- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-9773-405/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00713-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. B. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybe, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. B. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo H. B. (H. B.) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas B. B. teismo posėdyje patikslino reikalavimus ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo H. B. mirties jis ir jo motina V. B., priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Pareiškėjas B. B. paaiškino, kad iki tėvo H. B. mirties jo tėvams nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Tėvas šiame bute negyveno, jame gyveno jis su motina. Mirus tėvui, bute liko gyventi motina V. B. ir jis. Tuo metu jis dirbo Vilniuje, tačiau nuolat atvažiuodavo į butą, kartu su motina jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokesčius mokėjo motina, tačiau po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi abu su motina, bute buvo jo daiktai, šis butas buvo ir yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Mirus tėvui, nei jis, nei motina įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas jiems nebuvo išduotas. Motina mirė 2017 m., po motinos mirties jis priėmė palikimą kreipdamasis į notarų biurą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Iš byloje esančios pažymos apie mirties registraciją (el. b. l. 51-53) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo B. B. tėvas (el. b. l. 41-44) ir pareiškėjo motinos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini) , sutuoktinis H. B.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (el. b. l. 5) nustatyta, kad H. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) , ir dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) . Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo (el. b. l. 40) matyti, kad po H. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta – H. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pagal pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą esančius duomenis, pareiškėjas B. B. nuo 1982-06-25 gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 39). Iš teismo posėdyje liudytojų P. B. ir R. J. duotų paaiškinimų nustatyta, kad po H. B. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , liko gyventi V. B. ir pareiškėjas, kurie naudojosi visu butu, butą tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, nors pareiškėjas B. B. tuo metu dirbo Vilniuje, tačiau pagrindinė jo gyvenamoji vieta buvo minėtame bute, savaitgaliais ir per atostogas jis nuolat atvažiuodavo į butą. Nustatyta, kad, mirus H. B., pareiškėjas ir pareiškėjo motina – mirusiojo sutuoktinė, nepraleisdami įstatyme nustatyto termino, priėmė palikimą faktiškai jį valdydami – liko gyventi bute ir toliau naudojosi visu turtu, tame tarpe ir palikėjui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, jį prižiūrėjo.
Pareiškėjas ir jo motina V. B., mirusi (duomenys neskelbtini) , priėmė po H. B. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po H. B. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448, CK 5.50 str., teismas
nusprendžia:
B. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mirus H. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ), priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.