Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 1-129-960/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-19
Bylos Nr.: 1-129-960/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-10-9-00201-2014-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dariuš Lučinski
Ieškovas: R. S., J. Š.
Atsakovas: G. T., ADB „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: P. J.
Advokatai: Silva Mardosaitė, Kęstutis Žvinys

Kategorijos

2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-129-960/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00201-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; (S) 2.10.8.; 2.6.10.5.2.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Ingridai Muchinai ir Deimantei Mikelėnaitei,

dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovei advokatei Silvai Mardosaitei, atsakovui G. T., jo atstovui advokatui Kęstučiui Žviniui, atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovei Anai Dzekevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. Š. ir R. S. ieškinius atsakovams G. T. ir ADB „Gjensidige“, trečiajam asmeniui P. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti 10 000 eurų neturtinę žalą. Ieškinį grindė tuo, jog yra stipriai nukentėjęs autoįvykyje, kuris įvyko 2012 m. lapkričio 22 d. Patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, ypač nukentėjo galva. Draudimo bendrovė yra išmokėjusi 3 000 eurų neturtinę ir 13 484,07 eurų turtinę žalą. Jo dar laukia keletas operacijų: dešinės kojos dirbtinio raumens pastatymas, žandikaulių, dantų implantų statymas. Visą tolesnį gyvenimą turės vartoti vaistus „Arforin“ ir kiekvieną mėnesį eiti į polikliniką tikrintis kraują. Patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą, emocinę depresiją, negali dirbti, negali normaliai judėti, jaučiasi nepilnaverčiu žmogumi. Šiuo metu yra antros grupės invalidas.

Ieškovė R. S. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašė priteisti 4 000 eurų neturtinę žalą iš atsakovo ABD „Gjensidige“, o nepakakus žalai visiškai atlyginti, likusią žalos sumą iš atsakovo G. T., priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2012 m. lapkričio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Atsakovas G. T. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 d. Ieškovei šio įvykio metu padaryta turtinė žala buvo atlyginta. D. Z. ir P. J. atlyginimo 200 eurų neturtinę žalą. Įvykusio eismo įvykio metu ieškovė miegojo važiuojančiame automobilyje, pajuto du smūgius ir trumpam buvo praradusi sąmonę. Atgavusi sąmonę negalėjo judėti, automobilio stogo dalis buvo jai įsirėmusi į petį, matėsi dangus. Vėliau lenkų tautybės vyras jai padėjo išlipti iš automobilio. Išlipdama matė J. Š., kuris sėdėjo prispaustas automobilyje, visas kruvinas, su atplėštomis audinių dalimis, labai smarkiai dejuojantį. Ant kelio pamatė gulinčią kraujo klane negyvą T. R., kuri prieš įvykį buvo šalia jos. Ieškovei buvo baisu, sunku kvėpuoti, ji negalėjo pajudinti galvą, pykino, skaudėjo nugarą, petį, kaklą, kairę ranką ir kairę koją. Lenkijos ligoninėje su ja kalbėjo tik lenkiškai, o ji nieko nesuprato. Traumatologas jai sugipsavo kairę ranką iki pusės krūtinės ir nugaros. Atvežtai su vežimėliu palatoje jai labai nepatogiai buvo pastatyta lašelinė. Kitą dieną apžiūrėjusi save veidrodyje pamatė galvos odos įdrėskimus kaktos srityje. Kairė koja buvo patinusi, virš kelio nubrozdinta, mėlyna sumušta, ją skaudėjo. Rytojaus dienos vakare 9 val. ją iš ligoninės atvažiavo paimti P. J., kuris nupirko jai padėvėtus drabužius, nes savo neturėjo ir buvo su ligoninės drabužiais. Važiuojant iki Vilniaus jai labai skaudėjo. Rytojaus dieną vyras ją nuvežė į ligoninę, kur gydytojas pasakė, jog ji neteisingai sugipsuota. Eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus: galvos sumušimą su smegenų sukrėtimu; galvos odos įdrėskimus kaktos srityje; kairiosios mentės daugiaframentinį lūžį. Po savaitės buvo nuimtas gipsas. Krūtinės ir nugaros oda buvo iššutusi, paraudusi, luposi. Jai buvo įdėtas įtvaras, kuri dar turėjo 6 savaites. Nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2013 m. sausio 8 d. jai buvo išduotas nedarbingumas. Skausmus malšino medikamentais: analgetikas, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, antidepresantais. Po įtvaro nuėmimo ji buvo gydoma sanatorijoje „Eglė“. Ieškovė jaučia skausmus ir nepatogumus net parėjus daugiau kaip 3 metams po įvykio, kuris jai sukėlė dvasines kančias ir skausmą, išgyvena didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Kankina nemiga, košmariški sapnai, kurių metų prisimena įvykusį įvykį, atsirado baimė važiuoti transporto priemonėmis. Dažnai norisi verkti, ištinka panikos ir agresijos priepuoliai. Po gydymo ieškovės sveikatos būklė neatsistatė. Iki šiol skauda kairę ranką ir mentę, dažni galvos skausmai, padidėjęs kraujo spaudimas, suprastėjo klausa ir atmintis. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė ilgą laiką neturėjo galimybės pasirūpinti savimi: negalėjo nusiprausti, apsirengti, valgyti, rūpintis buitimi. Transporto priemonių su kuriais įvyko eismo įvykis, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, o įvykis įvyko Lenkijoje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimis draudimo išmokos dydis turi būti nustatomas pagal Lenkijos teisę, kur numatytas žalos dydis asmeniui 5 000 000 eurų, o turtui -1 000 000 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas G. T. teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės R. S. ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovės žala turi būti priteista iš draudimo bendrovės, o nepakankant žalos atlyginimo likutis turėtų būti priteistas iš G. T. darbdavio – P. J.. Ieškovei priteistinos neturtinės žalos suma neturėtų viršyti 446,32 eurų, atsižvelgiant į tai, jog 200 eurų jai atlygino P. J. ir D. Z.. Įvykusio eismo įvykio metu G. T. buvo P. J. samdomu darbuotoju. P. J. organizavo turgaus prekiautojų vežimus į Varšuvą ir atgal ir P. J. buvo mokama už paslaugas. P. J. būdamas G. T. darbdaviu nesirūpino teikiamų pervežimo paslaugų kokybe ir keleivių saugumu, todėl yra atsakingas už kilusias pasekmes. Ieškovė važiuodama transporto priemone nebuvo pakankamai rūpestinga ir važiavo neprisegusi saugos diržo, dėl ko patyrė didesnius sužalojimus. Eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo. Sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio turi būti taikoma Lenkijos teisė.

Atsakovas G. T. teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo J. Š. ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Papildomai nei atsiliepime į R. S. ieškinį nurodė, jog sudaręs sutartį su draudimo bendrove ir gavęs žalos atlyginimą ieškovas elgiasi nesąžiningai.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės R. S. ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog dėl 2012 m. lapkričio 23 d. įvykusio kelių eismo įvykio išmokėjo viso 19 074,73 eurų draudimo išmokas: 1) V. I. – 266,29 eurų turtinę žalą ir 1 000 eurų neturtinę žalą; 2) R. šeimai – 118,74 eurų turtinę žalą ir 1 000 eurų neturtinę žalą; 3) J. Š. – 13 484,07 eurų turtinę žalą ir 3 000 eurų neturtinę žalą; 4) R. S. – 205,63 eurų turtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudimo išmokos suma neturtinei žalai atlyginti yra 5 000 eurų. Atsakovas šią sumą jau yra išmokėjęs kitiems nukentėjusiems, todėl neprivalo atlyginti žalos viršijančios šią sumą. Remiantis CK 1.37 straipsnio 6 dalimi, CK 1.43 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos ir Lenkijos 1993 m. sausio 26 d. dvišalės sutarties 37 straipsniu, 38 straipsniu, žalos atlyginimui turi būti taikoma Lietuvos teisė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl eismo įvykio yra kaltas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Lietuvos Respublikoje veikiančio draudiko, eismo įvykio metu nukentėjo Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nėra pagrindo byloje taikyti Lenkijos teisę. Ieškovė ieškinyje prieštarauja pati sau, nes žalos dydį grindžia Lietuvos teise, o tuo pat matu prašo taikyti Lenkijos teisę. Nustatant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį būtina įvertinti, jog ji pati važiavo automobilyje gulėdama ir neprisisegusi saugos diržo, o tai turėjo įtakos žalos padidėjimui. Byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės patirtus ilgalaikius ir nepataisomus sveikatos sužalojimus, o patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nėra įrodymų, jog gydymas iki šiol nėra baigtas. Teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžiai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui svyruoja nuo 580 eurų iki 2896 eurų. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti 104,26 eurų patirtas ikiteisminio tyrimo metu advokatės paslaugas, nes šis klausimas turėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje, be to atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo J. Š. ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Papildomai nei atsiliepime į R. S. ieškinį nurodė, jog 2014-02-07 J. Š. ir ADB „Gjensidige“ pasirašė susitarimą dėl žalos, kuriame įsipareigojo išmokėti 11 584,80 eurų išmoką žalai atlyginti, o J. Š. įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl žalos. ADB „Gjensidige“ išmokėjo šią sumą, o J. Š. elgdamasis nesąžiningai po 2 metų pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtą didesnę žalą nei buvo atlyginta.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog įvykusio eismo įvykio metu miegojo. Buvo praradusi sąmonę, o kai ją atgavo, pamatė dangų. Patyrė didelį išgąstį, jai labai skaudėjo kairę petį ir ranką, negalėjo pati išlipti iš sudaužyto automobilio. Matė kruviną Š., gulinčią negyvą T.. Ligoninėje jai pasakė, jog patyrė smegenų sukrėtimą ir mentės lūžį. Koja buvo patinusi ir mėlyna. Ranka buvo sugipsuota, o gipsas spaudė. Ligoninėje buvo nepatogiai pajungta lašelinė. Gulėdama jautė skausmą, pykino. Kitą dieną vakare atvažiavo J. ir T., kurie nupirko jai padėvėtus drabužius ir atvežė namo. Visą kelią jai labai skaudėjo. Kitą dieną nuvažiavusi į ligoninę sužinojo, jog blogai uždėtas gipsas. Pašalinus gipsą po juo esanti kūno dalis buvo iššutusi. Nieko pati negalėjo daryti apie du mėnesius, ją reikėjo slaugyti, lankėsi pas gydytojus. Po šio eismo įvykio jai staigiai pradėjo blogėti sveikata. Iki šiol skauda ranka. Negali su ranka pakelti maišelio ir nešti, nes skauda ranką, jį tirpsta. Pernai jai buvo nustatytas cukrinis diabetas. Suprastėjo klausa ir atmintis. Naktimis dažnai sapnuoja įvykusią avariją. Jai būna baisu būti vienai. Ištinka panikos priepuoliai, atrodo, kad miršta. Atsiradusi agresija pasireiškia, jog gali aprėkti žmogų. Iki eismo įvykio turėjo tik padėjusi spaudimą, bet kitų nusiskundimų sveikata neturėjo. Automobilyje, kuriame važiavo eismo įvykio metu, nebuvo įrengtų saugos diržų, buvo rengti gultai, kuriame ji gulėjo. Dėl kelionės tarėsi su P. J. ir jam mokėjo pinigus. Anksčiau buvo važiavusi į Lenkiją su P. J.. Po eismo įvykio jai buvo daryta operacija ir tada važiavo reabilitacijai į Druskininkus. Šeimos gydytoja jai siūlė kreiptis į psichologą, bet ji nesutiko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Silva Mardosaitė palaikė ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. T. nesutiko su ieškiniais. Papildomai paaiškino, jog P. J. buvo jo darbdaviu, o jis tik nelegaliu samdomu darbuotoju. Visi keleiviai tarėsi dėl kelionės su P. J. ir jam mokėjo pinigus. Pats jokių pinigų sau neėmė iš žmonių, nebent pinigus, kuriuose perduodavo P. J.. Pats dirbo be darbo sutarties ir neturėjo verslo liudijimo. Turėjo važiuoti 3 kartus į savaitę į Lenkiją ir atgal. Prieš važiavimą ateidavo pas P. J., pasiimdavo automobilį, kuriame jau buvo įpilti degalai. Automobilio remontais ir kitais dalykais rūpinosi P. J.. Po nuvažiuoto reiso gaudavo iš P. J. 100 Lt, o kai važiavo su priekaba – 150 Lt. Automobilyje, kuris patyrė eismo įvykį, buvo įrengtos 6 sėdimos vietos su vairuotoju ir visur buvo saugos diržai. Gultai automobilio gale buvo skirti jam pamiegoti.

Teismo posėdžio metu atsakovo G. T. atstovas advokatas Kęstutis Žvinys nesutiko su ieškiniais. Papildomai paaiškino, jog su Š. yra visiškai atsiskaityta, nes su draudimu buvo sudaryta sutartis. Bylos nagrinėjimo metu Š. elgėsi pasyviai. G. T. buvo samdomas darbuotojas, kuris vykdė vairuotojo funkcijas, todėl darbdaviui ir tenka atsakomybė. Ieškovė iš dalies yra pati kalta dėl patirtų sužalojimų, nes automobilyje buvo įrengti saugos diržai sėdimose vietose, o ji gulėjo automobilio gale. Dėl visų nusiskundimų ieškovė nesikreipė pas medikus, nėra įrodymų apie patiriamus panikos priepuolius. G. T. turi du vaikus, gauna minimalų darbo užmokestį, todėl jo turtinės padėtis yra sunki. Mano, jog ieškovei turi būti priteista 500 eurų neturtinė žala iš draudimo bendrovės. Byloje turi būti taikoma Lenkijos teisę, kuri nenumato 5 000 eurų draudimo išmokos ribojimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovė Ana Dzekevič nesutiko su ieškiniais. Papildomai paaiškino, jog draudimo sutartis buvo sudaryta nedraudžiant civilinės atsakomybės iš darbo teisinių santykių. Ieškovė sveikatos problemas sieja su įvykusiu eismo įvykiu, bet iš pateiktų įrodymų matyti, jog taip nėra. Dėl žalos atsiradimo yra kalta ir pati ieškovė, nes važiavo gulinti ir neprisisegusi. Mano, jog ieškovės patirta žala galėtų būti įvertinta 1 000 – 1 500 eurų. J. Š. ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės R. S. ieškinys tenkinami iš dalies, o J. Š. atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog 2012 m. birželio 9 d. UAB DK „PZU Lietuva“ (teisių perėmėjas – ADB „Gjensidige“) ir P. J. bei D. Z. buvo sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, kuriomis nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2013 m. birželio 8 d. buvo apdraustos transporto priemonių Mercedes Benz 312 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Rydwan A750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). valdytojų civilinė atsakomybė (t.6, b.l. 108-115).

2016 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 5 straipsnyje, 281 straipsnio 5 dalyje (t.5, b.l. 156-168). Šiame nuosprendyje yra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, jog G. T. 2012 m. lapkričio 23 d., apie 00.40 val., Lenkijos Respublikoje, Mazovijos vaivadijoje, vietovėje Marki, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Rydwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pilsudskiego gatvės (respublikinės reikšmės kelio Nr. 8) pažeidė Lenkijos Respublikos Kelių eismo saugumo taisykles, nurodytas 1997-06-20 Kelių eismo įstatymo 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., kas atitinka Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 133 punkto 134 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas vairuojamo automobilio greitį, kuris užtikrintų galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties Pilsudskiego gatvės pirmoje eismo juostoje ties namu Nr. 200 stovinčiam vilkikui „Scania 124L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo objektyvi galimybė matyti, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio bei neapvažiavo kliūties, atsitrenkė į priekabą „Rabusta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė T. R. žuvo įvykio vietoje, keleiviui J. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviams G. L., R. S. ir V. I. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

ADB „Gjensidige“ dėl įvykusio eismo įvykio atlygino: V. I. 3 452,80 litų neturtinę ir 919,43 litų turtinę žalą; V. R. 3 452,80 litų neturtinę žalą ir 410,00 litų turtinę žalą; J. Š. – 10 358,40 litų neturtinę žalą ir 46 557,80 litų turtinę žalą (t.3 b.l. 136-137); R. S. – 205,63 eurų turtinę žalą (t.6, b.l. 19). D. Z. ir trečiasis asmuo P. J. atlyginimo ieškovei – 200 eurų neturtinę žalą (t.6, b.l. 135-136).

Dėl taikytinos teisės.

Tarp šalių kilo ginčas dėl byloje taikytinos teisės, nes ieškovė R. S. ir atsakovas G. T. savo reikalavimus ir nesutikimą su ieškiniu grindė poreikiu byloje taikyti Lenkijos teisę, o atsakovas ADB „Gjensidige“ nesutikimą su ieškiniu grindė byloje poreikiu taikyti tik Lietuvos teisę. Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai žalą patyrė Lenkijoje įvykusio eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, kurios valdytojo civilinę atsakomybė buvo apdrausta Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančioje draudimo įmonėje, t.y. ginčui tarptautinį elementą suteikia vien tik aplinkybė, jog žala buvo padaryta užsienio valstybėje.

Ieškovų pareikšti ieškiniai yra dviem atsakovams, kurių civilinė atsakomybė kyla iš skirtingų pagrindų: atsakovo G. T. civilinė atsakomybė kyla iš delikto – padaryto eismo įvykio, kurio metu atsirado žala, o atsakovo ABD „Gjensidige“ civilinė atsakomybė kyla iš draudimo sutarties, todėl šiems skirtingais pagrindais kylančioms atsakomybės rūšims gali būti taikoma ir skirtinga teisė. Vadovaudamasis 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 7 straipsnio 2 dalimi ir įvertinęs, jog sudarant draudimo sutartį šalys nepasirinko taikytinos teisės, draudiko įprasta buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje, teismas daro išvada, jog sprendžiant dėl atsakovo ADB „Gjensidige“ atsakomybės, kylančios iš draudimo sutarties, byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Vadovaudamasis 2007 m. liepos 11 d Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 4 straipsnio 2 dalimis ir įvertinęs, jog atsakovų ir ieškovų įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teismas daro išvada, jog sprendžiant dėl atsakovo G. T. atsakomybės, kylančios iš delikto, byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Atitinkamai Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, jog už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal Įstatymo straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės. Toks Lietuvos Respublikoje galiojantis ir šioje byloje taikytinas teisinis reguliavimas reiškia, jog draudiko išmokamos maksimalios draudiminės išmokos dydis priklauso nuo to kurioje Europos Sąjungos valstybės teritorijoje įvyko eismo įvykis, t.y. byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė tik klausimą dėl maksimalios draudiminės išmokos dydžio nukreipia į užsienio teisę bei atitinkamai numatant galimybę taikyti nukentėjusiajam palankesnę teisę, numatančią galimybę išmokėti didesnę draudiminę išmoką.

Šios padarytos išvados pagrindžia, jog nagrinėjant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o tik sprendžiant klausimą dėl draudiko išmokamos maksimalios draudiminės išmokos dydžio turi būti taikoma Lenkijos teisė.

Byloje pateikta ištrauka iš Lenkijos Respublikos privalomojo draudimo, Garantinio draudimo fondo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro įstatymo 36 straipsnio pagrindžia, jog Lenkijos Respublikoje yra numatyta, jog garantinė suma negali būti mažesnė kaip 5 000 000 eurų žalos asmeniui atveju (t.6, b.l. 119-121). Proceso dalyviai teismo posėdžio metu neginčijo ir neteikė jokių įrodymų paneigiančių, jog į šią žalą turėtų būti įskaitoma asmens patirta neturtinė žala. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovo ADB „Gjensidige“ nesutikimo su ieškiniais motyvai, jog išmokėjus vieno eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims 5 000 eurų neturtinę žalą, jis neprivalo išmokėti išmoką viršijančią šią sumą, laikytini nepagrįstais, nes atsakovo ADB „Gjensidige“ šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, Lenkijos Respublikos privalomojo draudimo, Garantinio draudimo fondo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro įstatymo 36 straipsniu, asmeniui yra ribojama 5 000 000 eurų suma.

Dėl atsakovo G. T. ir trečiojo asmens P. J. santykių nustatymo.

Atsakovas G. T. vieną iš nesutikimo su ieškiniu motyvų yra nurodęs, jog jį ir P. J. siejo nelegalaus darbo teisiniai santykiai, todėl už padarytą žalą turi atsakyti ne jis, o jo darbdavys.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis V. I. duodamas parodymus paaiškino, jog dėl kelionės tarėsi su G. T. ir žinojo, jog automobilis su kuriuo važiuojama priklauso P. J.. Pinigus už kelionę būtų mokėjęs G. T. arba būtų jam padaręs nuolaidas prekėmis. Nukentėjusysis J. Š. paaiškino, jog dėl važiavimo tarėsi su G. T.. Nebuvo susitarę kiek reikės mokėti už kelionę, nes tai po kelionės būtų paskaičiavęs ir pasakęs G. T.. Nukentėjusioji G. L. paaiškino, jog dėl kelionės į Lenkiją tarėsi su G. T., kuris jai pats paskambino, nes ir anksčiau buvo su juo važiavusi. Dėl kelionės kainos nesitarė ir būtų sumokėjusi kiek pasakytų G. T.. Nukentėjusioji R. S. paaiškino, jog dėl kelionės kalbėjosi su P. J., kuris organizuodavo važiavimą į Lenkiją ir su kuriuo anksčiau buvo važiavusi. Už kelionę mokėjo P. J.. Liudytojas J. K. paaiškino, jog žino, kad G. T. dirbo šeimininkui ir pats nesivertė žmonių vežimu. P. J. paaiškino, jog savo automobilį buvo paskolinęs G. T. ir žinojo, jog jis bus naudojamas vežti žmones į Lenkiją. Su G. T. nebuvo sudaręs jokios sutarties, o atlyginimą G. T. mokėjo klientai, kuriuos jis veždavo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog transporto priemonė ir priekaba, kurią eismo įvykio metu vairavo G. T. nuosavybės teise priklausė P. J. ir D. Z.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog tarp P. J. ir G. T. būtų sudaryta darbo sutartis. Atsakovas G. T. teigdamas apie nelegalų darbą nurodė, jog nesikreipė į valstybės institucijas dėl nelegalaus darbo ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių nelegalaus darbo faktus.

Teismas įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog vien atsakovo G. T. paaiškinimais apie nelegalų darbą, R. S. patvirtinta faktine aplinkybe, jog dėl kelionės tarėsi su P. J. ir jam turėjo sumokėti pinigus, liudytojo J. K. nurodyta aplinkybes, jog žino, kad G. T. dirbo šeimininkui, nepakanka byloje laikyti įrodyta aplinkybe, jog P. J. yra asmeniu samdančiu darbuotoją G. T. (CK 6.264 straipsnis). Dėl šių priežasčių atsakovo G. T. nesutikimo su ieškiniu motyvai dėl jo, kaip darbuotojo atsakomybės nebuvimo, laikytini nepagrįstais.

Dėl ieškovės R. S. ir J. Š. patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu yra nustatyta, jog G. T. įvykdė nusikaltimą (neteisėti veiksmai – CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kurio metu (CK 6.247 straipsnis) ieškovei R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o atsakovui J. Š. buvo sunkiai sutrukdyta sveikata, todėl tiek dėl padaryto nusikaltimo, tiek žalos sveikatai padarymo ieškovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Informaciniame klinikinio gydymo lape nurodoma, jog 2012 m. lapkričio 23 d. R. S. buvo nustatyti sveikatos sutrikdymai: kairiosios mentės lūžis, smegenų sukrėtimas, kiti sužalojimai, apimantys įvairias kūno sritis (t.2, b.l. 166-167). 2013 m. sausio 26 d. išvadoje yra konstatuota, jog R. S. eismo įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai: galvos sumušimas su smegenų sukrėtimu; galvos odos įdrėskimai kaktos srityje; kairiosios mentės lūžis (t.2, b.l. 195-196). Dokumentų apžiūros protokole nurodoma, jog R. S. yra padaryti sveikos sutrikdymai: kairės mentės daugiafunkcinis lūžis, odos nubrozdinimas kaktos srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.3, b.l. 101). Šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu R. S. patyrė kairiosios mentės daugiafunkcinį lūžį, galvos sumušimą su smegenų sukrėtimu, galvos odos įdrėskimus kaktos srityje. Dėl patirtų sveikatos sutrukdymų ieškovė R. S. buvo nedarbinga nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. sausio 8 d.

Įvertinęs ieškovės nustatytus patirtus sveikatos sutrikdymus bei įvykusios eismo įvykio aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės paaiškinimais laikomos įrodydomis aplinkybės, jog ieškovė patyrė: fizinį skausmą - eismo įvykio metu patyrus sužalojimus bei šiuo metu vis dar jausdama rankoje skausmą; nepatogumus - ieškovės kairės pusės ranka su mente buvo sugipsuota ir tai neleido ieškovei pasirūpinti savimi (nusiprausti, apsirengti, pagaminti maistą, rūpintis buitimi), šiuo metu ieškovė negali su kaire ranka nešti didelį svorį; dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją - ieškovė dažnai sapnuoja košmarus, kuriuose kartojasi eismo įvykis ir jame sužaloti ir žuvę asmenys, ištinka panikos priepuoliai, kurių metu jai atrodo, jog miršta, agresijos priepuoliai, kurių metu ji užpuola kitus asmenis, ima šaukti.

Teismas laiko neįrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog dėl eismo įvykio jai padidėjo kraujo spaudimas, dažnai skauda galvą, suprastėjo klausa ir atmintis, atsirado vėžiniai susirgimai, nes nėra pateikta įrodymų, jog šias neigiamas sveikatos pasekmes sukėlė eismo įvykis. Byloje pateikti medicininiai dokumentai pagrindžia, jog R. S. galvos skausmais skundėsi dar iki eismo įvykio, jai buvo nustatytas ir pakilęs kraujo spaudimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 5 straipsnyje, 281 straipsnio 5 dalyje padarymo, t. y. asmuo ją padarė dėl neatsargumo. Ieškovei buvo padaryta 205,63 eurų turtinė žala. G. T. turi du nepilnamečius vaikus (t.4, b.l. 81-82) bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo meto pateikė įrodymus, jog 2015 m. gauna mažas pajamas (t.4, b.l. 80). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie G. T. turimą turtą, todėl teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog G. T. turtinė padėtis yra labai sunki dėl ko turėtų būti mažinamas neturtinės žalos dydis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ieškovė R. S. pripažino, jog eismo įvykio metu ji gulėjo automobilyje įrengtame gulte neprisisegusi saugos diržo ir nebuvo prisisegusi (t.4, b.l. 109), o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog toks ieškovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, kuris padėjo žalai padidėti ir dėl ko patirtos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovės patirta neturtinė žala vertinama 1 700 eurų (CK 6.250 straipsnis). Įvertinus tai, jog ieškovei 200 eurų šios žalos atlygino P. J. ir D. Z., todėl teismo nustatytos neturtinės žalos dydis mažinamas 200 eurų.

Anksčiau buvo nustatyta, jog atsakovų pareiga atlyginti žalą atsirado skirtingais pagrindais. Atsakovo ADB „Gjensidige“ pareiga atlyginti žalą atsirado iš privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties, todėl pagal susiformavusią teismų praktiką, kai žala atsiranda eismo įvykio metu ir žalą eismo įvykio metu padariusio asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, žala pirmiausiai priteisiama iš draudiko ir tik subsidiariai iš eismo įvykio kaltininko. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės R. S. ieškinys tenkinamas iš dalies ir 1 500 eurų neturtinė žala priteisiama iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ir subsidiariai iš atsakovo G. T..

2014 m. vasario 7 d. tarp ieškovo J. Š. ir atsakovo ADB „Gjensidige“ buvo sudarytas susitarimas, kuriame šalys susitarė, jog atsakovas ADB „Gjensidige“ išmokės papildomą 40 000 litų draudimo išmoką, o J. Š. nereikš reikalavimų dėl 2012-11-23 kelių eismo įvykio pasekmių (t.6, b.l. 69). Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas J. Š. pripažino, jog iš draudimo bendrovės yra gavęs 13 484,07 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t.6, b.l. 8). Šalių sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių anksčiau paminėta sutartis ar joje nurodytas šalių susitarimas dėl žalos dydžio nustatymo turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Pateiktame ieškinyje ieškovas prašydamas priteisti papildomai 10 000 eurų neturtinę žalą neįrodė, jog patyrė didesnę nei jam buvo atlyginta sutarta 3 000 eurų neturtinė žala, nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, neįrodė, jog po sudaryto susitarimo paaiškėjo papildomi neturtinės žalos atsiradimo pagrindai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo J. Š. ieškinys atmetamas neįrodžius patirtą didesnę nei 3 000 eurų jam jau atlygintą neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė R. S. pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 500 eurų nagrinėjant šią civilinę bylą (t. 6, b.l. 26, 184 ) ir 350 litų (101,37 eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti surašant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėjamas civilinio proceso tvarka šis ieškinys (t.3, b.l. 126).

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (parengti ieškiniai, dalyvavimas posėdžiuose), ir atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovės 601,37 eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, jos yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus, kurių suma sudaro 4 000 eurų, o teismas ieškovės reikalavimus patenkino tik iš dalies dėl 1 500 eurų, todėl ieškovės patirtos 601,37 bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ir subsidiariai iš G. T. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis),

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės R. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869, Eigulių g. 21, Vilnius, ir subsidiariai iš G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 500 eurų neturtinę žalą ieškovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869, Eigulių g. 21, Vilnius, ir subsidiariai iš G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 225,51 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškovės R. S. ieškinį atmesti.

Ieškovo J. Š. ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski