Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl sumokėto avanso, netesybų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad nuostolius patyrė, nes turėjo samdyti trečiuosius asmenis, kad atliktų darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė. Į nuostolius taip pat įeina prarastas laikas bei reputacija. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi sutartį, ieškovė būtų mokėjusi 1550 Eur. Kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminį mokestį, nepatyrė.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2020-12-16 sudarė subrangos sutartį Nr. 202021216-1 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo objekte „0,4 kV elektros tinklo linijos rekonstravimas (duomenys neskelbtini)“ atlikti rangos darbus – esamų naikinamų 0,4 kV OL tinklų demontavimo darbai ir viso nuardyto laužo išvežimas, pridavimas į spec. surinkimo aikšteles/utilizavimas, o ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties kaina 1550 Eur, atsakovė darbus turėjo atlikti iki 2020-12-31 (Sutarties 2.1., 3.1. punktai). Ieškovė, remdamasi Sutarties 2.3. punktu, 2020-12-18 pervedė atsakovei 750 Eur avansą. Atsakovei nei per sutartyje numatytą, nei per ieškovės papildomai suteiktą terminą neatlikus darbų, ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri 2021-03-10 atliko atsakovės Sutartimi įsipareigotus atlikti darbus ir ieškovė šiai įmonei sumokėjo 1362,46 Eur. Taip pat darbams vykdyti ieškovė pasitelkė (duomenys neskelbtini) ir už autokeltuvo nuomą ieškovė šiai įmonei sumokėjo 277,59 Eur, iš viso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo 1640,05 Eur. Pagal Sutartį darbai atsakovės turėjo būti atlikti iki 2020-12-31, o faktiškai, pasitekus trečiuosius asmenis, buvo atlikti tik 2021-03-10, todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-03-10 priskaičiavo atsakovei 213,90 Eur delspinigių, kurių mokėjimas buvo numatytas Sutartyje (pagal Sutarties 6.3. punktą už termino praleidimą skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną). Ieškovė 2021-03-18 raštu ragino atsakovę atlyginti nuostolius ir sumokėti delspinigius ne vėliau kaip iki 2021-03-25, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo.

Tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė subrangos sutartį, kuria susitarė, jog atsakovė atliks sutartyje numatytus darbus per sutartyje nustatytą terminą už bendrą 1550 Eur kainą. Ieškovė sumokėjo atsakovei 750 Eur avansą, tačiau atsakovė nei per sutartyje numatytą, nei per ieškovės papildomai suteiktą terminą sutartyje nurodytų darbų neatliko, t. y. pažeidė sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 750 Eur avansą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju šalys Sutarties 6.3 punktu susitarė, kad rangovas (atsakovė), praleidęs darbų atlikimo terminą ar pavėlavęs pašalinti trūkumus garantiniu laikotarpiu, užsakovui (ieškovei) pareikalavus moka užsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną bei atlygina dėl to patirtus tiesioginius nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Ieškovė prašo priteisti 213,90 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo Sutarties kainos už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-03-10, t. y. nuo Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pasibaigimo dienos iki faktinio darbų atlikimo (1550 Eur x 0,2 proc. x 69 d.=213,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti ir savo sutartinių prievolių apskritai nebeįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sutartines netesybas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 213,90 Eur delspinigių.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1640,05 Eur tiesioginių nuostolių, motyvuodama tuo, kad, atsakovei neatlikus sutartyje numatytų darbų nustatytu terminu, ieškovė pasitelkė trečiuosius asmenis (duomenys neskelbtini), kuri atliko atsakovės turėtus atlikti darbus, ir ieškovė jai sumokėjo 1362,46 Eur bei (duomenys neskelbtini), kuriai už autokeltuvo nuomą ieškovė sumokėjo 277,59 Eur. Pažymėtina, kad Sutartimi šalys buvo sutarusios, jog atsakovė atliks sutartyje numatytus darbus už 1550 Eur, todėl ieškovė šią piniginių lėšų sumą būtų sumokėjusi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai ir laiku atlikusi sutartyje numatytus darbus. Atsakovei neatlikus darbų, ieškovė susirado (pasitelkė) kitus asmenis Sutartyje numatytų rangos darbų atlikimui. Taigi ieškovė bet kokiu atveju būtų užsakiusi subrangos sutartyje numatytus atlikti darbus ir būtų patyrusi išlaidas, apmokėdama rangovui už šių darbų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar šiuos darbus būtų atlikusi atsakovė ar kiti asmenys. Vadinasi, ieškovė bet kuriuo atveju būtų patyrusi 1550 Eur išlaidas, todėl ši suma negali būti laikoma ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės neatliktų darbų. Priteisus 1550 Eur sumą ieškovei iš atsakovės, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, nes ieškovei būtų kompensuota pinigų sumą, kurią ji bet kokiu atveju būtų turėjusi sumokėti už atliktus darbus.

Kaip minėta, šalys jų sudarytoje Sutartyje numatė, kad rangovas atlygina užsakovui dėl praleisto darbų atlikimo termino atsiradusius tiesioginius nuostolius, kurių nepadengia netesybos (Sutarties 6.3 punktas). Atsakovei neatlikus sutartyje numatytų darbų nustatytu terminu už sutartą 1550 Eur sumą, ieškovė pasitelkė trečiuosius asmenis ir darbai buvo atlikti už 1640,05 Eur sumą, taigi 90,05 Eur brangiau negu buvo numatyta tarp bylos šalių sudaryta sutartimi. Visgi ieškovė priskaičiavo atsakovei 213,90 Eur delspinigius (netesybas), kurie yra didesni negu minėtas darbų kainų skirtumas.

Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad jos patirtų tiesioginių nuostolių sumos (90,05 Eur kainų skirtumo) nepadengia netesybos. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyti argumentai apie papildomai sugaištą laiką bei dėl reputacijos pablogėjimo yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, ieškovė šių argumentų jokiais įrodymais nepagrindė, be to, ieškovė šiomis aplinkybėmis savo ieškinio negrindė, šiuos argumentus ieškovės atstovas išsakė tik teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 1640,05 Eur tiesioginių nuostolių atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 59 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi patenkinta 37 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 21,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (59 Eur × 37 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 14,16 Eur, todėl iš dalies tenkinus ieškinį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos, minėta suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) avansą, 213,90 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 90 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 963,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,83 Eur (dvidešimt vieno euro 83 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 14,16 Eur (keturiolikos eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant priteistą sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.