Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir antstoliui A. B. dėl antstolio A. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. A. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, prašydamas panaikinti 2018 m. sausio 17 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; grąžinti priverstinai nurašytas lėšas ir nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0041-3074/05; 0041-3075/05; 0041-3743/05; 0041-1936/06, nes yra suėję išieškojimo senaties terminai. Mano, kad antstolio veiksmai yra neteisėti. Nurodo, kad šiuo atveju bauda išieškoma pagal ATPK, todėl turi būti taikomos ATPK normos galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK 308 straipsnis nenumatė senaties termino baudos, skirtos už ATPK išieškojimui. Teismų praktikoje nurodyta, jog išieškojimas turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinė atsakomybė patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju, pareiškėjas nevengė įvykdyti nutarimą, todėl laikytina, kad yra pasibaigusi nuobaudos vykdymo senatis. Pažymėjo, kad teismų praktikoje vadovaujamasi pagal analogiją BPK numatytais senaties terminais, o ne CPK normomis nustatančiomis bendruosius vykdymo senaties terminus (1-5 b. l.).

Papildomai G. A. 2018 m. kovo 14 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio atlikinėjo bausmę ir nuo paskirtų baudų iki 2015 m. niekur nedirbo ir kitų pajamų šaltinių neturėjo, todėl neturėjo galimybės grąžinti skolų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš antstolio kontoros negavo nė vieno laiško. Be to, mano, kad iki 2015 m. antstolis nevykdė jokių vykdomųjų veiksmų (16-17 b. l.).

Antstolis 2018 m. vasario 20 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad vykdymo procese nėra dviejų metų laikotarpio, kad antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl vykdymo senaties terminas nėra suėjęs (7-8 b. l.).Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 10 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog mano, kad antstolis pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė pagrįstai, nes vykdomieji dokumentai pateikti ir vykdomi laikantis įstatymų reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo apie bylų eigą, gera valia nemokėjo jokių įmokų baudoms padengti (14-15 b. l.).

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 41-3074/05; 41-3075/05; 41-3743/05; 41-1936/06, dėl kurių paduotas nagrinėjamas pareiškėjo skundas, matyti, kad vykdomoji byla Nr. 41-3074/05 vykdoma dėl 1303,00 Eur skolos išieškojimo iš G. A. 3 eilės išieškotojo Šiaulių raj. PK VP Eismo priežiūros skyriaus naudai pagal Šiaulių rajono PK VP VTS 2005 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 96-17.5-2422; vykdomoji byla Nr. 41-3075/05 vykdoma dėl 115,00 Eur skolos išieškojimo iš G. A. 3 eilės išieškotojo Šiaulių rajono PK VP Eismo priežiūros skyriaus naudai pagal Šiaulių raj. PK VP VTS 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 96-17.26-1170; vykdomoji byla Nr. 41-3743/05 vykdoma dėl 145 Eur skolos išieškojimo iš G. A. 3 eilės išieškotojo Šiaulių rajono PK VP Eismo priežiūros skyriaus naudai pagal Šiaulių rajono PK VP VTS 2005 m. lapkričio 4 nutarimą Nr. 96-17.26-1419; vykdomoji byla Nr. 41-1936/06 vykdoma dėl 145 Eur skolos išieškojimo iš G. A. 3 eilės išieškotojo Šiaulių rajono PK VP Eismo priežiūros skyriaus naudai pagal Šiaulių rajono PK VP VTS 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 96-17-GTPP-589.

Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Antstoliui 2005 m. spalio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 1303,00 Eur baudos buvo pateiktas vykdyti 2005 m. lapkričio 16 d.; 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 115 Eur baudos buvo pateiktas vykdyti 2005 m. lapkričio 17 d.; 2005 m. lapkričio 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 144 Eur baudos buvo pateiktas vykdyti 2005 m. gruodžio 30 d.; 2006 m. gegužės 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 144 Eur baudos buvo pateiktas vykdyti 2006 m. liepos 12 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti 2005-2006 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Pagal vykdymo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 straipsnis). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo LAT yra išaiškinęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-182/2010, jog dėl administracinės baudos vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT), kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

LVAT yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis (duomenys neskelbtini)316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (LVAT 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (išskyrus ATPK 314 str., kai yra išdėstomas skolos mokėjimas dalimis ir pan.), esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (LVAT 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (LVAT 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007), tačiau vykdymo senatis taikytina tik esant nurodytoms sąlygoms.

Iš vykdomųjų bylų, dėl kurių paduotas nagrinėjamas skundas, matyti, kad trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti nepažeistas. Kadangi skolininko atžvilgiu vykdomi keturi nutarimai, todėl vykdomieji veiksmai atliekami pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 41-1936/2006. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis darė užklausas dėl skolininko lėšų arešto, Sodrai – dėl pareiškėjo darbovietės, atliko paieškas dėl skolininko turimo registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių, todėl nenustatyta 2 metų termino, kai antstolis vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų. Byloje pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų spręsti, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškotos pareiškėjui paskirtos baudos, todėl nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį ir įpareigoti antstolį nutraukti bylas (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas taip pat atmeta G. A. teiginius, jog jis neva apie vykdytinus sprendimus ir jų vykdymo eiga nebuvo/nėra tinkamai informuotas, kadangi iš vykdomosios bylos matyti, jog pats G. A. 2015 m. sausio 28 d. buvo pateikęs antstoliui A. B. prašymą leisti skolą ir vykdymo išlaidas susimokėti dalimis (32 v. b. l.), tačiau iki šiol gera valia nemoka. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. jis atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai taip pat nėra pagrindas nutraukti bylas dėl senaties, be to, vėliau jis galėjo dirbti ir uždirbti ir sumokėti skolas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjas jau buvo pateikęs antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kuris 2015 m. vasario 12 d. antstolio A. B. patvarkymu buvo netenkintas, kadangi nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų buvę galima nutraukti priverstinį išieškojimą (36,37 v. b. l.). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, jis apie paskirtas baudas ir jų priverstinį išieškojimą, kartu išieškant susidariusias vykdymo išlaidas, buvo ir yra tinkamai informuotas ir žinojo. Be to, informavimo apie vykdomus vykdomuosius dokumentus faktas nagrinėjamu atveju neturi įtakos vykdomųjų dokumentų vykdymo trukmei.

Apibendrinant ir vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymo išieškojimo veiksmų ir pareiškėjo elgesio aspektu, teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolis A. B. atliko periodiškai, nuolat, iš esmės nepraėjus dvejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų, todėl, įvertinus pareiškėjo elgesį, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų, nesiėmimo priemonių papildomoms ir nuolatinėms pajamoms gauti, dėl savo neteisėto elgesio šiuo metu pareiškėjas atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalyje antstoliui vykdomąsias bylas nutraukti ir nutraukiant bylas naikinti 2018 m. sausio 17 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.