Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-517/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
1-73-517/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00654-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
S. A.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-517/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00654-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam V. A.,gynėjui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajai S. A.,nukentėjusiosios S. A. atstovui pagal susitarimą-advokatui Valentinui Giriūnui,specialistui-teismo medicinos ekspertui Rimantui Laurinavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. spalio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui; 2) 2033m. vasario 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 272 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 03d., redakcija),-4m. ir 3 mėn. l/a; 3) 2009m. birželio 08d. Vilniaus m. 2-os apyl. teismo pagal LR BK 286 str. 8 mėn. l/a; 4) 2014m. birželio 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 164 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais 8(aštuoniems mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 5) 2014m. rugpjūčio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 145 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., LR BK 65 str. 1d. 3p. papunktį „ a “,-laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, 2015m. liepos 01d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, visi teistumasi išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A., pavartodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje(mušdamas ar kitaip smurtaudamas), nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2022m. sausio 05d., tarpe 10⁰⁰-11⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. A. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine-pil. S. A. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia rankomis suėmė už nukentėjusiosios S. A. drabužių ir, tokiu būdu jėga pastarąją ištempdamas iš miegamajame buvusios lovos, tempė nukentėjusiąją už plaukų, po ko, ją nutempęs į svetainės-virtuvės bendrą patalpą, su viena ranka suėmė pastarosios kaklą ir ją smaugė, o po to, konfliktui besitęsiant, jis (kaltinamasis V. A.) virtuvėje metė puodelį su vandeniu nukentėjusiajai S. A. į krūtinės sritį, o po to, su viena ranka suėmęs pastarosios kaklą, vėl ėmė nukentėjusiąją smaugti, po ko jis (kaltinamasis V. A.) suėmė nukentėjusiąją S. A. už pečių ir ją pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į už jos esančias baro kėdes ir stalviršį, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios S. A. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti kraujosruvos dešinio žasto vidiniame paviršiuje, kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, nubrozdinimas kairiojo šono srityje ir nežymūs įdrėskimai kakle, kas nukentėjusiajai S. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, teisme neprisipažino ir parodė, kad iš ankstesnių santykių jis turi sūnų L., kuris įvykio išvakarėse svečiavosi pas juos namuose, kur nakvojo. Sekančios dienos ryte, t. y. 2022m. sausio 05d., išlydėjęs sūnų L. ir nuvažiavęs į turgų apsipirkti, jis grįžo į namus. Miegamajame dar radęs lovoje gulinčią savo buvusią sutuoktinę S. A., šalia kurios miegojo ir jų bendra mažametė dukra, jis irgi atsigulė į lovą. Begulint lovoje, buvusi sutuoktinė S. A. pradėjo jam priekaištauti dėl sūnaus L. pernelyg dažno svečiavimosi jų namuose, kuriam neva iš jo, kaip tėvo, yra skiriamas didesnis dėmesys, nei jų dviems bendroms dukroms. Tarp jo ir buvusios sutuoktinės S. kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsižodžiavo. Buvusiai sutuoktinei S. išprovokavus konfliktą, jie kartu išėjo į kitą patalpą, t.y. bendras virtuvės-svetainės patalpas, kur toliau ginčijosi dėl sūnaus, tarpusavio santykių ir turtinių klausimų. Atsimena, kad tuo metu, kai stovėjo prie virtuvėje esančio baro, kuris yra šalia kriauklės, jis nuėjo prie kriauklės įsipilti vandens, o buvusi sutuoktinė S. prie baro stovėjo su jau, kaip suprato, anksčiau jos pasidaryta kava. Jiems toliau ginčijantis, jis su puodeliu vandens sukosi į buvusios sutuoktinės pusę ir netyčia atsitrenkė į pastarosios rankose laikytą kavos puodelį, kuris po susitrenkimo sudužo, o vanduo išbėgo ant stalviršio ir kažkiek ant grindų. Neatsimena ar buvusi sutuoktinė S. sušlapo nuo jo išpilto vandens. Tada buvusi sutuoktinė S. pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, nes jis triukšmauja ir neva daužo daiktus. Jie ir toliau ginčijosi dėl jo sūnaus L. ir jų turto. Buvusi sutuoktinė S. ėmė grasinti, kad jis liks be nieko, kad jo sūnus L. daugiau kojos į namus nekels. Tada jis buvusiai sutuoktinei pasiūlė pažiūrėti, kiek ir ko ji yra investavusi į bendrą turtą ir ką pati yra padariusi, po ko jie abu nuėjo į dušą. Duše apkalbėję jų turtinius santykius, vėl sugrįžo į bendrą virtuvės ir svetainės zoną, kur jie ir toliau ginčijosi. Konfliktui tebesitęsiant, tuo metu, kai jis stovėjo virtuvėje, prie kriauklės, įsiaudrinusi jo buvusi sutuoktinė S. bandė vieną kartą su kumščiu suduoti jam į dešinį klubą, tačiau gerai nepataikė, tas smūgis praslydo. Jis net nespėjo sureaguoti, nes nesitikėjo tokio savo buvusios sutuoktinės elgesio. Tada pastaroji iš karto vėl kumščiavo jam į dešinį šoną. Atsimena, kad po suduotų smūgių jis tiesiog spontaniškai suėmė savo buvusią sutuoktinę S. ties jos pečių-kaklo sritimi ir pastūmė ją nuo savęs tolyn. Suėmimo kaklo-pečių srityje metu jis su nagu galėjo įdrėksti į kaklą, o kai buvusią sutuoktinę S. pastūmė, ši galėjo atsitrenkti į jų virtuvės baro kampą ir kėdes. Po to jis nuėjo į dušą apsiprausti, kad nusiramintų, o grįžęs į virtuvę, pamatė, kad buvusi sutuotkinė S. kviečia policiją. Atvykus policijos pareigūnams, buvusi sutuoktinė pastariesiems pasakė, kad neva jis ją mušė ir smaugė, o jis sakęs, kad ne jis pirmas pradėjo konfliktą ir kad jis savo buvusią sutuoktinę tik pastūmė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo susijaudinęs dėl paties kilusio konflikto, nes visada jaučiasi blogai, kai kiekvieną kartą vyksta šeimyniniai ginčai. Jo manymu konfliktams išspręsti policijos nereikia, tiesiog jiems abiems yra reikalinga psichologinė pagalba. Tą dieną kilusio šeimyninio konflikto metu jis savo buvusios sutuoktinės S. A., gulėjusios lovoje, iš miegamojo kambario už drabužių, t.y. pižamos, iš lovos netempė ir už plaukų netampė, pastarosios tyčia už kaklo suėmęs nebuvo ir jos nesmaugė, o būnant virtuvėje į nukentėjusiąją puodelio su vandeniu nemetė. Nori pasakyti, kad buvusią sutuoktinę S. tik pastūmė iš inercijos, norėdamas nutraukti kilusį šeimyninį konfliktą ir apsisaugoti nuo galimų pastarosios smūgių, o ne tyčia norėdamas ją sužaloti.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. A. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios S. A. ir liudytojų K. Šveikausko ir L. Gudelytės parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 189-192, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. sausio 05d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 96, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-9, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10-16, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2022m. kovo 08d. informacine pažyma dėl informacijos pateikimo(b.l. 105, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 09d. tarnybiniu pranešimu dėl BPC garso įrašų apžiūros(b.l. 106-107, t. 1), 2022m. kovo 07d. ir 2022m. kovo 09d. kitų objektų apžiūros protokolais su Bendrojo pagalbos centro pateiktų skaitmeninių garso įrašo kopijų stenogramomis(b.l. 90-95, t. 1) ir priedais prie minėtos pažymos, t.y. 2 vnt. CD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su įrašytais telefoninių skambučių garso įrašais(vokai Nr. 2 ir Nr. 3, prisegti prie bylos t. 2), 2022m. sausio 24d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 87-89, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuota vaizdo medžiaga(vokas Nr. 1, prisegtas prie bylos t. 2), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. sausio 20d. tarnybiniu pranešimu dėl pil. S. A. atsiųstų nuotraukų(b.l. 57-58, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. 6 vnt. fotonuotraukų(b.l. 59-64, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl pateikiamų fotonuotraukų(b.l. 124-125, t. 2) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu darytomis 5 vnt. fotonuotraukų(b.l. 126, t. 2), 2022m. sausio 05d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 29-31, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. greitosios medicinos pagalbos(GMP) kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) kopija(b.l. 65-66, t. 1), 2022m. sausio 12d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 35-37, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. UAB „ Tera-gyda “ šeimos gydytojo išduoto ambulatorinio apsilankymo aprašymo išrašu(b.l. 67-68, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 69-71, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji S. A., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad ji su dviem mažametėmis dukromis-pil. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir pil. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena gyvenanamų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kur iki 2022m. sausio 05d. įvykusio šeimyninio konflikto kartu su jais gyveno ir buvęs sutuoktinis-pil. V. A.. Jau kuris laikas pas juos namuose vyko ginčai (konfliktai), kurių pagrindinė priežastis-buvusio sutuoktinio girtavimas ir nesutarimai dėl pastarojo sūnaus L. iš ankstesnių santykių per dažno lankymosi jų namuose, kuriam buvęs suoktinis V. A., kaip tėvas, skyrė daugiau dėmesio, negu jų bendroms dukroms. Prieš 2022m. sausio 05d. įvykusį eilinį šeimyninį konfliktą jos buvęs sutuoktinis V. A. kelias dienas vartojo alkoholį, kuris, paskambinęs pirmadienį, pasakė, kad pas juos svečiuosis jo sūnus L., kuris tą kartą pas juos nakvojo dvi naktis, o dėl šios priežastis jų vyresnė dukra E. turėtų važiuoti nakvoti pas savo draugę. Įvykio dienos ryte ji su mažesne dukra buvo išėjusios pasivaikščioti, o grįžusios atsigulė į lovą. Netrukus į namus sugrįžo ir sūnų L. išlydėjęs jos buvęs sutuoktinis V., kur irgi atsigulė į lovą, kur miegojo jų bendra dukra. Begulint lovoje, tarp jos ir buvusio sutuoktinio vėl kilo žodinis konfliktas, nes ji išreiškė nepasitenkinimą dėl pastarojo girtavimo, dar prisidėjo ir buvusio sutuoktino sūnaus L. nakvynė jų namuose. Ginčo metu, jiems dar gulint lovoje, buvęs sutuoktinis V. A. jai pasakė kažką negražaus (įžeidžiančio), dėl ko ji su ranka nestipriai sudavė savo buvusiam sutuoktiniui į koją. Tada konfliktas dar labiau įsiplieskė, ko pasekoje prasidėjo grumtynės, nes jos buvęs sutuoktinis, suėmęs už rankos, pradėjo ją tempti iš miegamojo kambario link durų. Ji buvo su pižama, todėl, tempiama, išsivilko iš pižaminės palaidinės ir liko tik su liemenėle. Tuo metu jos buvęs sutuoktinis V. A. su dešine ranka jai buvo suėmęs už kaklo ir palaikė, t. y. pradėjo smaugti, dėl ko jai skaudėjo, ji šaukusi: „ ką tu čia darai, skauda “. Tuo metu buvo tampoma ir už plaukų, o ji priešinosi, tačiau buvęs sutuoktinis visgi ją išvarė į lauką. Nubėgusi į sandėliuką, ji norėjo išsikviesti policiją, bet suabejojo, galvodama, jog viskas tuo ir pasibaigs. Kada ji vėl sugrįžo į namus, žodinis konfliktas nesibaigė, tačiau jos buvęs sutuoktinis V. vis kartojo, kad jam viskas gerai, o jeigu jai kas nepatinka, ji galinti išeiti iš namų. Tebesitęsusio konflikto metu ji buvo nuėjusi į virtuvę pasidaryti kavos, o jos buvęs sutuoktinis V. A. atėjo atsigerti vandens, kuriam, jiems toliau besiginčijant, kažkas nepatiko ir jis į ją metė puodelį su vandeniu. Puodelis, atsitrenkęs į jos krūtinę, nukrito ant grindų ir sudužo. Tada, jiems būnant virtuvėje, jos buvęs sutuoktinis V. A. dar kartą ją užsipuolė ir su ranka vėl buvo jai suėmęs už kaklo, t.y. už Adomo obuolio, ir smaugė, tik šį kartą stipriau, negu pirmąjį kartą, dėl ko jai skaudėjo ir ji buvo labai išsigandusi. Po to buvęs sutuoktinis, negalėdamas nusiraminti, su rankomis ją pastūmė, ko pasekoje ji nuo smūmimo šonu atsitrenkė į virtuvės baro kėdes ir baro stalviršį. Po išvarymo antrą kartą į lauką, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, viena policijos pareigūnė fotografavo jos kaklą, kur matėsi smaugimo žymės, o kitus pavartoto fizinio smurto pasekoje padarytus kūno sužalojimus(liemens srityje, rankose ir kojose) ji pastebėjusi ne iš karto, o tik po to, kai, išvykus policijos pareigūnams ir užmigdžius savo mažametę dukrą, ji nusirengė pižaminius drabužius ir nuėjo į dušą. Visus kūno sužalojimus, fotografuodama, ji fiksavo fotonuoraukose, kurių dalis, pasak pačios nukentėjusiosios, buvo darytos tą pačią įvykio dieną, t.y. 2022m. sausio 05d., iš namų išvykus policijos pareigūnams, o kita dalis 2022m. sausio 08d., t.y. praėjus kelioms dienoms po įvykio, nes vienose vietose, kur nukentėjusioji jautė skausmą, pastarosios žodžiais, kraujosruvos išryškėjo tik sekančią dieną, vėlesnį fotografavimą pateisindama tuo, kad vizitas pas šeimos gydytoją detalesnei jos kūno apžiūrai buvo nukeltas tik į pirmadienį, t.y. 2022m. sausio 10d., todėl ji, baimindamasi, jog kraujosruvos per tokį laiką gali išnykti, jas nufotografavo, kad turėti sužalojimų fakto įrodymus.

Šias aiškinamas įvykio aplinkybes nukentėjusioji S. A. patvirtino ir ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos su kaltinamuoju V. A. metu, aiškinamoms aplinkybėms apie pavartotą fizinį smurtą prieš jos asmenį pagrįsti 2022m. sausio 19d. vykusios papildomos apklausos policijoje metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams ne tik pateikdama po įvykio jos pačios darytas 15 vnt. fotonuotraukų su užfiksuotais sužalojimais įvairiose kūno vietose, bet ir paaiškindama nuotraukų darymo datą ir laiką bei aplinkybes, kaip buvo fotografuojama(b.l. 38-56, 82-86, t. 1).

Liudytojas K. Šveikauskas, duodamas parodymus teisme, parodė, kad tikslios datos neatsimena, pagal iškvietimą su kolege L. Gudelyte vyko į įvykio vietą, t.y. privačią namų valdą, kur įėjimas yra iš kiemo pusės. Juos pasitiko pranešėja, buvusi su mažamečiu vaiku, kuri buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Moteris teigė, jog neblaivus sutuoktinis ją tampė už plaukų, o kitų pranešėjos nurodytų prieš jos asmenį atliktų smurtinių veiksmų dėl praėjusio laiko nurodyti negali, tačiau viskas buvo užfiksuota jo rašytame tarnybiniame pranešime. Ar moteris rodė kokius nors įbrėžimus ar įdrėskinimus, jis negali pasakyti, nes neatsimena.

Liudytoja L. Gudelytė, duodama prodymus teisme parodė, kad 2022m. sausio 05d. pagal iškvietimą su kolega K. Šveikausku vyko į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Abi konflikto šalys buvo emocionalios. Galimai nukentėjusi moteris papasakojo įvykio aplinkybes, tačiau šių aplinkybių ir ką aiškinosi dabar neatsimena. Atsimena tik tai, kad fotografavo moters veidą, tačiau kuriuo metu tai darė pasakyti negali, nes neatsimena. Jeigu ant veido kokie nors požymiai ir buvo, tai galėjo būti paraudimas. Moters detalesnės apžiūros neatliko, nes iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad pranešėją apžiūrėtų medikai. Įvykio dieną ji tik formaliai atliko galimai nukentėjusios moters apklausą. Darytos moters veido nuotraukos buvo perkeltos į tarnybinį kompiuterį, tačiau, po mėnesio grįžusi į darbą, failo su nuotraukomis kompiuteryje neberado. Jeigu nuotraukos bus išlikusios jos tarnybiniame telefone, šias nuotraukas teismui pateiks.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. sausio 05d., 11⁰⁷ val., buvo užregistruotas pil. S. A. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėja nurodė, jog prieš ją smurtauja vyras, kuri daugiau nieko nepaaiškino, įvykio aplinkybės neaiškios, todėl yra neaišku dėl GMP(Greitosios medicinos pagalbos) reikalingumo(b.l. 189-192, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. sausio 05d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2022m. sausio 05d., 1110 val., Ukmergės raj. PK buvo gautas pranešimas, kad namuose adresu: (duomenys neskelbtini) prieš pranešėją smurtauja sutuoktinis. Nuvykus nurodytu adresu, ten gyvenanti pranešėja-pil. S. A., gim. (duomenys neskelbtini) (mob. ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, jog jos sutuoktinis-pil. V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (mob. ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) konflikto metu jai du kartus suėmė rankomis už kaklo ir smaugė, taip pat tampė už plaukų, ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Namuose dar buvo sutuoktinių dukra-pil. E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu gyvena ir pil. A. kita mažametė dukra-pil. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu pastarosios namuose nebuvo, kuri svečiavosi pas savo draugę, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Galimai smurtavęs pil. V. A. 11²⁶ val. buvo sulaikytas namuose adresu: (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į Ukmergės raj. PK. Atlikus abiejų šeimyninio konflikto dalyvių blaivumo testus, buvo nustatyta, kad abu asmenys yra blaivūs. Atliekant pirminius veiksmus, pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00654-22, vaizdo stebėjimo priemonėmis „ BODY 7004 “ ir „ BODY 7013 “ buvo užfiksuota tyrimui svarbi informacija, kurių įrašai būtų reikšmingi tyrimui(b.l. 96-97, t. 1). Prie minėto tarnybinio pranešimo buvo pridėti duomenys apie atliktus šeimyninio konflikto dalyvių blaivumo testus(b.l. 98-101, t. 1).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra privati namų valda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Įėjimas į gyvenamojo namo vidų yra iš kiemo pusės. Įėjus į namo vidų, patenkama į virtuvę, sujungtą su svetaine. Po dešine yra praėjimas, vedantis į vonios kambarį. Galinėje sienoje-langas. Prie galinės sienos, kairėje yra virtuvinės spintelės, o priešais jas yra pastatytos trys kėdės. Prie kairės sienos matomi dujinė viryklė ir šaldytuvas. Kairėje sienoje yra langas, o priešais langą-sofa, prie kurios stovi žurnalinis staliukas. Virtuvėje ar svetainėje ant grindų jokių išmėtytų daiktų nėra. Svetainės dešinėje yra praėjimas, vedantis į miegamąjį. Miegamajame, prie galinės sienos matoma stovinti vaiko lovytė, prie kairės sienos-lova, o priešais lovą-spinta. Priekinėje sienoje yra langas. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta(b.l. 7-16, t. 1).

Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2022m. kovo 08d. informacinės pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2022m. sausio 05d. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pranešimas, susijęs su įvykiu, kurio BPCID 91525578810. Skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiui nutrūkus, pranešėjui buvo perskambinta. Papildomai informuojama apie tai, kad dėl aukšiau minėto įvykio Centro informacinėje sistemoje pranešimų nėra užregistruota ir skambučių iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Skaitmeninės garso įrašų kopijos buvo išsiųstos elektroninio pašto adresu: lina.pakniene@policija.lt. Garso įrašų rinkmenų pavadinimas sudarytas pagal įrašų datų, įrašų pradžios laiką ir telefono numerį(b.l. 105, t. 1).

Iš byloje esančių 2022m. kovo 07d. ir 2022m. kovo 09d. kitų objektų apžiūros protokolų su Bendrojo pagalbos centro pateiktų skaitmeninių garso įrašo kopijų stenogramomis matyti, kad 2022m. kovo 07d., tarpe 09³³-10⁰¹ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybiniu kompiuteriu naudojant programą

„ Windows Media Player “, buvo perklausytas garso įrašo failas, kurio pavadinimas „ BPC skambučio įrašas(ID 91525578810, skambučio pradžia 2022-01-05 11:07:24 “), kuris yra 33 sekundžių trukmės, 98.8 KB dydžio, kuriame yra užfiksuotas operatorės ir pranešėjo pokalbis. Iš pokalbio turinio matyti, kad skambina moteris(pastaba: nukentėjusioji S. A.), kuri praneša, kad prieš ją adresu: (duomenys neskelbtini) smurtauja vyras. Fone girdimas vyro balsas, kuris sako „ S., abu pukstamės “, į ką pranešėja atsako: „ taip pykstamės, ant manęs yra randų “. Po to fone vėl girdimas vyro balsas, kuris sako: „ kokių randų, blet “.

2022m. kovo 09d., tarpe 10⁰²-10²⁷ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybiniu kompiuteriu naudojant programą

„ Windows Media Player “, buvo perklausytas kitas garso įrašo failas, kurio pavadinimas „2022_ 01_05_11_08_00_523913223 “, kuris yra 35 sekundžių trukmės, 104 KB dydžio, kuriame yra užfiksuotas operatorės ir pranešėjo pokalbis. Iš pokalbio turinio matyti, kad pranešėjai(pastaba: nukentėjusiajai S. A.) perskambina Bendrojo pagalbos centro operatorė, kuri klausinėja apie įvykio aplinkybes. Fone girdimas vyro balsas, kuris sako „ nereikia “. Po to girdima, kaip kalbant operatorei, pranešėja sako: „ bet jisai smurtauja “. Toliau fone vėl girdimas vyro balsas“ bet S., tu pirma pradėjai smurtauti ar aš “(b.l. 90-95, t. 1, vokai Nr. 2 ir Nr. 3, prisegti prie bylos t. 2).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl BPC garso įrašų apžiūros matyti, kad, dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00654-22, pradėtą pagal LR BK 140 str. 2d., 2022m. kovo 08d. į elektroninį paštą: lina.pakniene@policija.lt buvo gautas Bendrojo pagalbos centro raštas su pateiktais dviem garso įrašais. Atsiradus naujam PRĮR funkcionalumui, su tiriamos bylos įvykiu susijęs BPC garso įrašas buvo įkeltas į PRĮR, kur jis 2022m. kovo 07d. buvo rastas ir tą pačią dieną apžiūrėtas. Pastarasis garso įrašas buvo atsiųstas ir 2022m. kovo 08d. į tarnybinį el. paštą : lina.pakniene@policija.lt, todėl šis įrašas pakartotinai nebuvo apžiūrėtas. 2022m. kovo 09d. buvo apžiūrėtas tik BPC atsiųstas antrasis garso įrašas(b.l. 106-107, t. 1).

Iš byloje esančio 2022m. sausio 24d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 15.15-16.45 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybiniu kompiuteriu naudojant programą „ Windows Media Player “, buvo peržiūrėti 2022m. sausio 05d. į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuoti trys vaizdo įrašų failai.

Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, laukia prie durų. Durų niekas neatidaro, todėl pareigūnai apeina namą, kur kitoje namo pusėje duris jiems atidaro nukentėjusioji-pil. S. A.. Policijos pareigūnei paklausus, kas nutiko, pil. S. A. aiškina, kad vyras barnio metu naudojo smurtą, ne kartą buvo išmetęs pro duris. Stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. sako: „ neišmetęs, bet pastūmęs “, į ką pil. S. A. atsako: „ su liemenuku, nepastūmęs, V., va yra pėdsakai, smaugė “. Pil. S. A. stoja priešais veidrodį, rodydama savo kaklą, sako, kad mažas vaikas yra namuose. Vėl stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. sako: „ neturiu ką per daug pasakyti, bet S., bet smurtą tu pati pirma pradėjai naudoti “. Tada stebima(girdima), kaip pil. S. A. sako: „ V., viskas, pabaiga, tai negyvenimas, jis sako, kad nerašyt pareiškimo, ko man dar laukti, kad mažai dar kažko “. Policijos pareigūnui paklausus, ar šiandieną smaugė, į ką pil. S. A. pasako: „ taip “. Stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. sako: „ nesmaugiau “, į ką pil. S. A. atsako: „ nu kaip nesmaugei, pažiūrėk, va čia puodukas sudaužytas(rodo į virtuvines spinteles) “. Vėl stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. sako: „ S. nesipykim, prašau ateikim į tą normalią būseną “. Toliau stebima(girdima), kaip pil. S. A. policijos pareigūnams sako: „ kad jūs žinotumėt kelintą kartą ir vis sako paskutinis, vis kalba “. Stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. sako: „ apskritai, pasakyk dėl ko įvyko konfliktas? “, į ką atsakydama, pil. S. A. nurodo, kad „ jis čia yra viršesnis ir jis elgiasi taip, kaip jis nori “. Vėl stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. užduoda tą patį klausimą: „ pasakyk, dėl ko įvyko konfliktas? “, į ką pil. S. A. sako, kad šis pats pasakytų. Įtariamajam V. A. pradėjus kalbėti, stebima(girdima), kaip pil. S. A. sako: „ nesvarbu dėl ko įvyko konfliktas, bet ar taip smurtauti reikia? “. Toliau stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. klausia: „ ar aš pirmas trenkiau, tampiausi, ar aš pirmas tą dariau? “. Stebima(girdima), kaip pil. S. A. parodo, kad V. A. trinktelėjo į koją, kai jie buvo lovoje, kuri po to sako įtariamajam V. A., kad šis parodytų, ar liko koks pėdsakas. Stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. atsako, kad jis nebuvo net nusirengęs, nežiūrėjo ir to nevertina. Toliau stebima(girdima), kaip pil. S. A. nurodo, kad išpešė plaukus. Įtariamasis V. A. vėl klausia, dėl ko įvyko konfliktas, į ką pil. S. A. atsako, jog dėl to, kad jie negali gyventi kartu, kad jis elgiasi kaip nori, o ji čia yra nulis. Stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. policijos pareigūnams pradeda aiškinti, kad jis turi su kita moterimi sūnų, kad su juo labai retai susitinka ir šis buvo atvažiavęs, todėl pil. S. A. tai nepatiko. Stebima(girdima), kaip abu asmenys aiškinasi santykius dėl vaikų. Policijos pareigūnas įsiterpia, sakydamas, kad jeigu ji(pastaba: nukentėjusioji S. A.) patyrė fizinį skausmą ar patyrė kokių sužalojimų, jie pradės ikiteisminį tyrimą. Stebima(girdima), kaip pil. S. A. sutinka. Toliau stebima(girdima), kaip įtariamasis V. A. prašo nerašyti pareiškimo. Sutuoktiniai toliau ginčijasi dėl policijos kvietimo, o įtariamasis V. A. siūlosi pabūti pas mamą, kad ji(pastaba: nukentėjusioji S. A.) nusiramintų. Policijos pareigūnei paklausus, ar yra buvę pradėta ikiteisminių tyrimų, į ką pil. S. A. pasako: „ kažkada seniai “. Toliau stebima(girdima), kaip pil. S. A. sako: „ kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, tu gali mane čia trankyti, tampyti už plaukų, plaukai išpešti, už gerklės “. Stebiam(girdima), kaip įtariamasis V. A. atsako, jog jis pirmas apskritai nepradeda visokių tokių dalykų. Stebima(girdima), kaip sutuoktiniai toliau ginčijasi dėl asmeninių santykių. Stebima(girdima), kaip policijos pareigūnas pasako įtariamajam V. A.: „ važiuojam “, po ko įtariamąjį vedasi su savimi. Toliau stebima(girdima), kaip įtariamajam V. A. rengiantis, pastarasis toliau ginčijasi su pil. S. A. apie asmeninius santykius. Stebiam(girdima), kaip policijos pareigūnas pasako įtariamajam V. A., kad šis bus sulaikytas, o pastarasis prašo pil. S. A., kad jie nedarytų tokių dalykų, kad viskas sugrius. Po to stebima(girdima), kaip policijos pareigūnas išsiveda įtariamąjį V. A. iš namų, nuveda į tarnybinį automobilį ir paima jo daiktus(b.l. 87-89, t. 1, vokas Nr. 1, prisegtas prie bylos t. 2).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. sausio 20d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl pil. S. A. atsiųstų nuotraukų matyti, kad, dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-00654-22, pradėtą pagal LR BK 140 str. 2d., 2022m. sausio 20d., 10⁵⁶ val., į el. paštą: lina.pakniene@policija.lt buvo gautos 6 vnt. nukentėjusiosios S. A. nuotraukų, kuriose yra užfiksuotos smaugimo žymės. Elektroniniame laiške pil. S. A. parašiusi: „ Sveiki, siunčiu Jums nuotraukas su smaugimo žymėmis. Nuotraukos darytos taą pačią dieną, išvykus pareigūnei ir užmigdžius dukrytę. 1 ir 2 nuotraukos, fotografuotos prieš veidrodį 13⁵² val. laiku. 3, 4, 5 ir 6 nuotraukos, darytos, kamerą atsukus į save 13⁵⁵ val. laiku(b.l. 57-64, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad po 2022m. spalio 25d. įvykusio teismo posėdžio, kur policijos pareigūnė L. Gudelytė buvo apklausta kaip liudytoja, pastaroji 2022m. lapkričio 09d. pateikė teismui tarnybinį pranešimą su pridėtu DVD-R kompaktiniu disku(laikmena), kuriame yra pridėtos 5 vnt. fotonuotraukų, kuriose yra užfiksuotas 2022m. sausio 05d. įvykio vietoje fotografuotas nukentėjusiosios S. A. kaklas, apie ką liudytoja minėjo apklausos teisme metu(b.l. 124-126, t. 2).

Iš byloje esančio 2022m. sausio 05d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė greitosios medicinos pagalbos(GMP) kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) kopiją. Pateiktame medicininiame dokumente yra užfiksuota tai, jog 2022m. sausio 05d., 12⁵⁶ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri atliko kaklo skausmu besiskundusios nukentėjusiosios S. A., pasak kurios, įvykusio šeimyninio konflikto metu ją smaugė vyras, medicininę apžiūrą, konstatavus išoriškai ant kaklo matomus nežymius įbrėžimus(diagnozė: (duomenys neskelbtini)). Kortelėje nurodoma, kad moteris vykti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių atsisakė(b.l. 29-31, 65-66, t. 1).

Iš byloje esančio 2022m. sausio 12d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė UAB

„ Teragyda “ šeimos gydytojo išduoto ambulatorinio apsilankymo aprašymo išrašą, kuriame fiksuojamas nukentėjusiosios apsilankymas pas šeimos gydytoją 2022m. sausio 10d., 15⁴⁹ val. Aprašyme nurodoma, kad pagal pacientės žodžius pastarąją 2022m. sausio 05d., apie 10⁰⁰-11⁰⁰ val., sumušė ir smaugė vyras. Pacientė buvo iškvietusi policiją ir greitąją medicinos pagalbą(GMP). Pacientės apžiūros metu buvo užfiksuotos stebimos mėlynės ant dešinio žasto vidinės dalies, kairio dilbio viršutinio trečdalio, ant kairės šlaunies ir kairės blauzdos, nubrozdinimas kairio šono srityje, o taip pat kaklo srities odos šiurkštumas iš dešinės(pacientės žodžiais, buvo smaugta)(b.l. 35-37, 67-68, t. 1).

Iš byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2022m. sausio 26d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos, esančios adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m., patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios S. A. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. S. A. nustatyti sužalojimai, t. y. kraujosruvos dešinio žasto vidiniame paviršiuje, kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, nubrozdinimas kairiojo šono srityje ir nežymūs įdrėskimai kakle, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais galimai aptariamojo įvykio, t. y. 2022m. sausio 05d., metu, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu(b. l. 69-71, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. A. ir nukentėjusioji S. A. yra buvę sutuoktiniai, tarp kurių santuoka bendru sutuoktinių sutarimu teismine tvarka buvo nutraukta 2023m. sausio 19d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-609-759/2023(b.l. 87, t. 2, b.l. 1-8B, t. 3). Kaltinamasis V. A. iš ankstesnių santykių turi sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 90, t. 2), kuris 2022m. sausio 04d. svečiavosi pas pil. A. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur nakvojo. Sekančios dienos ryte, t.y. 2022m. sausio 05d., išlydėjęs sūnų L. ir nuvažiavęs į turgų apsipirkti, kaltinamasis V. A. grįžo į namus. Miegamajame dar radęs lovoje gulinčią savo buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją S. A., šalia kurios miegojo ir jų bendra trijų mėnesių dukra, kaltinamasis V. A. irgi atsigulė į lovą. Begulint lovoje, nukentėjusioji S. A. kaltinamajam pradėjo priekaištauti dėl pastarojo sūnaus L. pernelyg dažno svečiavimosi jų namuose, kuriam iš kaltinamojo V. A., kaip tėvo, yra skiriamas didesnis dėmesys, nei jų dviem bendroms dukroms. Tarp buvusių sutuoktinių-pil. A. kilo žodinis konfliktas, pastarieji tarpusavyje apsižodžiavo, po ko, kaltinamasis V. A., būdamas įsiaudrinęs dėl kilusio konflikto, užsipuldamas savo buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją S. A., prieš pastarąją pavartojo fizinį smurtą. Nors pats kaltinamasis V. A., duodamas parodymus byloje, neneigdamas įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiosios S. A. įvykusio žodinio konflikto buvimo fakto, kartu nurodė, kad tuo metu, kai konfliktą išprovokavusi pati nukentėjusioji, jiems aiškinantis šeimyninius santykius, jį užsipuldama, pradėjo rankomis jam smūgiuoti, jis, ranka suimdamas savo buvusią sutuoktinę kaklo-pečių srityje, tiesiog pastarąją atsistūmė nuo savęs, kuri nuo stūmimo veiksmo galėjo atsitrenkti į virtuvėje stovinčias baro kėdes ir baro stalviršį, tačiau konflikto metu jis nukentėjusiosios S. A., gulėjusios lovoje, iš miegamojo kambario už drabužių, t. y. pižamos, iš lovos netempė ir už plaukų netampė, pastarosios tyčia už kaklo suėmęs nebuvo ir jos nesmaugė, o būnant virtuvėje į nukentėjusiąją puodelio su vandeniu nemetė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo paaiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo V. A. duotus parodymus byloje paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tiek ir visos kitos byloje išaiškintos aplinkybės.

Visų pirma, nukentėjusioji S. A., duodama parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtinusi ir atliktos akistatos su kaltinamuoju V. A. metu (b. l. 21-24, 82-86, t. 1), prie kurių nukentėjusioji pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, parodė, kad su savo buvusiu sutuoktiniu-kaltinamuoju V. A. ji konfliktavo jau kuris laikas, nes pastarasis elgdavosi taip, kaip norėdavo, nesiskaitė su jos nuomone, nes ji, nukentėjusiosios žodžiais, kaltinamajam buvo visiškas „nulis“, todėl gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Nukentėjusiosios S. A. teigimu, prieš įvykį kaltinamasis V. A. kelias dienas girtavo, o 2022m. sausio 04d. į namus buvo atsivežęs savo sūnų L. iš ankstesnių santykių, kuris liko pas juos nakvoti, dėl ko jų bendra dukra E. tą naktį turėjo praleisti pas savo draugę. Sekančios dienos, t. y. 2022 m. sausio 05d., ryte, kada kaltinamasis V. A., išlydėjęs savo sūnų L., sugrįžo į namus ir atsigulė į jų bendrą lovą, nes ji dar nebuvo atsikėlusi, o lovoje miegojo kita jų trijų mėnesių dukra, ji pradėjo kaltinamajam priekaištauti dėl pastarojo sūnaus L. pernelyg dažno svečiavimosi jų namuose, kuriam yra skiriamas didesnis dėmesys, nei jų dviem bendroms dukroms. Nukentėjusiosios S. A. žodžiais, kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis pradėjo ją įžeidinėti, dėl ko ji, gulėdama lovoje, savo buvusiam sutuoktiniui nestipriai su ranka sudavė per koją, kas dar labiau kaltinamąjį įsiutino. Tada kaltinamasis V. A., pasak nukentėjusiosios, paėmęs už pižaminės palaidinės, iš lovos pradėjo ją tempti link miegamojo durų, ko pasekoje ji, tempiama, išsivilko iš palaidinės ir liko tik su liemenėle. Nukentėjusiosios S. A. teigimu, tuo metu kaltinamasis su dešine ranka jai buvo suėmęs už kaklo ir palaikė, t. y. pradėjo smaugti, dėl ko jai skaudėjo, ji šaukusi: „ ką tu čia darai, skauda “. Tuo metu buvo tampoma ir už plaukų, o nukentėjusiosios žodžiais, ji priešinosi, tačiau kaltinamasis visgi ją išvarė į lauką. Nubėgusi į sandėliuką, nukentėjusiosios S. A. teigimu, ji norėjo išsikviesti policiją, bet suabejojo, galvodama, jog viskas tuo ir pasibaigs. Nukentėjusiosios S. A. žodžiais, jai, grįžus vėl į namus, žodinis konfliktas nesibaigė, tačiau kaltinamasis V. A. vis kartojo, kad jam viskas gerai, o jeigu jai nepatinka, ji galinti išeiti iš namų. Tebesitęsusio konflikto metu, pasak nukentėjusiosios, ji buvo nuėjusi į virtuvę pasidaryti kavos, o kaltinamasis V. A. atėjo atsigerti vandens, kuriam, jiems toliau besiginčijant, kažkas nepatiko ir jis į ją metė puodelį su vandeniu. Puodelis, atsitrenkęs į nukentėjusiosios S. A. krūtinę, nukrito ant grindų ir sudužo. Tada, jiems būnant virtuvėje, nukentėjusiosios S. A. teigimu, kaltinamasis antrą kartą su ranka vėl buvo jai suėmęs už kaklo, t. y. už Adomo obuolio, ir smaugė, tik šį kartą stipriau negu pirmąjį kartą, dėl ko jai skaudėjo ir ji buvo labai išsigandusi. Po to kaltinamasis V. A., negalėdamas nusiraminti, pasak nukentėjusiosios, su rankomis ją pastūmė, ko pasekoje ji nuo stūmimo šonu atsitrenkė į virtuvės baro kėdes ir baro stalviršį. Po išvarymo antrą kartą į lauką, nukentėjusiosios S. A. žodžiais, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112.

Be to, nukentėjusioji S. A., aiškindama aplinkybes apie jos atžvilgiu pavartotus smurtinius veiksmus (sugriebus rankomis, tempimas už drabužių iš kambario ir išsinėrimas iš pižaminės palaidinės tempimo metu, suėmimas rankomis už kaklo, stūmimas rankomis ir atsitrenkimas šonu į virtuvės baro kėdes ir baro stalviršį) ir jų pasekoje skirtingose kūno vietose fiksuotus sužalojimus, kartu nurodė, kad, pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, viena policijos pareigūnė fotografavo jos kaklą, kur matėsi smaugimo žymės, o kitus pavartoto fizinio smurto pasekoje padarytus kūno sužalojimus(liemens srityje, rankose ir kojose) ji pastebėjusi ne iš karto, o tik po to, kai, išvykus policijos pareigūnams ir užmigdžius savo mažametę dukrą, ji nusirengė pižaminius drabužius ir nuėjo į dušą. Visus kūno sužalojimus nukentėjusioji S. A., fotografuodama, fiksavo fotonuotraukose, kurių dalis, pasak pačios nukentėjusiosios, buvo darytos tą pačią įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausio 05d., iš namų išvykus policijos pareigūnams, o kita dalis 2022m. sausio 08d., t. y. praėjus kelioms dienoms po įvykio, nes vienose vietose, kur nukentėjusioji jautė skausmą, pastarosios žodžiais, kraujosruvos išryškėjo tik sekančią dieną, vėlesnį fotografavimą pateisindama tuo, kad vizitas pas šeimos gydytoją detalesnei jos kūno apžiūrai buvo nukeltas tik į pirmadienį, t. y. 2022 m. sausio 10 d., todėl ji, baimindamasi, jog kraujosruvos per tokį laiką gali išnykti, jas nufotografavo, kad turėti sužalojimų fakto įrodymus. Aplinkybes apie kūno sužalojimų fiksavimą darytose fotonuotraukose nukentėjusioji S. A. labai išsamiai nurodė, jos, kaip liudytojos, 2022 m. sausio 19 d. atliktos papildomos apklausos metu, kurioje nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė 15 vnt. fotonuotraukų (b. l. 38-56, t. 1). Kadangi į įvykio vietą vienos iš atvykusių policijos pareigūnių darytos nukentėjusiosios S. A. kaklo nuotraukos su jose fiksuotais sužalojimais, atliekant ikiteisminį tyrimą, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtos nebuvo, nukentėjusioji įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausio 05 d., pati fotografavo ir kaklą, darytas 6 vnt. nuotraukų elektroniniu paštu siųsdama ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai (pastaba: minėtą aplinkybę nukentėjusioji buvo nurodžiusi jos, kaip liudytojos, 2022 m. sausio 19 d. atliktos papildomos apklausos metu), ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 57-64, t. 1). Tokiu būdu, vertinant tai, kad nukentėjusioji S. A. esmines faktines aplinkybes, t. y. fizinio smurto panaudojimo prieš jos asmenį 2022 m. sausio 05 d. vykusio šeimyninio konflikto namuose metu ir po smurtavimo su įvykiu susijusias kitas aplinkybes, visą laiką aiškina tvirtai ir nuosekliai, todėl netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kadangi byloje įrodymų apie tai, kad nukentėjusioji S. A. kokiomis nors aplinkybėmis įvykio dieną galėjo susižaloti pati, nėra, nukentėjusiosios duotų parodymų byloje negalima vertinti ir kaip pastarosios siekimą apkalbėti savo buvusį sutuoktinį-kaltinamąjį V. A. ar pastarąjį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu.

Priešingai, nukentėjusiosios S. A. duotus parodymus byloje apie 2022 m. sauso 05 d. įvykusį šeimyninį konfliktą patvirtino ir į įvykio vietą pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai K. Šveikauskas ir L. Gudelytė, kurie, kaip papildomi liudytojai, buvo apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, iš kurių pirmasis parodė, kad juos įvykio vietoje pasitiko pranešėja, t. y. su mažamečiu vaiku buvusi nukentėjusioji, kuri buvo susijaudinusi, apsiverkusi, nurodydama, kad ją už plaukų tampė sutuoktinis (kaltinamasis V. A.), kitų pastarosios nurodytų prieš jos asmenį atliktų smurtinių veiksmų dėl praėjusio laiko negalėjęs įvardinti, tačiau patvirtinęs, kad viskas buvo užfiksuota jo rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 96-97, t. 1), o antroji parodė, kad abu asmenys (kaltinamasis ir nukentėjusioji) abu emocionalūs, pranešėja papasakojo visas įvykio aplinkybes, kurios veidą su fiksuotais sužalojimais ji fotografavusi, tačiau detalesnės asmens apžiūros neatlikusi, nes iškvietė greitąją medicinos pagalbą, įsipareigodama teismui savo tarnybiniame telefone paieškoti darytų fotonuotraukų, nes failo su į tarnybinį kompiuterį perkeltomis įvykio vietoje darytomis nukentėjusiosios veido nuotraukomis ji neberado. Po apklausos teisme liudytoja L. Gudelytė 2022 m. lapkričio 09 d. pateikė teismui tarnybinį pranešimą su pridėtu DVD-R kompaktiniu disku(laikmena), kuriame yra pridėtos 5 vnt. fotonuotraukų, kuriose yra užfiksuotas 2022 m. sausio 05 d. įvykio vietoje fotografuotas nukentėjusiosios S. A. kaklas (b.l. 125-126, t. 2). Sulyginus šias teismui pateiktas fotonuotraukas su pačios nukentėjusiosios S. A. įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausio 05 d., darytomis jos veido (kaklo) nuotraukomis, kurios 2022 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu buvo siųstos ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai į el. pašto adresą: lina.pakniene@policija.lt (b. l. 96-97, t. 1), matyti, kad šiose abiejose nuotraukose yra matomi užfiksuoti tų pačių sužalojimų nukentėjusiosios S. A. kakle vaizdo fragmentai.

Be to, nukentėjusiosios S. A. aiškinamas aplinkybes apie smurtavimą patvirtina tiek nukentėjusiosios telefoninių skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą turinys, kur girdimas kaltinamojo V. A. balsas, pasakant žodžius: „ nereikia “, „ bet S., tu pirma pradėjai smurtauti ar

aš “, tiek ir į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji S. A., policijos pareigūnams pasakodama įvykusio šeimyninio konflikto aplinkybes, kalba apie smaugimą, tampymą už plaukų, prieš veidrodį rodo sužalotą kaklą, vietą virtuvėje, kur buvo sudaužytas į ją mestas puodelis, o nukentėjusiosios pasakojimo metu kaltinamasis V. A. yra stebimas susijaudinęs, pasimetęs, kuris prašo nukentėjusiosios nesipykti, „ ateiti į normalią būseną “, nerašyti policijai pareiškimo, pastarosios klausdamas: „ ar aš pirmas trenkiau, tampiausi, ar aš pirmas tą darau? “, o policijos pareigūnams pasakius, jog jis (kaltinamasis V. A.) bus sulaikytas, pastarasis nukentėjusiosios S. A. prašo, kad pareigūnai to nedarytų, kad viskas sugrius (b. l. 87-95, 105, 189-192, t. 1). Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji S. A. buvo sužalota 2022 m. sausio 05 d. įvykusio šeimyninio konflikto namuose metu patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai, t. y. greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) kopija, į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos medikams pagal nukentėjusiosios S. A. nusiskundimus kaklo skausmu dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto, t. y. smaugimo, konstatavus ant kaklo išoriškai matomus nežymius įbrėžimus, ir UAB „Teragyda“ šeimos gydytojo išduoto ambulatorinio apsilankymo aprašymo išrašas, iš kurio matyti, jog, 2022 m. sausio 10 d. nukentėjusiąją, nurodžiusią 2022 m. sausio 05 d. įvykusio smurto prieš jos asmenį aplinkybes, apžiūrėjusi šeimos gydytoja užfiksavo stebimas mėlynes ant dešinio žasto vidinės dalies, kairio dilbio viršutinio trečdalio, ant kairės šlaunies ir kairės blauzdos, nubrozdinimą kairio šono srityje, o taip pat kaklo srities odos šiurkštumą iš dešinės (pacientės žodžiais, buvo smaugta) (b. l. 29-31, 35-37, 65-68, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios S. A. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. S. A. nustatyti sužalojimai, t. y. kraujosruvos dešinio žasto vidiniame paviršiuje, kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, nubrozdinimas kairiojo šono srityje ir nežymūs įdrėskimai kakle, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais galimai aptariamojo įvykio, t. y. 2022 m. sausio 05 d., metu, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32-34, 69-71, t. 1). Į teisminį bylos procesą kviestas teismo medicinos ekspertas R. Laurinavičius jo, kaip specialisto, apklausos teisme metu patvirtino savo pirminę išvadą, kuris, būdamas supažindintas su papildomais įrodymais, t. y. teisme apklaustos liudytojos-policijos pareigūnės L. Gudelytės įvykio dieną – 2002 m. sausio 05 d. darytomis nukentėjusiosios S. A. kaklo fotonuotraukomis, kurios, pasak specialisto, atliekant tyrimą, jam pateiktos nebuvo, papildomai nurodė, jog, įvertinęs fotonuotraukas, kaklo nubrozdinimus įvertina ne vienu, o dviem trauminiais poveikiais, tokiu būdu teigdamas, jog visi nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje. Pasak specialisto R. Laurinavičiaus, paprastai auka bando išsivaduoti, gintis, grumtynių metu atsiranda sužalojimai, todėl negali ir prisiminti kur, kada ir į ką tuo metu būni atsitrenkęs, ką galima pasakyti ir apie šį nagrinėjamą atvejį. Specialisto R. Laurinavičiaus teigimu, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai S. A. konstatuoti sužalojimai nėra būdingi paties savęs sužalojimams, kurie galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio nurodytomis aplinkybėms. Komentuodamas savo pirminę išvadą, specialistas R. Laurinavičius nurodė, kad konstatuotas nubrozdinimas šone galėjo atsirasti tempimo už drabužių metu, užsikabinant už užtrauktuko, o sužalojimai ant kaklo, t. y. įdrėskimai, galėjo atsirasti suimant už kaklo jo suspaudimo metu, kurie yra nebūdingi savęs žalojimui. Specialisto R. Laurinavičiaus žodžiais, nėra pagrindo abejoti greitosios medicinos pagalbos mediko nurodytais sužalojimais, konstatavus padarytus nežymius įdrėskimus kakle, o tai, kad gydytojas po kelių dienų jau nebematė sužalojimo, tai nepaneigia užfiksuoto fakto, nes galėjo būti besilupantys šašai ar visai nusilupę šašai, kurie palieka odos pleiskanojimą, kas yra konstatuojama, kai oda yra šiurkšti, tačiau ne visi gydytojai vienodai pamato sužalojimus ir juos užfiksuoja. Nežiūrint tai, pasak specialisto R. Laurinavičiaus, medicininiuose dokumentuose nėra aplinkybių, kurios neatitiktų sužalojimų, nes gydytojas konstatuotus sužalojimus aprašo pagal nusiskundimus, o vertinant sužalojimus, nėra nurodyta, kad sužalojimai nesusiję su įvykiu. Vertindamas teismo posėdžio metu apžiūrai pateiktas fotonuotraukas su nukentėjusiosios S. A. kaklo vaizdo fragmentais, specialistas R. Laurinavičius nurodė, kad nuotraukose galima įžiūrėti lyg dar kažkokius braukimus ant krūtinės, nes pirštais padarytos neryškios žymės, todėl nubrozdinimus kakle įvertino kaip sužalojimus, padarytus dviem trauminiais poveikiais. Kalbėdamas apie vienoje iš nuotraukų matomą nudraskytą spuogą ant kaklo, specialistas R. Laurinavičius nurodė, kad šio sužalojimo centre yra nubrozdinta, aplink paraudę, matyti iškabinimas, kas panašu į nagą, todėl vienareikšmiškai galima teigti, kad tai nėra spuogas, o nubrozdinimas, padarytas tikėtina nagu, suimant plaštaka už kaklo ir nagu pažeidžiant odos paviršinį sluoksnį. Specialisto R. Laurinavičiaus teigimu, tai šviežias sužalojimas, nes odos defektas yra žemiau sužalojimo lygio, kuris po paros susilygina su odos paviršiumi, o dar po paros užsideda šašelis.

Tuo tarpu paties kaltinamojo V. A. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus smurtinius nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo V. A. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju pagal byloje išaiškintas aplinkybes yra akivaizdu, jog 2022 m. sausio 05 d. įvykusio šeimyninio konflikto metu dėl atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios S. A. asmenį pobūdžio pastaroji neabejotinai juto fizinį skausmą, juolab, kad jau vien paties kaltinamojo V. A. pripažįstamas veiksmas, t. y. suėmimas nukentėjusiajai pečių – kaklo srityje ir jėga stūmimas nuo savęs, jau yra smurtinis veiksmas, sukeliantis kitam asmeniui fizinį skausmą. Nors pagal byloje išaiškintas aplinkybes šeimyninį konfliktą ir išprovokavo pati nukentėjusioji S. A., tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykusio konflikto metu kaltinamojo V. A. atlikti smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu negali būti laikytina spontaniški ir trumpalaikiai. Paprastai spontaniškumas ir trumpalaikiškumas yra tarpusavyje susiję. Išprovokuotas spontaniškumas sąlygoja greitą, trumpalaikį ir neintensyvų veiksmą, o šiuo nagrinėjamu atveju nustatytais bylos duomenimis kaltinamasis V. A. įvykio dieną su pertraukomis atliko ne vieną smurtinio pobūdžio veiksmą, tiek panaudodamas fizinę jėgą nukentėjusiąją S. A. tempiant už drabužių iš kambario ir tampant už plaukų, tiek atliekant smaugimo veiksmus rankomis suėmus už kaklo, tiek ir nukentėjusiąją stumdant.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 01 d., t. y. 2022 m. sausio 05 d., prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriant ir jo sutuoktinius (LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą apie nukentėjusiajai S. A. padarytų ir nustatytų sužalojimų pobūdį, jų kiekį ir smurtinių veiksmų intensyvumą, laikytina, kad kaltinamasis V. A. dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo tuo metu buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją S. A., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), t. y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas).

Advokatas V. Giriūnas, pagal susitarimą atstovaudamas nukentėjusiosios S. A. interesus baudžiamojoje byloje, po bylos perdavimo teismui 2022 m. rugsėjo 28 d. įvykusiame teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą dėl jo, kaip advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti turėtų atstovavimo išlaidų 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumoje((b.l. 85, t. 2).

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, advokatas V. Giriūnas, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios S. A. interesus byloje dar ikiteisminio tyrimo metu nuo 2022 m. sausio 12 d., kurią toliau atstovavo ir viso teisminio bylos proceso metu (b. l. 76-79, t. 1, b. l. 71, 77, t. 2). Teisminio bylos proceso metu advokatas V. Giriūnas, teikdamas teismui pinigų priėmimo kvitą 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, nurodė, kad jo atstovaujama nukentėjusioji šioje byloje yra patyrusi tik šias išlaidas už rašytą skundą aukštesnės instancijos teismui dėl ikiteisminio tyrimo metu byloje prokuroro buvusio priimti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (b. l. 1-6, 15-28, t. 2), nes kitas išlaidas padengė visuomeninės organizacijos, kurios rūpinasi smurtinį elgesį patyrusiais nukentėjusiais asmenimis.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tiek į padarytos veikos pobūdį, tiek ir į nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. A., kaip individualią veiklą vykdančio asmens, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios S. A. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti yra nedidelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamojo teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo V. A. LR BPK 104 str. 2d. ir 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. A. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. A. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, ne vieną kartą buvęs baustas administracine tvarka, nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, nes praeityje yra buvęs teistas penkis kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą žmogaus sveikatai, t.y. smurtavimą artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiosios S. A. (buvusi mergautinė pavardė-E.) asmenį, tačiau visi ankstesni teistumai šiuo metu jau yra išnykę, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę (b. l. 154-181, t. 1, b. l. 87, t. 2). Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo V. A. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis V. A. nėra recidyvistas ir yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi kaltinamojo ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos naujos veikos žmogaus sveikatai padarymo metu jau yra išnykę.

Kadangi kaltinamasis V. A. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. A., kaip paskutiniu metu individualią veiklą vykdžiusio ir šiuo metu tebevykdančio asmens, asmenybę (b. l. 184, t. 1, b. l. 86, t. 2), bei vertinant tai, kad konfliktą, pasibaigusį smurto panaudojimu, išprovokavo pati nukentėjusioji, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (LR BK 41 str.), kaltinamajam V. A. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui (LR BK 48 str. 4-6d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. A. asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtauti linkusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str. str.

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau vykdyti individualią veiklą, o veiklos sustabdymo ar nutraukimo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos sustabdymo ar nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba susirasti kitą oficialų darbų; b) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį) ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

LR BK LR BK 67 str. 3d., 72² str. pagrindu kaltinamajam V. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą Probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Priteisti iš kaltinamojo V. A. 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo bylos procese ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip nukentėjusiosios S. A. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios S. A. naudai.

Daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuota vaizdo medžiaga, esančia prie bylos prisegtame voke Nr. 1, 2 vnt. CD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su įrašytais telefoninių skambučių garso įrašais, esančiais prie bylos prisegtuose vokuose Nr. 2 ir Nr. 3, ir DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu darytomis 5 vnt. fotonuotraukų, kuriose yra užfiksuoti nukentėjusiosios S. A. kaklo vaizdo fragmentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis