skyriaus darbuotoją, priėmusią 2012-03-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojus S. V. ir R. L. teismas netenkino, nes pareiškėjo nurodytų aplinkybių nustatymui yra pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai, kuriuos vertinant nebereikia apklausti liudytojų ir papildomai rinkti įrodymus. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems. Suimtuosius ir nuteistuosius su teismų nutartimis, nutarimais ir nuosprendžiais supažindinti pavesta Įskaitos skyriui, o su gautomis Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimis G. K. buvo supažindintas pasirašytinai 2012-03-30 16 val. (b. l. 9-10) nepažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme nustatyto 2 darbo dienų nuo jų gavimo momento termino. Taigi, šiuo atveju nėra atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą CK 6.271 str. pagrindu.
Teismo nuomone, pareiškėjo G. K. nurodytą būseną, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinį stresą, depresiją, skriaudą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, o paties pareiškėjo tiesmukai suprantama ir aiškinama teisė į telefoninius pokalbius. Pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad pagal nustatytas taisykles teismo gautos nutartys turi būti registruojamos, vizuojamos, atiduodamos vykdyti skyrių atsakingiems pareigūnams, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos.
Teismo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatorius, tiek nagrinėdamas G. K. prašymą, tiek neleisdamas 2012 m. kovo 29 d. pareiškėjui paskambinti telefonu, vadovavosi prašymo nagrinėjimo metu turima informacija ir laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų bei nepadarė pareiškėjui neturtinės žalos.
Pareiškėjo G. K. prašymas išreikalauti 2011 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio tyrimo išvadą, kur nustatyta, kad jis su vaiku kalbėjo 1 minute ilgiau, negu numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme ir jam skirta neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda nebuvo patenkintas, nes paskirta nuobauda ar jos dydis nėra susijęs su nagrinėjama byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamas ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 500 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.