Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Eglei Smailienei, Leonardui Vilkui, Ritai Daškevičienei,

dalyvaujant prokurorams Rimui Juodžiui, Linui Gružui, kaltinamajam G. T., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniui, nukentėjusiesiems R. S., V. R., G. L., J. Š., civiliniams atsakovams P. J. ir D. Z.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, specialiojo vidurinio (profesinio) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-04-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 30 parų areštu, bausmės vykdymas BK 75 str. tvarka atidėtas 1 m. laikotarpiui;

2) 2007-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymas BK 75 str. tvarka atidėtas 1 m. 6 mėn. laikotarpiui,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnyje, 281 straipsnio 5 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis, 2012 m. lapkričio 23 d., apie 00.40 val., Lenkijos Respublikoje, Mazovijos vaivadijoje, vietovėje Marki, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Rydwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pilsudskiego gatvės (respublikinės reikšmės kelio Nr. 8) eismo pusės, skirtos važiuoti Varšuvos kryptimi, pirma eismo juosta pažeidė Lenkijos Respublikos Kelių eismo saugumo taisykles, nurodytas 1997-06-20 Kelių eismo įstatymo 3 str. 1 d., numatančias, kad eismo dalyvis ir kitas asmuo, esantis kelyje, privalo būti atsargūs, arba jei įstatymai reikalauja – ypatingai atsargūs, vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti grėsmę kelio eismo saugumui ar tvarkai, tokį eismą apsunkinti ar dėl judėjimo sutrikdyti viešąją tvarką ir sukelti kam nors grėsmę, tokiais veiksmais taip pat laikomas aplaidumas, o taip pat 19 str. 1 d., numatančias, kad transporto priemonės vairuotojas privalo važiuoti greičiu, užtikrinančiu transporto priemonės valdymą, atsižvelgdamas į sąlygas, kuriomis vyksta eismas, ypač: teritorijos reljefą, kelio būklę ir matomumą, transporto priemonės būklę ir apkrovą, oro ir eismo sąlygas, kas atitinka Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o taip pat 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas vairuojamo automobilio greitį, kuris užtikrintų galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties Pilsudskiego gatvės pirmoje eismo juostoje ties namu Nr. 200 stovinčiam vilkikui „Scania 124L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo objektyvi galimybė matyti, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio bei neapvažiavo kliūties, atsitrenkė į priekabą „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė T. R. žuvo įvykio vietoje, keleiviui J. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams G. L., R. S. ir V. I. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. T. savo kaltę pripažino iš dalies. Duodamas parodymus paaiškino, jog 2012 m. lapkričio 22 d. apie 21 val., prie Gariūnų turgavietės, atvažiavo su mikroautobusiuku Mercedes Benz su priekaba, kurie priklauso ne jam, ir paėmė Reginą, G., J., V. ir T., kuriuos turėjo nuvežti į Lenkiją, Varšuvos miestą ir atvežti atgal. Šie asmenys dėl kelionės ir užmokesčio už ją tarėsi su mikroautobuso šeimininku P. J.. Jis pats turėjo nuvežti šiuos žmones ir atvežti su prekėmis atgal bei už vieną reisą gaudavo apie 150 litų. Taip dirbo apie metus. Darbo sutarties su P. J. nebuvo sudaręs ir darbo užmokestis jam buvo mokamas nelegaliai. Automobiliui degalus, technine apžiūra ir kitais dalykais rūpinosi P. J.. Tą dieną jautėsi gerai, yra pratęs važinėti, buvo pailsėjęs. Eugenijus atsisėdo automobilio priekyje šalia vairuotojo, Vitalijus atsisėdo šalia lango, o už jų sėdėjo Regina, T. ir .. Pirmą kartą sustojo pailsėti Lazdijuose, degalinėje „Statoil“, apie 23 valandą. Vėliau buvo sustojęs išgerti kavos Lenkijoje apie 24 val. Mikroautobusiuku su priekaba galima važiuoti didžiausiu leistinu greičiu 80 km/h. Maždaug važiavo leistinu greičiu. Po sustojimo J. liko sėdėti priekyje, o visi kiti atsigulė mikroautobuso gale ant sėdinių ir čiužinių skersai automobilio. Važiavo tiesiu, dviejų eismo juostų į vieną pusę keliu, pirma eismo juosta, kuri buvo nuo sunkvežimių nelygi. Privažiuojant prie miesto važiavo apie 60 km/h greičiu ir prieš jį, 30 metrų atstumu, važiavo maža lenkiška mašinytė. Matė, jog priekyje yra sunkvežimis, bet dėl prieš jį važiuojančio automobilio nematė ar sunkvežimis stovi ar važiuoja. Kadangi nebuvo jokių avarinių šviesų, tai pamatė, jog sunkvežimis važiuoja. Stagiai prieš jį važiavęs automobilis pasuko. Stabdyti jau nebuvo laiko, todėl jis pasuko vairą į kairę ir atsitrenkė į sunkvežimį. Toje vietoje buvo tamsu, nebuvo įjungtos šviesos, o buvo įjungti žibintai kai atvažiavo greitoji. Prie pat sunkvežimio buvo mažas trikampio ženklas, kurio neįmanoma pastebėti. Avarines šviesos sunkvežimyje buvo įjungtos tik po eismo įvykio.

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodoma, jog puspriekabė Rabusta, valst Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta, t.y. buvo apgadinta ir į transporto priemonės priekį perstumta priekabos kairiojo šono galinė dalis bei dalis esanti ties galiniu kairiu kampu, tuo pačiu buvo apgadintas (suskilęs) kairysis galinis žibintas. Dėl apgadinimų nešvietė priekabos galinis kairysis gabaritinis žibintas (t.1, b.l. 19-22).

Lenkijos Respublikoje eismo įvykių tyrimų teismo ekspertui atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimą, buvo pateikta išvada. Nustatydamas eismo įvykio mechanizmo aplinkybes ir atsakydamas į jam pavestus klausimus ekspertas pateikė išvadą apie žemiau nurodytas įvykio aplinkybes: 1. Remiantis surinkta bylos medžiaga neįmanoma tiksliai nustatyti greičio, kuriuo prieš pat eismo įvykį judėjo automobilis „Mercedes“. 2. Transporto priemonių susidūrimo metu automobilio „Mercedes“ priekinis dešinysis šonas atsitrenkė į priekabos, prikabintos prie dėl gedimo sustojusio vilkiko „Scania“, galinį kairįjį šoną. 3. Transporto priemonių susidūrimas įvyko dešinėje automobilio „Mercedes“ eismo krypties juostoje. 4. Eismo metu buvusiomis eismo sąlygomis automobilio „Mercedes“ vairuotojas galėjo pastebėti stovintį vilkiką, jo registracijos numerius, galinių žibintų atšvaitinius elementus arba avarinio sustojimo ženklą iš atstumo, leidžiančio apvažiuoti priekabą ir vilkiką net nesiimant drastiškų veiksmų – leistinu greičiu (t.y. 60 km/h). 5. Tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo tai, kad automobilio „Mercedes“ vairuotojas pakankamai anksti neatliko stovinčio vilkiko lenkimo manevro, ar pernelyg didelis transporto priemonės greitis, t.y. dėl automobilio „Mercedes“ vairuotojo klaidos. 6. Keleivės (gulinčios ant čiužinių ant transporto priemonės grindų) buvo pervežamos nesilaikant atitinkamų kelių eismo taisyklių, grėsmę jų saugumui keliančiu ir neatitinkančiu transporto priemonės paskirties būdu. Tas pats pasakytina apie gulinčio ant sėdynių keleivio pervežimo būdą. Automobilyje „Mercedes“ buvo įrengti saugos diržai gale sėdintiems keleiviams, todėl keleivis (vyras) galėjo keliauti užtikrinus jo didesnį saugumą. Negalima atmesti priežastinio ryšio tarp keleivių patirtų kūno sužalojimų ir netinkamo jų pervežimo būdo. 7. Jei būtų nustatyta, kad nebuvo įjungtos transporto priemonės „Scania“ avarinės arba gabaritinės šviesos (dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertas šios aplinkybės nenustatė), galima būtų daryti prielaidą dėl vilkiko vairuotojo veiksmų priežastinio ryšio. Nepaisant galimybės pastebėti priekabos kontūrą arba nuo išvados 4 punkte nurodytų atšvaitinių elementų atsispindinčią šviesą iš atstumo, leidžiančio išvengti eismo įvykio net ir be priekabos galo apšvietimo, minėtas elektros šviesos apšvietimas būtų stipresnis įspėjamasis signalas automobilio „Mercedes“ vairuotojui (t. 3, b.l. 32-65).

Išrašuose apie transporto priemonių draudimą nurodoma, jog atsakingas draudikas už žalą padarytą transporto priemonių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-23 įvykio metu yra UAB DK „PZU Lietuva“ (t.3, b.l. 143, 145).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad teisiamojo posėdžio metu apklausto kaltinamojo G. T., nukentėjusiųjų V. I., J. Š., G. L., R. S. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (t.1, b.l. 5-11) yra įrodytos faktinės 2012 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. G. T., V. I., J. Š., G. L., R. S. ir T. R. išvažiavo iš Vilniaus į Lenkiją, Varšuvą, su automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Rydwan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis G. T.. Kelionės metu pirmą kartą poilsiui buvo sustoję degalinėje Lazdijuose apie 23 val., ir antrą kartą Lenkijoje apie 24 val.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamojo G. T., nuketėjusiųjų V. I., J. Š., G. L., R. S. parodymais yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog prieš įvykstant eismo įvykiui, automobilį vairavo kaltinamasis G. T., šalia jo, sėdėdamas neprisisegęs ir galvą atrėmęs į langą miegojo nukentėjusysis J. Š., automobilio gale gulėjo neprisisegę V. I., G. L., R. S., T. R..

Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, nes V. I., J. Š. ir R. S. miegojo. Nukentėjusioji G. L. paaiškino, jog gulėdama pajuto stabdymą, o po jo pirmą ir antrą smūgį. Nukentėjusioji R. S. paaiškino, jog pajuto vieną, o paskui kitą smūgį.

Kaltinamojo G. T., nukentėjusiųjų G. L., R. S., liudytojų P. B., D. M., D. C. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog kaltinamojo G. T. vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Rydwan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 22 d. apie 00.40 val., Lenkijos Respublikoje, Mazovijos vaivadijoje, vietovėje Marki, Pilsudskiego gatvės pirmoje eismo juostoje, ties namu Nr. 200, atsitrenkė į stovinčio vilkiko „Scania 124L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų G. L., R. S., J. Š., V. I. parodymais, Valstybinės TMT prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadomis (t.3, 98-99), Teismo medicininio lavono apžiūros ir autopsijos protokolu (t. 3, b.l. 16-31) įrodytos faktinės aplinkybės, jog: įvykusio eismo įvykio metu T. R. žuvo; G. L. patyrė krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, stuburo juosmeninio 3-4 slankstelių ir dešiniųjų skersinių ataugų lūžius, kraujosruvą dešinio antinksčio srityje ir židininį kepenų sumušimą, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; V. I. patyrė kairio skruostinio lanko lūžį, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, kairio žandinio sinuso išorinės ir priekinės sienelių lūžimus, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio danties lūžį ir dešinės pėdos 1-o piršto lūžį, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; R. S. patyrė kairės mentės daugiafragmentinį lūžį ir odos nubrozdinimą kaktos srityje, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu; J. Š. patyrė poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, daugybines žaizdas veido srityje, minkštųjų audinių patinimą veido ir kaklo srityje su poodine emfizema, daugybinius veido kaulų lūžius: kairės akiduobės išorinės ir apatinės sienelių lūžius, kairio žandinio sinuso visų sienelių fragmentinį lūžį su lūžgalių poslinkiu į sinuso ertmę, dešinio žandinio sinuso užpakalinės ir viršutinės sienelių lūžimus, abipusį sparninių ataugų lūžį, kietojo gomurio kairės pusės lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės alveolinių ataugų lūžį, nosies pertvaros iškrypimą į dešinę, daugybinius kaukolės pamato dešinės priekinės ir vidurinės daubų (dešinės piramidės) lūžimus, apatinio žandikaulio dešinės pusės sąnarinės ataugos, vidurinio trečdalio ir kairės pusės lūžius, o taip pat dešinės išorinės klausomosios landos priekinės sienelės lūžį, galvos smegenų sumušimą dešinėje kaktinėje skiltyje su nežymiu subarachnoidiniu pakraujavimu šioje srityje, galvos smegenų sumušimo židinį kairėje pakaušinėje ir smilkininėje skiltyse, pakraujavimą virš smegenėlių (po tentoriumu), sumušimo židinį kairiajame smegenėlių pusrutulyje, galvos smegenų pabrinkimą, oro susikaupimą kaukolės ertmėje ties kaktinėmis skiltimis ir trečio bei šoninių skilvelių ertmėse, muštinę žaizdą dešinio kelio srityje, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžį, kelio sąnario nestabilumą su sąnarinės kapsulės plyšimu, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžį, dešinio peties muštinę žaizdą, kairės plaštakos 3 ir 4-o delnakaulių atvirus lūžius su tiesiamųjų raumenų pažeidimu, dešinės kojos parezę, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje apklausti liudytojai P. B., D. M., D. C. paneigė kaltinamojo versiją, apie prieš jį važiavusį automobilį, nes nurodė, jog tokio nepastebėjo, o liudytojas D. C. parodė, jog galėjo perėti gatvę, nes nebuvo automobilių. Pažymėtina, jog byloje apklausus visus proceso dalyvius, kaltinamasis ir jo gynėjas iš dalies pakeitė iškeltą versiją teigdami, jog prieš kaltinamąjį važiavo ne mažas automobilis, o sunkvežimis. Visos šios aplinkybės leidžia paneigti kaltinamojo iškeltą versiją apie prieš jį važiavusį automobilį, kuris apribojo jo matomumą. Pažymėtina ir tai, jog duodamas parodymus teisme kaltinamasis teigė, jog važiuodamas matė sunkvežimį, tik dėl priešais jį važiavusio ir matymą apribojusio automobilio bei sunkvežimyje neįjungtų avarinių šviesų, kaltinamasis padarė išvadą, jog sunkvežimis važiuoja, o ne stovi. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog netgi ir važiuojant prieš kaltinamąjį automobiliui, nebuvo visiškai apribotas matomumas ir kaltinamasis matė iš tolesnio atstumo sunkvežimį į kurį atsitrenkė.

Kaltinamojo versiją apie tai, jog stovinčiame sunkvežimyje nebuvo įjungtos avarinės šviesos ir jis buvo blogai matomas teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai J. K. ir T. M.. Liudytojai D. M. ir P. B. paaiškino, jog sunkvežimyje buvo įjungtos avarinės šviesos, liudytojas D. M. papildomai paaiškino, jog stovintis sunkvežimis buvo matomas. Liudytojai D. M., D. C., P. B., nukentėjusieji R. S., G. L., patvirtino, jog kelias kur stovėjo sunkvežimis buvo apšviestas žibintais. Byloje esančiose eismo įvykio vietos nuotraukose (t. 3, b.l. 67) yra užfikuotas įvykio vietos vaizdas, kuriame aiškiai matyti, jog kelias kuriame įvyko eismo įvykis buvo apšviestas žibintas ir sunkvežimis yra aiškiai matomas iš didesnio atstumo. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nurodoma, jog kelias yra apšviestas (t. 1, b.l. 5-11). Visos šios aplinkybes leidžia padaryti išvadą, jog nėra pagrindo tikėti kaltinamojo ir liudytojo J. K. ir T. M. parodymais, kadangi kitų anksčiau paminėtų įrodymų visuma įrodo, jog kelias, kuriame buvo sustojęs sunkvežimis buvo apšviestas gatvės žibintas, buvo matomas, ir sustojusiame sunkvežimyje buvo įjungtos avarinės šviesos.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (t. b.l. 5-11), byloje esančiomis eismo įvykio vietos nuotraukomis (t. 3, b.l. 67), liudytojų D. C., D. M., P. B., nukentėjusiosios R. S. parodymais, įrodytos faktinės aplinkybės, jog kelias įvykusio eismo įvykio vietoje yra tiesus.

Šios faktinės bylos aplinkybės bei specialisto išvadoje padarytos išvados (t.3, b.l. 32-65) leidžia teigti, jog eismo metu buvusiomis eismo sąlygomis kaltinamasis, būdamas automobilio „Mercedes“ vairuotoju galėjo pastebėti stovintį vilkiką, jo registracijos numerius, galinių žibintų atšvaitinius elementus arba avarinio sustojimo ženklą iš atstumo, leidžiančio apvažiuoti priekabą ir vilkiką net nesiimant drastiškų veiksmų – leistinu greičiu (t.y. 60 km/h). Tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo tai, kad kaltinamasis, automobilio „Mercedes“ vairuotojas pakankamai anksti neatliko stovinčio vilkiko lenkimo manevro, ar pernelyg didelis transporto priemonės greitis.

Anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog G. T. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis, 2012 m. lapkričio 23 d., apie 00.40 val., Lenkijos Respublikoje, Mazovijos vaivadijoje, vietovėje Marki, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Rydwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pilsudskiego gatvės (respublikinės reikšmės kelio Nr. 8) eismo pusės, skirtos važiuoti Varšuvos kryptimi, pirma eismo juosta pažeidė Lenkijos Respublikos Kelių eismo saugumo taisykles, nurodytas 1997-06-20 Kelių eismo įstatymo 3 str. 1 d., numatančias, kad eismo dalyvis ir kitas asmuo, esantis kelyje, privalo būti atsargūs, arba jei įstatymai reikalauja – ypatingai atsargūs, vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti grėsmę kelio eismo saugumui ar tvarkai, tokį eismą apsunkinti ar dėl judėjimo sutrikdyti viešąją tvarką ir sukelti kam nors grėsmę, tokiais veiksmais taip pat laikomas aplaidumas, o taip pat 19 str. 1 d., numatančias, kad transporto priemonės vairuotojas privalo važiuoti greičiu, užtikrinančiu transporto priemonės valdymą, atsižvelgdamas į sąlygas, kuriomis vyksta eismas, ypač: teritorijos reljefą, kelio būklę ir matomumą, transporto priemonės būklę ir apkrovą, oro ir eismo sąlygas, kas atitinka Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o taip pat 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas vairuojamo automobilio greitį, kuris užtikrintų galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties Pilsudskiego gatvės pirmoje eismo juostoje ties namu Nr. 200 stovinčiam vilkikui „Scania 124L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo objektyvi galimybė matyti, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio bei neapvažiavo kliūties, atsitrenkė į priekabą „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė T. R. žuvo įvykio vietoje, keleiviui J. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams G. L., R. S. ir V. I. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia G. T. įvykdyta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 5 straipsnį, 281 straipsnio 5 dalį.

G. T. įvykdė neatsargų nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas 2 kartus už skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, bet teistumas yra išnykęs. Jis administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo baustas (eismo įvykio dienai turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat vieną kartą, t.y. 2014-08-27, baustas po eismo įvykio) (t. 3, b.l. 174-176). G. T. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2007-02-20 iki 2007-02-26. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-65/2015 nustatyta, kad G. T. anksčiau buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų sirgęs, sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, veikos metu būtų buvęs laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje, o jam anksčiau konstatuoti sutrikimai neturi žymesnės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam skirtina vienintelė BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui

Teismas atsižvelgdamas, jog kaltinamasis G. T. šiurkščiai ir tyčia nepažeidė kelių eismo taisyklių, o nusikalstamos veikos padarymą nulėmė jo neatsargumas bei dėl to kilusios sunkios pasekmės, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo blaivas, bylos nagrinėjimo metu dirbo vairuotoju, teisės vairuoti turėjimas laikytinas jo pragyvenimo šaltiniu, daro išvada, jog kaltinamajam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja vairavimo teise (BK 68 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis už padarytą neatsargų nusikaltimą nuteistas laisvės atėmimo bausme neviršijančia 6 metų. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veikos laikytina atsitiktine. Esamoje ir buvusiuose darbovietėse jis yra charakterizuojamas teigiamai (t.4, b.l. 74-76). Jis turi du nepilnamečius vaikus (t.4, b.l. 81-82). Dėl šių priežasčių teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams (BK 75 straipsnio 1 dalis) ir paskiriant įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kaltinamajam G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 710 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. t. 3, b.l. 124-127). Ieškinį grindė tuo, jog po eismo įvykio buvo sugadinti jos mūvėti drabužiai ir daiktai, kurių pirkimo čekių neišsaugojo ir kurie pasiliko Varšuvos ligoninėje: striukė, kurios vertė 200 litų, batai, kurių vertė 200 litų, kelnės, kurių vertė 50 litų, rankinė, kurio vertė 100 litų, megztinis, kurio vertė 50 litų, akiniai, kurių vertė 100 litų, kalkuliatorius, kurio vertė 10 litų. Autoįvykio metu ji patyrė galvos smegenų sukrėtimą, buvo nubrozdinta oda, nustatytas kairės mentės lūžis. Nuo 2012-11-23 buvo gydoma ligoninėje, o nuo 2013-01-08 iki 2013-02-26 buvo reabilitacijoje Druskininkuose. Dėl sužalojimų patyrė didelius galvos skausmus, nepatogumus dėl kairės mentės lūžio. Dėl mentės lūžio kairė ranka buvo sugipsuota, o su viena ranka ji negalėjo pagaminti valgį, atlikti namų ruošos darbus, negalėjo skalbti. Ją nurengti ir aprengti turėjo vyras. Šiuo metu keičiantis orams jai maudžia ranką. Su kaire ranka gali nešti ribotą svorį. Dėl galvos smegenų sutrenkimo būna pasikartojantys galvos skausmai, padidėjęs spaudimas. Atsirado baimės jausmas net einant gatve, baimės jausmas važiuojant automobiliu ir visuomeniniu transportu. Atsirado panikos priepuoliai dėl ko privalo gerti raminančius vaistus ir antidepresantus. Teisiamojo posėdžio metu R. S. palaikė savo ieškinį ir žalą prašė priteisti iš asmenų atsakingų už žalos kilimą jų neindividualizuodama.

Nukentėjusysis J. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą (b.l. t. 3, b.l. 204-206). Ieškinį grindė tuo, jog eismo įvykio metu patyrė 21 traumą. Labiausiai nukentėjo galva (daugybinės žaizdos veido srityje, veido kaulo lūžiai, žandikaulių lūžiai, kaukolės pamato lūžiai, galvos smegenų sumušimas, pabrinkimas, oro susikaupimas kaukolės ertmėje). Buvo padaryta muštinė žaizda dešiniojo kelio srityje, dešiniojo šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, sąnarinės kapsulės plyšimas, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžis, kairės rankos plaštakos ir pirštų atviri lūžiai ir t.t. Jam buvo padaryta kelios galvos operacijos, kairės rankos operacija, dešinės kojos operacija, operuotas apatinis ir viršutinis žandikauliai. Laukė dar papildomos operacijos. Dėl operacijų organizme susikaupė kraujo krešuliai dėl kurių visą likusį gyvenimą turės gerti vaistus ir tikrinti kraują kiekvieną mėnesį. Dar laukia ilga gydymo procesas. Jis yra patyręs didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinę depresiją, negali dirbti, negali normaliai judėti, jaučiasi nepilnaverčiu žmogumi. Teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir žalą prašė priteisti iš draudimo arba iš kaltinamojo, bet civiliniai ieškovai P. J. ir D. Z. nėra atsakingi už žalą ir iš jų žala neturi būti priteisiama.

UAB DK „PZU Lietuva“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog transporto priemonės Mercedes Benz 312, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2012 m. lapkričio 23 d. buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ privalomuoju civilinės atsakomybėn draudimu. Dėl įvykusio eismo įvykio J. Š. buvo išmokėta 3 000 eurų neturtinė žala ir 13 484,07 eurų turtinė žala. R. S., nebuvo išmokėtas turtinės žalos atlyginimas, kadangi ji nepateikė turėtos turtinės žalos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų. Neturtinė žala nukentėjusiajai R. S. atlyginta nebuvo, kadangi pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą maksimali draudiko atlyginama neturtinės žalos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, draudimo suma yra 5.000 Eur, t.y. 17 264,00 Lt, kuri buvo padalinta anksčiau savalaikiai į draudimo bendrovę pasikreipusiems nukentėjusiems asmenims (t. 4, b.l. 37-41).

Pareiškime dėl informacijos pateikimo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, jog V. I. atlygino 3 452,80 litų neturtinę ir 919,43 litų turtinę žalą, V. R. 3452,80 litų neturtinę ir 410,00 litų turtinę žalą (t.3, b.l. 136-137).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog transporto priemonės Mercedes Benz 312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu, t.y. 2012 m. lapkričio 23 d. buvo apdrausta ADB „Gjensidige“(ankstesnis pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“), todėl šiam civiliniam atsakovui kilo pareiga atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka eismo įvykio metu patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

ADB „Gjensidige“ atsakė atlyginti nukentėjusiajai R. S. 710 litų turtinę žalą motyvuojant, jog nebuvo pateikti įrodymai apie šią patirtą žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. taip nepateikė įrodymų apie šios prašomos priteisti žalos dydį ir tokie įrodymai nebuvo surinkti byloje. Teismas atsižvelgdamas nukentėjusiosios R. S. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu apie eismo įvykio metu prarastus drabužius ir daiktus, užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios parirtus sveikatos sutrikdymus, jai suteiktas gydymo paslaugas, nurodytas prarastų daiktų vertes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais daro išvadą, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti ir prarasti R. S. asmeniniai daiktai, kurių pirkimo čekių ji nebuvo neišsaugojusi: striukė, kurios vertė 200 litų, batai, kurių vertė 200 litų, kelnės, kurių vertė 50 litų, rankinė, kurio vertė 100 litų, megztinis, kurio vertė 50 litų, akiniai, kurių vertė 100 litų, kalkuliatorius kurio vertė 10 litų. Dėl šių priežasčių teismas visiškai tenkina nukentėjusiosios R. S. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 205,63 eurų turtinę žalą.

2012 m. lapkričio 23 d. galiojanti Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija numatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ remdamasis šia teisės norma prašė atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl šio eismo įvykio jau išmokėjo 5 000 eurų neturtinę žalą nukentėjusiems. Pažymėtina, jog įstatymas anksčiau minėtos neturtinės žalos dydžio ribojimą numato dėl eismo įvykių vykusių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, jog už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal anksčiau nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės. Šioje byloje nustatyta, jog eismo įvykis dėl kurio rašoma atlyginti žalą įvyko Europos Sąjungos valstybės narėje, t.y. Lenkijoje, todėl sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos ribojimo ir atitinkami ADB „Gjensidige“ atsakomybės, šioje byloje turi būti taikoma Lenkijos teisė.

Išnagrinėjus bylą nebuvo surinkti įrodymai apie Lenkijos teisę, todėl be šių papildomų įrodymų negali būti išspręstas klausimas dėl civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ pareigos atlyginti nukentėjusiems prašomą neturtinę žalą. Visos šio aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusiems pripažįstama teisė į ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimą, šį klausimą perduodant nagrinėti civilio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 5 straipsnyje, 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi G. T. bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Per visą dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį G. T. paskirti įpareigojimą tęsti darbą.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 205,63 eurų turtinę žalą R. S..

Nukentėjusiems R. S. ir J. Š. pripažinti teisę į ieškinių dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir juos perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.