Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-252-295/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
1-252-295/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00039-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Algirdas Gurauskas, Artūras Melisiakas, Drąsutis Zagreckas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-252-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00039-2015-9Procesinio sprendimo kategorija:1.2.29.1.;1.1.4.2.;1.2.14.5.2.;1.1.3.7.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,

juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ - atstovui advokatui Algirdui Gurauskui,gynėjams advokatams Drąsučiui Zagreckui ir Andriui Baranskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o

juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule kito naudai įgyti svetimą didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)", priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, jos naudai ir interesais, be jokios rašytinės sutarties 2008-10-20 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank AB, pervedęs į UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), - 20 000 Lt (5 792,10 €) avansą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal žodinį susitarimą turėjo panaudoti vykdant darbus (suprojektuojant ir sukomplektuojant vidines stiklo pertvaras) statomame prekybos centre, esančiame Jegorjevsko mieste, Maskvos apskrityje, Rusijos Federacijoje, tačiau dėl objektyvių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)" šių darbų neatlikus, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" ne tik grąžinti avansu pervestus pinigus, bet ir panaudojant netikrą dokumentą, apgaule bendrovės naudai įgyti turtinę teisę į papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)" turto dalį - tariamai atsiradusią pareigą sumokėti baudas ir delspinigius, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino objektyvios tikrovės neatitinkantį dokumentą - 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)", kurioje, žinodamas, kad Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos buvo gautas 2009-12-10 ir 2008 metų spalio mėnesį jokie statybos darbai prekybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo negalimi, melagingai nurodė sutarties sudarymo datą - 2008-10-13, sutarties dalyką ir darbų atlikimo vietą - UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimą per 23 kalendorines dienas UAB „(duomenys neskelbtini)" užsakymu pagaminti gaminius ir juos sumontuoti prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje; sutartį pasirašiusį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorę G. R., kuri 2008-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)" nedirbo, o direktore buvo paskirta 2011-11-30; bei kitus esminius sutarties punktus - darbų kainą, darbų atlikimo terminus, apmokėjimo tvarką, šalių įsipareigojimus bei atsakomybę, numatančią 0,2 % delspinigių sumokėjimą nuo užsakymo kainos už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimo dieną ir avanso dydžio baudą, rangovui nepagrįstai atsisakius pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją. Po to, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu.

R. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" jokia sutartis dėl darbų atlikimo prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryta nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" neprisiėmė jokių įsipareigojimų atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)" delspinigius ir baudas už sutarties nevykdymą, turėdamas tikslą tyčia suklaidinti teismą ir apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pateikė aukščiau nurodytą paties pagamintą žinomai netikrą 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiuo netikru dokumentu pagrįstą civilinį ieškinį, kuriame žinomai neteisėtai prašė teismo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" priteisti 20 000 Lt (5 792,10 €) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,10 €) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 €) delspinigių ir 14 254,77 Lt (4 128,47 €) kompensuojamų palūkanų.

Tokiu būdu, kaltinamajam R. B. buvo inkriminuojama, kad jis, veikdamas apgaule, pasikėsino UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti turtinę teisę į svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį 55 125,97 Lt (15 965,58 €) turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimu reikalavimas dėl baudos, delspinigių ir kompensuojamų palūkanų priteisimo buvo atmestas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamuoju aktu buvo kaltinama tuo, kad ji, atstovaujama direktoriaus R. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, jos naudai ir interesais, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

R. B., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)", direktoriumi, turėdamas administracinius įgalinimus atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)", priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, jos naudai ir interesais, 2008-10-20 be jokios rašytinės sutarties iš UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank AB, pervedęs į UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt (5792,10 €) avansą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal žodinį susitarimą turėjo panaudoti vykdant darbus (suprojektuojant ir sukomplektuojant vidines stiklo pertvaras) statomame prekybos centre, esančiame Jegorjevsko mieste, Maskvos apskrityje, Rusijos Federacijoje, tačiau dėl objektyvių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)" šių darbų neatliko, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" ne tik grąžinti avansu pervestus pinigus, bet ir panaudojant netikrą dokumentą, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai įgyti turtinę teisę į papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)" turto dalį - tariamai atsiradusią pareigą sumokėti baudas ir delspinigius, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-11, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino objektyvios tikrovės neatitinkantį dokumentą – 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini)” ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kurioje, žinodamas, kad Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos buvo gautas 2009-12-10 ir 2008 m. spalio mėn. jokie statybos darbai prekybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo negalimi, melagingai nurodė sutarties sudarymo datą - 2008-10-13, sutarties dalyką ir darbų atlikimo vietą - UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimą per 23 kalendorines dienas UAB „(duomenys neskelbtini)" užsakymu pagaminti gaminius ir juos sumontuoti prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutartį pasirašiusį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorę G. R., kuri realiai 2008-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)" nedirbo, direktore buvo paskirta 2011-11-30, bei kitus esminius sutarties punktus - darbų kainą, darbų atlikimo terminus, apmokėjimo tvarką, šalių įsipareigojimus bei atsakomybę, numatančią 0,2 % delspinigių sumokėjimą nuo užsakymo kainos už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsipareigojimo dieną ir avanso dydžio baudą, rangovui nepagrįstai atsisakius pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją, po ko šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)" antspaudu.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujama direktoriaus R. B., kuris žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" jokia sutartis dėl darbų atlikimo prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryta nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" neprisiėmė jokių įsipareigojimų atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)" delspinigius ir baudas už sutarties nevykdymą, turėdamas tikslą, tyčia suklaidinti teismą ir apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pateikė aukščiau nurodytą paties pagamintą žinomai netikrą 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiuo netikru dokumentu pagrįstą civilinį ieškinį, kuriame žinomai neteisėtai prašė teismo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" priteisti 20 000 Lt (5 792,10 €) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,10 €) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 €) delspinigių ir 14 254,77 Lt (4 128,47 €) kompensuojamų palūkanų.

Tokiu būdu, veikdamas apgaule, R. B. pasikėsino UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai įgyti turtinę teisę į svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį 55 125,97 Lt (15965,58 €) turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimu reikalavimas dėl baudos, delspinigių ir kompensuojamų palūkanų priteisimo buvo atmestas.

Šiais veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bei 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. B. savo kaltės jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis nepripažino. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis R. B. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su naujų pastatų statyba, senų objektų renovavimu bei patalpų nuoma. 2007 metais buvo įsigytas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo rekonstruojamas. Kaltinamojo R. B. teigimu, pastato rekonstrukcijai buvo samdomi įvairūs rangovai, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati statybos darbų nevykdė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sutarta, kad bendrovė atliks tam tikrus darbus, o būtent sumontuos pertvaras, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėtas 20 000 litų dydžio avansas, tačiau UAB (duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatliko, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, o kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai daryti atsisakė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą, prašydama išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. Kaltinamojo R. B. teigimu, prieš sumokant avansinį mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia bendrove buvo pasirašyta rangos sutartis, tačiau prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiantis su ieškiniu į teismą, kaltinamasis R. B. pasirašytos sutarties bendrovėje nerado, todėl per tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavusius teisininkus, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie pateiktų savo sutarties egzempliorių, nes kaltinamasis neatmetė galimybės, jog jis, 2008 metais pasirašęs rangos sutartį, abu sutarties egzempliorius atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokiu būdu 2008-10-13 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui, atsirado bendrovėje, kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, tačiau tvirtino, kad teismui su civiliniu ieškiniu bendrovė pateikė dokumentus, kuriuos tuo metu turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo R. B. teigimu, jis matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sutartis yra be UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašo, todėl jis, neturėdamas pirminio rangos sutarties varianto, prašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai pasirašytų šią sutartį, tačiau jiems to nepadarius, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teismui pateikė tokią sutartį, kokią tuo metu jo vadovaujama bendrovė turėjo. Jis pats asmeniškai jokių sutarčių neklastojo, jo vadovaujama bendrovė realiai buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjusi šiai bendrovei jos reikalaujamą avansą, todėl kaltinamojo R. B. nuomone, jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė ir baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nepagrįstai.

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas duoti paaiškinimus dėl juridiniam asmeniui pareikšto kaltinimo, teismo posėdyje atsisakė.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį kaltinamasis R. B., o pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinimas R. B. ir juridiniam asmeniui UAB “ (duomenys neskelbtini)” iš esmės grindžiamas liudytojų G. K. ir G. R. parodymais, UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2013-10-07 civiliniu ieškiniu ir Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta 2008 m. spalio 13 d. Rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai sudaryta tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, taip pat juridinių asmenų registro duomenimis ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” visuotinio akcininkų susirinkimo 2011-11-30 protokolu.

Liudytojas G. K., duodamas parodymus teisme teigė, kad jis yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas, direktoriaus pareigose dirbęs nuo 2007-03-13 iki 2011-11-30, o nuo 2011 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktore dirba G. R.. Su S. R. jis susipažino 2008 m. pradžioje, statant prekybos centrą „Maxima“, esantį Liepkalnio gatvėje, Vilniuje, kurio užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)". 2008 m. rudenį S. R. pasiūlė jo bendrovei suprojektuoti ir sukomplektuoti vidines stiklo pertvaras su durimis naujame objekte - prekybos centre, esančiame Maskvos srityje, Jegorjevsko mieste. Liudytojas G. K. sutiko, bet buvo delsiama pasirašyti sutartį, motyvuojant tuo, kad neaišku, kokios bus darbų apimtys, todėl G. K. S. R. pareiškė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepradės darbų, kol negaus avanso. Užsakovas, kurį atstovavo S. R., pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)” 20 000 litų. Nors buvo pervestas avansas, bet sutartis nebuvo pasirašyta, nes liudytojas G. K. reikalavo didesnio avanso, t.y. 60 procentų nuo sutarties sumos. Kas pervedė avansą ir už ką, liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, motyvuodamas tuo, kad visus klausimus sprendė asmeniškai S. R., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojui G. K. nebuvo žinoma, jis tik žinojo, kad S. R. atstovavo daug įmonių ir tik jis vienasmeniškai sprendė su kokia įmone ir kokią sutartį pasirašyti. Liudytojo G. K. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė rangos sutarties projektą, tačiau iškilus ginčams dėl mokėjimų, sutartis pasirašyta nebuvo, todėl visi darbai sustojo. Liudytojas G. K. taip pat paaiškino, kad prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatliko ir jokia sutartis dėl darbų atlikimo pasirašyta nebuvo, nes S. R. 2010 metais pasiūlius darbą šiame prekybos centre, liudytojas G. K. atsisakė. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas G. K. sužinojo tik gavęs iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 56 799, 97 Lt ieškinį, kurį sudarė 20 000 Lt avansas ir delspinigiai. Prie ieškinio buvo pateikta 2008-10-13 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios anksčiau jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, nebuvo matęs. Sutartyje melagingai buvo nurodytas sutarties objektas - prekybos pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat 2008-10-13 Rangos sutartyje direktoriumi melagingai nurodyta G. R., kuri direktore pradėjo dirbti tik nuo 2011-12-01, todėl akivaizdu, kad 2008 metais sutarties pasirašyti ji negalėjo.

Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu teigė, kad jos parašas ant 2008 m. spalio 13 d. Rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suklastotas, kadangi taip jai pasakė jos patėvis – liudytojas G. K., nors liudytoja G. R. pati 2008 m. spalio 13 d. Rangos sutarties nematė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ji pradėjo dirbti tik 2011 m. gruodžio 1 d. ir be G. K. žinios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra sudariusi jokių sutarčių.

UAB „(duomenys neskelbtini)" visuotinio akcininkų susirinkimo 2011-11-30 protokolu Nr. 2011/01 (T. 1., b.l. 31), taip pat juridinių asmenų registro pažyma bei SODROS duomenimis (T. 1., b.l. 13-14) patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi G. K. buvo nuo 2007-03-13 iki 2011-12-01, o G. R. direktore tapo ir pradėjo dirbti nuo 2011 m. gruodžio 1 d.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2013-10-07 civiliniu ieškiniu „Dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo", kuris 2013-10-11 buvo pateiktas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismo prašė UAB „(duomenys neskelbtini)" taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo 20 000 Lt (5 792,40 eurų) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,40 eurų) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 eurų) dydžio delspinigius, 14 254,77 Lt (4 128,47 eurų) kompensuojamų palūkanų ir 9 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 1 654,00 Lt (479,03 eurų) žyminio mokesčio bei 40 eurų sumą ir šią sumą viršijančias kitas turėtas išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai. Ieškinį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius R. B. (T. 1., b.l. 21-27).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu (T. 3., b.l. 55-61) UAB „(duomenys neskelbtini)" civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteistas 20 000 Lt avansinio mokėjimo atlyginimas, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 582,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (T. 3., b.l. 65-69).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio matyti, kad teismai, nagrinėdami tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį civilinį teisinį ginčą, konstatavo, kad nėra jokių sąsajų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei S. R., o rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta, todėl teismas vertindamas liudytojų G. K. ir G. R. parodymus šioje baudžiamojoje byloje, ir atsižvelgdamas į kaltinamiesiems R. B. ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų dalyką, daro išvadą, kad liudytojai G. K. ir G. R., duodami parodymus teisme, nepateikė reikšmingų bylai aplinkybių arba duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kaltinamuoju aktu kaltinamajam R. B. buvo inkriminuojama, kad jis, turėdamas tikslą tyčia suklaidinti teismą ir apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pateikė paties pagamintą žinomai netikrą 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiuo netikru dokumentu pagrįstą civilinį ieškinį, kuriame žinomai neteisėtai prašė teismo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" priteisti 20 000 Lt (5 792,10 €) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,10 €) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 €) delspinigių ir 14 254,77 Lt (4 128,47 €) kompensuojamų palūkanų.

Tačiau netikro dokumento pagaminimu kvalifikuojami veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir kuria siekiama suklaidinti asmenį ar instituciją, kuriems šio dokumento imitacija gali būti pateikta. Pagal teismų praktiką dokumentu, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). 2008-10-13 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią kaltinamasis R. B. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir 2013 m. spalio 11 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, neatitiko įstatymais rašytinės formos sandoriams keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis), kadangi nebuvo pasirašyta sutartį sudariusių asmenų (visų sandorio šalių), o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl ši sutartis nelaikytina tikro dokumento imitacija, galėjusia suklaidinti civilinį teisinį ginčą nagrinėjusį teismą. Kad rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta, savo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais pripažino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą nagrinėję teismai. Taigi, kaltinamajame akte nurodytas teiginys, kad kaltinamasis R. B., pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui niekinę sutartį, siekė suklaidinti teismą ir tokiu būdu apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagamino (sukūrė) būtent kaltinamasis R. B., o ta aplinkybė, kad ant sutarties yra kaltinamojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašas, pati savaime, neduoda pakankamo pagrindo teiginiui, kad sutartį pagamino ją pasirašęs asmuo, nes parašas ant sutarties galėjo atsirasti ir kitomis, nenustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apylinkės teismui 2013 m. spalio 11 d. pateikta 2008-10-13 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ši sutartis yra niekinis sandoris, neįtvirtinantis jokios juridinę reikšmę turinčios informacijos, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo ar juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas, kuris negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių padarinių, todėl kaltinamojo R. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, jis turi būti išteisintas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, siekiama apsaugoti asmens nuosavybės teisę, turtines teises ar turtinius prievolinius interesus. Ši nusikalstama veika, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad panaudodamas apgaulę, jis neteisėtai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, ir suvokia, kad dėl to kitam asmeniui bus padaryta turtinės žalos ir nori tos žalos atsiradimo. Sukčiavimo esminis požymis, leidžiantis įtarti, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, yra apgaulės naudojimas nukentėjusio asmens atžvilgiu. Apgaulė sukčiavime pasireiškia sąmoningu kito asmens suklaidinimu, pateikiant jam tikrovės neatitinkančią informaciją, nutylint ar kitaip iškreipiant esminę informaciją, kuri būtina asmens apsisprendimui dėl tam tikrų veiksmų, atnešančių turtinės naudos kaltininkui, atlikimo. Taigi, baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtinieji požymiai yra – objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kaip minėta, kaltinamajam R. B. buvo inkriminuojama, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas suklaidinti teismą bei apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pateikė aukščiau nurodytą paties pagamintą žinomai netikrą 2008-10-13 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiuo netikru dokumentu pagrįstą civilinį ieškinį, kuriame žinomai neteisėtai prašė teismo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" priteisti 20 000 Lt (5 792,10 €) avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt (5 792,10 €) avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt (252,32 €) delspinigių ir 14 254,77 Lt (4 128,47 €) kompensuojamų palūkanų. Taigi, kaltinamajam R. B. buvo inkriminuota, jog apgaulė jo veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis, teismui pateikė civilinį ieškinį, kurį pagrindė netikra 2008-10-13 Rangos sutartimi. Tačiau teismas jau anksčiau konstatavo, kad Vilniaus apylinkės teismui 2013 m. spalio 11 d. pateikta 2008-10-13 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, ir padarė išvadą, kad šios sutarties pateikimas teismui negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių padarinių, todėl negali būti vertinamas kaip sąmoningas siekis suklaidinti teismą bei apgaule įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pagrindą kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydamas išieškoti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą avansinį mokėjimą ir palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas, įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį. Todėl kaltinamajame akte nurodytas teiginys, kad kaltinamasis R. B. ieškiniu į teismą, prašydamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti sumokėtą avansinį mokėjimą ir su tuo susijusius delspinigius, baudas ir kompensuojamas palūkanas, kreipėsi neteisėtai, niekuo nepagrįstas. Kaip minėta anksčiau, teismas, nagrinėdamas civilinį teisinį ginčą, konstatavo, kad nėra jokių sąsajų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei S. R., šią aplinkybę taip pat patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuris be kitų aplinkybių patvirtino ir tą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus kaip avansą, o už gautus pinigus jokių darbų neatliko ir nesuteikė jokių paslaugų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė už kitą asmenį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) kilo pareiga grąžinti gautą avansą. Taigi, teismas, nagrinėdamas civilinį teisinį ginčą, neabejotinai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pagrindą su ieškiniu kreiptis į teismą ir prašyti išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą avansą bei pagal įstatymą priklausančias palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės pakartotinai neįrodinėjamos, todėl teismas daro išvadą, kad 2008-10-13 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios įtakos teismo priimamam sprendimui civilinėje byloje, ir būdama niekiniu bei negaliojančiu sandoriu, negalėjo suklaidinti teismo. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl dėl kaltininko veiksmų turi atsirasti padariniai, pasireiškiantys kaip turtinė žala dėl turto ar turtinės teisės praradimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo. Nors kaltinamajam R. B. buvo inkriminuotas pasikėsinimas padaryti sukčiavimą, tačiau pasikėsinimas, kaip tyčinės nusikalstamos veikos stadija, yra kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y., kaltininkas siekia nusikalstamo rezultato, tačiau įstatyme numatyti padariniai (turtinė žala) neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Kaip minėta, niekinio ir negaliojančio sandorio pagrindu kaltinamasis R. B. negalėjo užvaldyti svetimo turto ar įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, ir šio dokumento pateikimas teismui negalėjo padaryti ir nepadarė turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ieškinys teismo sprendimu buvo patenkintas tik iš dalies, nelaikytina aplinkybe, sutrukdžiusia kaltinamajam R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiekti nusikalstamą rezultatą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, ir pagal šį įstatymą jis taip pat turi būti išteisintas.

Dėl juridiniam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau ir - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi, norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika, nes baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis R. B. turi būti išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, turi būti išteisintas ir juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o kaltinamasis R. B. turi būti išteisintas dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. B. išteisintinas dėl pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis), ir siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki įsiteisės išteisinamasis nuosprendis.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje (T. 3., b.l. 53) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltų asmenų išieškoti ieškovo naudai 5961,12 € dydžio turtinės ir 10 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi kaltinamieji R. B. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį R. B. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį R. B. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Juridinį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje pareikštą 5961,12 € dydžio turtinės ir 10 000 € dydžio neturtinės žalos civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtą

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius