Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-07-26, apie 21.33 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) pr. 5, Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gulėjo ant žemės, nesiorientavo aplinkoje, t. y. būdamas girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kai jam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už tokius veiksmus. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. K. kaltė padarius ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta.

ATPK 178 str. 3 d. nurodyta, kad <...> girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, asmens, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio gulėjo ant žemės, nesiorientavo aplinkoje, t. y. būdamas girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis nepasirašė ant protokolo, protokolas surašytas pagal jo dingusią asmens tapatybės kortelę, tačiau tokią jo versiją paneigia bylos duomenys. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2015-07-27 administracinio teisės pažeidimo protokole asmuo, 2015-07-26, apie 21.33 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) pr. 5, Klaipėda, padaręs administracinį teisės pažeidimą, yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4). Policijos patruliai T. L. ir I. A., kurie sulaikė pažeidėją, tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad neblaivus buvo sulaikytas būtent V. K. (b. l. 5, 6). Teismo posėdyje minėti policijos pareigūnai patvirtino, jog asmuo buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, buvo pristatytas į policijos komisariatą. Iš tarnybinių pranešimų matyti, jog sulaikytasis asmuo į policijos komisariatą buvo pristatytas 22.25 val. V. K. 22.35 val. alkotesteriu „Alkotest 6810 Nr. ARZA-1925“ (b. l. 8) patikrintas ir nustatytas 2,80 prom. girtumas. Iš asmens duomenų išklotinės matyti, jog asmens duomenys buvo tikrinti 22.47 val. (b. l. 10) ir patikrinus nustatyta būtent V. K. tapatybė. Pareigūnas T. L. teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad pažeidėjas jam yra žinomas, nes jis jau ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už neblaivaus pasirodymą viešose vietose. Pareigūnas V. V. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažeidėją jis atpažino. Šis asmuo jam yra žinomas, kadangi ne pirmą kartą V. K. traukiams administracinėn atsakomybėn už neblaivaus pasirodymą viešose vietose. Jam žinomi pažeidėjo veido bruožai, plaukai. Patikino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra V. K.. Kaip liudytoja apklausta pareigūnė I. A. teismo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat parodė, kad nuvykus į įvykio vietą buvo aptiktas V. K., kuris buvo neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje. Teigia, kad V. K. atpažinusi iš veido, plaukų (b. l. 51–52). Apeliantas teigia, kad liudytojų parodymai yra melagingi, nes jie neprisimena nei vietos, nei laiko, nei kitų aplinkybių. Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nei duomenimis, esančiais byloje, nei liudytojų parodymais. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. K., tokių duomenų nepateikė ir pats pažeidėjas. V. K. nurodyta aplinkybė, kad jis yra pametęs savo asmens tapatybės kortelę ir apie tai pranešęs Migracijos skyriui, nepaneigia byloje esančių duomenų ir to, kad administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 3 d., padarė būtent V. K..

Dėl apelianto teiginių, jog jis ant protokolo nepasirašė, pažymėtina, kad tiek ant administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3–4), tiek ant administracinio sulaikymo protokolo (b. l. 9) yra pažeidėjo parašai, kurie iš esmės atitinka apelianto parašą ant apeliacinio skundo, įvertinus tai, kad pasirašant šiuos protokolus V. K. buvo nustatytas 2.80 prom. girtumas. Todėl apelianto teiginiai, kad jis ant jokių protokolų nepasirašė, yra niekuo nepagrįsti.

Vadovaujantis tuo, kas paminėta, darytina išvada, jog teismas pagrįstai pripažino V. K. padarius ATPK 178 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad apeliantas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, teismo taikyta administracinio arešto nuobauda už šį pažeidimą atitinka nuobaudos tikslus ir apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarimą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.