- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-341-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00240-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. C., A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. C. ir A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-237-828/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AquaNet Lt“ ieškinį atsakovams G. C. ir A. C. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,AquaNet Lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išreikalauti iš atsakovų G. C. ir A. C. 2015 m. rugsėjo 7 d. prikimo–pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07-8 pagrindu įgytą 93 929 Eur vertės įrangą, skirtą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, esančią (duomenys neskelbtini), susidedančią iš: 1) gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valymo komplekso konstrukcijos; 2) metalinių apžiūros tiltelių; 3) biologinio valymo sistemos; 4) mechaninio valymo sistemos; 5) UV nukenksminimo sistemos; 6) aprūpinimo deguonimi sistemos; 7) bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos; 8) bendros deguonies padavimo sistemos; 9) automatikos, apšvietimo sistemos; 10) bendros ventiliacinės sistemos; 11) bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos; 12) biofiltro praputimo sistemos.
2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-155-278/2020 jai iškėlė bankroto bylą, kuria, be kita ko, įpareigojo bendrovės vadovę G. C. ir akcininką H. K. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus bendrovei priklausančius dokumentus bei viso bendrovės turto sąrašą. Turtas turėjo būti perduotas iki 2019 m. birželio 4 d., tačiau nei vadovė, nei akcininkas tokio įpareigojimo neįvykdė. Pasak ieškovės, turtas yra ieškovui A. C. priklausančiose patalpose, į kurias jis bankroto administratorės neįleido. Teigia, kad ieškovė yra teisėta turto savininkė, o atsakovai jį valdo tam neturėdami jokio teisinio pagrindo.
3. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti minėtą įrangą, nurodžiusi, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai didelės vertės įrangą gali išardyti, nuslėpti ar kitaip ją pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,AquaNet Lt“ prašymą patenkino ir areštavo įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, 93 929 Eur vertės, esančią (duomenys neskelbtini), susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valymo sistemos, mechaninio valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro prapūtimo sistemos, pavesdamas ieškovės pasirinktam antstoliui aprašyti areštuojamą turtą.
5. Teismo vertinimu, prašyme nurodytos aplinkybės, kad įrangos vertė yra didelė, o atsakovai nuo 2019 m. birželio 4 d. vengia ją perduoti bankroto administratorei, nors neturi jokių teisių į šią įrangą, neleidžia jos apžiūrėti bei perimti, sudaro pagrindą spręsti, kad teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai G. C. ir A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo turtas yra pas atsakovus / jiems priklausančiose patalpose. Priešingai, antstolio 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad ieškovės nurodytose patalpose turto nėra. Be to, šiuo atveju prašoma išreikalauti daiktus, nenurodant jų serijos numerių ar kitos informacijos, leidžiančios juos identifikuoti.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovai nevengė bendradarbiauti su bankroto administratore. Atsakovas A. C., priešingai nei teigiama ieškinyje, nurodė priežastis, kodėl jis negali įleisti bankroto administratorės į patalpas, ir kad tokio turto neturi.
6.3. Net jei būtų galima hipotetiškai vertinti, kad kokios nors konstrukcijų dalys yra sumontuotos statinyje, statinį 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu iš antstolės įsigijo atsakovai. Todėl ir statinio viduje esančias konstrukcijas, kurios būtų laikomos antraeiliu daiktu (esminės pagrindinio daikto dalys ir / ar priklausiniai) ištiko pagrindinio daikto likimas, t. y. bet kokios statinyje sumontuotos įrangos nuosavybės teisė perėjo atsakovams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, ieškinio teiginiai, kad atsakovas A. C. neturi jokių teisių į įrangą, yra neteisingi ir atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
6.4. Ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, nepateikė duomenų, kad atsakovai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdami perleisti, paslėpti, sunaikinti turtą ar pan., t. y. nenurodė jokių aplinkybių, galinčių bent hipotetiškai patvirtinti atsakovų veiksmus ar ketinimus kelti realią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7. Ieškovė BUAB ,,AquaNet Lt“ atsiliepime prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
7.1. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės teises į ginčo turtą. Atsakovo A. C. paaiškinimai dėl bankroto administratorės patekimo į patalpas buvo gauti po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau juose nebuvo nurodyta informacija, dėl kurios administratorė būtų atsisakiusi ieškinio.
7.2. Atsakovų veiksmai pripažinti nesąžiningais, nes šie puikiai supranta, kad neturi jokių teisių į įrangą, ir kad neįleisdami teisėtos savininkės apžiūrėti bei perimti įrangą jie pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Taigi, yra pagrįsta prielaida, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai didelės vertės įrangą gali išardyti, nuslėpti, ar kitaip ją pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų
8. Apeliantai G. C. ir A. C. su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – antstolio J. Petriko 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, V. E. K. išvadą ir jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, šalių elektroninį susirašinėjimą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, žuvų auginimo fermos kadastrinių matavimų bylą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. balandžio 28 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
9. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai nepateikė apeliacinės instancijos teismui adresuoto prašymo priimti naujus įrodymus ir nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, taip pat į tai, kad tokius dokumentus apeliantai į bylą jau yra pateikę su 2020 m. sausio 8 d. atsiliepimu į ieškinį, o pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 15 d. atsiliepimą priėmė, darytina išvada, kad šie įrodymai jau yra bylos dalis, taigi jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas šiuo atveju objektyviai nekyla.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
10. Apeliantai, nesutikdami su teismo nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant šalių ginčo objektu tapusį turtą (žuvų auginimo įrangą / jos dalis), nurodo tokius argumentus, kad ieškinyje įvardytos įrangos jie neturi, kad atsakovas A. C., įsigydamas sandėlį, kartu įgijo ir jame esančius daiktus, kad atsakovai nevengė bendradarbiauti su antstole. Taigi, iš atskirojo skundo turinio spręstina, kad apeliantai kvestionuoja vienos iš būtinosios sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą – ieškinio preliminarų pagrįstumą.
11. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
12. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl konkretaus turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė savo reikalavimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantai be teisinio pagrindo naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, žuvų auginimo įranga, jos nesutiko grąžinti teisėtai savininkei. Taigi, ieškovė pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą, nurodė ir šio reikalavimo teisinį pagrindą – CK 4.95 straipsnį. Taip pat kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindė jame dėstomas faktines aplinkybes.
13. Atsižvelgiant į tai, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės pakako duomenų nuspręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir neaptarė šios vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui buvimo ar nebuvimo, todėl šis skundžiamos nutarties motyvavimo trūkumas, atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodomus nesutikimo su teismo nutartimi argumentus, ištaisomas apeliacinės instancijos teisme.
14. Tokie apeliantų atskirojo skundo teiginiai, iš esmės tapatūs ir jų 2020 m. sausio 8 d. atsiliepime į ieškinį išvardintiems argumentams, ir kuriais keliamas klausimas dėl sąlygų vindikaciniam ieškiniui pareikšti buvimo (kvestionuojant ieškovės teisę į ginčo turtą, įrodinėjant apeliantų pareigos teikti informaciją ieškovės bankroto administratorei tinkamą įvykdymą ir pan.) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kitaip tariant, tik ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo proceso taisykles galės bus padarytos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir jo patenkinimo arba, priešingai, nepatenkinimo. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
15. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kaip grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui yra nustatyta, apeliantai tvirtina apie duomenų, patvirtinančių jų nesąžiningumą, ketinimą nuslėpti, perleisti ar iššvaistyti ginčo turtą, nebuvimą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei byloje pateiktus įrodymus.
17. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su teismo išvada, kad laikinų draudimų disponuoti ginčo objektu tapusiu turtu nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – siekis išreikalauti (reikalavimas grąžinti) ginčo objektais tapusius kilnojamuosius daiktus ieškovės nuosavybėn. Tokiu atveju būtent draudimo perleisti nuosavybę į šį ginčo turtą tretiesiems asmenims nustatymas galėtų užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui.
19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas sutikti su ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo.
20. Tokiu atveju konstatuotina, kad nei aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
21. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas A. C. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimi ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
22. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, kuriam Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kad apeliantas A. C. 2019 m. gruodžio 19 d. mokėjimu, atliktu per AB SEB banką, sumokėjo žyminį mokestį už atskirąjį skundą, nors jo neprivalėjo mokėti, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gruodžio 19 d., už atskirąjį skundą.