- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-937-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22881-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ramesa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Audva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramesa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2093-454/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramesa“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 12 511,14 Eur skolai grąžinti, 286,56 Eur delspinigius, 8 273,28 Eur nuostolius už prastovas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o jo esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 21 070,98 Eur sumai, uždraudžiant lėšas (21 070,98 Eur sumą) pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove.
Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, panaikinant areštą atsakovės piniginėms lėšoms. Prašymą grindė tuo, kad buvo areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos 21 070,98 Eur sumai, todėl atsakovė nebeturi galimybės atlikti privalomuosius mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nustatė, kad atsakovė yra apskundusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurią atsakovė prašo pakeisti, atsakovės atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme nėra išnagrinėtas, teismo posėdis paskirtas 2016 m. vasario 8 d. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra teisiškai tikslinga tenkinti atsakovės prašymą ir keisti 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kuri yra apskųsta ir dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo spręs apeliacinės instancijos teismas, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktą prašymą ir formaliai nusišalino nuo prašomų veiksmų atlikimo. Antstolei areštavus atsakovės banko sąskaitas, atsakovė nebeturi galimybės atlikti privalomųjų mokėjimų – mokėti išperkamosios nuomos įmokas kreditoriui, sumokėti mokesčius valstybei, atsiskaityti už suteiktas paslaugas su verslo partneriais. Tai pažeidžia atsakovės teises, atima galimybę atsakovei tinkamai vykdyti savo prievoles tretiesiems asmenims. Teismas, areštuodamas atsakovės turtą ir pinigines lėšas sąskaitose, neįvertino atsakovės turtinės padėties, jos elgesio bylos nagrinėjimo metu, to, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įtakos ieškovės galimybes tinkamai vykdyti prievoles tretiesiems asmenims, ar pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Atsakovės piniginių lėšų areštas netiesiogiai įtakoja banko, kitų juridinių, taip pat fizinių asmenų, valstybės, kuriems atsakovė turi mokėti už gaunamas prekes ir paslaugas, interesus. Atsakovei negalint laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu, banku, prekių ir paslaugų tiekėjais, atsakovei gali atsirasti nepagrįsti finansiniai sunkumai – gali būti skiriamos baudos, priskaičiuojami delspinigiai, nutraukiamas tam tikrų paslaugų teikimas ir pan. 2015 metų bendrovės turto balanso duomenimis, atsakovė turi materialiojo kilnojamojo turto už 22 338,52 Eur sumą, todėl dėl 21 070,98 Eur tariamos skolos yra nepagrįstai areštuotos bendrovei priklausančios lėšos ir transporto priemonės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartyje, kuria atmetė atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, jog atsakovės turimo turto (jo pobūdžio) ir didelės apimties skolinių įsipareigojimų santykis ateityje gali kelti tam tikrą grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė įrodymų ar duomenų, leidžiančių daryti prielaidą apie atsakovės nuosavybės teisėmis valdomą kilnojamąjį turtą, nurodytas daiktų sąrašas nepatvirtina nuosavybės teisių, jos apimties (vertės). Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovės pasirinktas antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės darbuotojų darbo užmokesčiui ir mokestinėms prievolėms įvykdyti, todėl atmesti atsakovės teiginiai, esą ji dėl taikomo lėšų arešto negali atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčių. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra areštuota lėšų suma, o ne visa atsakovės sąskaita, todėl, atsakovei turint daugiau piniginių lėšų, nei nutartimi areštuota suma, atsakovė neturėtų jausti didelių suvaržymų. Nėra aišku, iš kokio šaltinio atsakovė paėmė pateikiamą įmonės kilnojamojo materialiojo turto sąrašą, kadangi su atskiruoju skundu nepateikė balanso, iš kurio jis esą paimtas. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodytas turtas tikrai priklauso atsakovei. Atsakovė nepateikė duomenų, kaip nustatyta nurodoma materialiojo kilnojamojo turto vertė. Iš atsakovės pateikto turto sąrašo darytina prielaida, kad šis turtas yra naudojamas statybų darbuose, todėl, naudojant šį turtą, jo vertė krinta. Be to, areštavus tokį turtą ir uždraudus juo naudotis, atsakovė, kaip statybos darbus vykdanti įmonė, negalėtų vykdyti darbų ir užsakymų, sutriktų jos veikla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka ieškovo ir atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas ieškinio reikalavimams užtikrinti 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas atsakovės kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o jo esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 21 070,98 Eur sumai, uždraudžiant lėšas (21 070,98 Eur sumą) pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, panaikinant areštą atsakovės piniginėms lėšoms. Prašymą grindė tuo, kad buvo areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos 21 070,98 Eur sumai, todėl atsakovė nebeturi galimybės atlikti privalomuosius mokėjimus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra apskundusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurią atsakovė prašo pakeisti, todėl šiuo metu nėra tikslinga tenkinti atsakovės prašymo.
Atsakovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino atsakovės pateiktą prašymą, neatsižvelgė, jog atsakovė turi materialiojo kilnojamojo turto už 22 338,52 Eur sumą, todėl dėl 21 070,98 Eur tariamos skolos yra nepagrįstai areštuotos bendrovei priklausančios lėšos ir transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl sutiktina su apeliante, kad teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), nevaržyti atsakovų daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Kaip ir viso proceso metu, taip ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi siekti subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą, nesuabsoliutinti vienos iš šalių interesų kitos šalies teisėtų interesų sąskaita.
Viena iš priemonių subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą yra galimybė suinteresuoto asmens prašymu pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje atsakovės piniginių lėšų areštą, kaip labiausiai asmens teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numatė tik tuomet, jei ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovės turimo kilnojamojo turto. Dėl to nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto atsakovės piniginių lėšų arešto, jai turint kilnojamojo turto, kadangi, atsakovei turint kilnojamojo turto, kurio vertė yra nemažesnė nei ieškovės ieškiniu prašoma priteisti suma, atsakovės piniginės lėšos negali būti areštuojamos. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-459-230/2016, vertindamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arešto eiliškumas – pirmiausia areštuojant kilnojamąjį turtą ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, iš esmės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, o tai, kad antstolis nagrinėjamu atveju areštavo atsakovės pinigines lėšas, neleidžia teigti, jog šie principai buvo pažeisti, kadangi, kaip matyti iš atsakovės pateikto balanso, atsakovė materialaus, t. y. kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti areštuojamas, neturi, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių turimą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, kuris galėtų būti areštuojamas antstolio, atsakovė nepateikė. Kauno apygardos teismas paminėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams, be to, atsakovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami dėl to, kad antstolis nesilaikė skundžiamoje nutartyje nurodyto turto arešto eiliškumo, tokius antstolio veiksmus gali skųsti CPK nustatyta tvarka.
Darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su, atsakovės teigimu, nepagrįstu jai priklausiančių piniginių lėšų areštu, sprendė, kad nėra duomenų apie atsakovės turimą kitą turtą, kuris gali būti areštuojamas. Tai reiškia, kad, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prašomu būdu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, esant neišnagrinėtam atsakovės atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos atsakovės prašytos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš esmės vertinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentų, tuo labiau, kad dalis jų sutapo su atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl kurių pagrįstumo turėjo spręsti aukštesnės instancijos teismas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį.