Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, M. D., B. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo išieškojimą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-11-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-73-632/2016 dėl 14883,55 Eur skolos, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. D. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai (2 v. b. l.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. D. ir B. D. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas M. D. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys M. D. ir B. D. susituokė (duomenys neskelbtini) (9 v. b. l.). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

M. D. ir jo sutuoktinei B. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriems antstolis nuo 2016-01-04 taiko turto areštą (35-37 v. b. l.). Antstolis 2016-08-31 priėmė pasiūlymą kreiptis į teismą iki 2016-10-01 dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. S021288 (45 v. b. l.).

Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašo nustatyti, kad skolininkui M. D. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine B. D. valdomo nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 str. numatytus reikalavimus.

Įvertinęs tai, jog skolininkas neturi asmenine nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, byloje nėra duomenų apie tai, kad santuoka nutraukta ar kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininko M. D., a. k (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis 0,7900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 1,5800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.