- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-676/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- N. P., N.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Ieškovas
- K. P.
- Advokatai
- Andriejas Tyščenkas, Ona Laurišienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-273-338/2009 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovei N. P., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje V. P. , dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. P. teismui paduotu ieškiniu (b. l. 5-6) prašė priteisti jos naudai iš atsakovės N. P. 381 153,39 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio m. 6-ojo notarų biuro notarė 2004 m. rugpjūčio 27 d. patvirtino ieškovės įgaliojimą, kuriuo pastaroji įgaliojo atsakovę tvarkyti, valdyti ir disponuoti savo nuožiūra ieškovei priklausančias pinigines lėšas (indėlį), esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais, gauti pinigus, pratęsti indėlio sutartis, už ieškovę pasirašyti ar atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2008 m. liepos 4 d. ieškovė į savo sąskaitą banke padėjo 381 153,39 Lt, kuriuos atsakovė pasisavino. Atsakovė nepateikė ieškovei ataskaitos, kur išleido ieškovės pinigus, ir vengia grąžinti ieškovei paimtą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė N. P. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 26-27) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovė yra atsakovės vyro V. P. dukra iš pirmos santuokos. Ieškovė gyvena Rusijoje, į Lietuvą atvyksta keliskart per metus pasisvečiuoti pas tėvą. Ieškovės tėvas 2001-2002 m. ketino išvykti dirbti į JAV, bet ieškovė tam pasipriešino ir pažadėjo pagerinti tėvui buities sąlygas. Sutuoktiniai 2003 m. nusipirko žemės sklypą ir pradėjo statytis individualų namą, o ieškovė parėmė tėvą materialiai, išduodama įgaliojimą atsakovei. Įgaliojimą ieškovė išdavė ne savo tėvui, o atsakovei pragmatiniais sumetimais. Atsakovė pripažįsta paėmusi 381 153,39 Lt, kuriuos naudojo ieškovės nurodymu įrengti ir apstatyti namą, tenkinti ieškovės tėvo poreikius (atlikti operacijas, protezuoti dantis ir t. t.), sumokėti už ieškovės draugės sesers laidotuves ir pan. Kadangi atsakovė ieškovės nurodymus vykdė sąžiningai, tvarkingai ir atsakingai, nemano, jog yra skolinga ieškovei 381 153,39 Lt. Ieškovė grindžia ieškinį CK 6.629 straipsniu, reglamentuojančiu panaudą, bet pinigai, kaip sunaudojami daiktai, negali būti panaudos sutarties objektu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu (b. l. 58-59) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas ginčo santykius traktavo kaip pavedimo teisinius santykius (CK 6.756 str. 1 d.), nes atsakovė įsipareigojo ieškovės vardu, interesais ir sąskaita atlikti tam tikrus veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš sąskaitos išrašo matyti bankinės operacijos, kurias atsakovė atliko pagal įgaliojimą. Kadangi atsakovė panaudojo pinigus (indėlį) pagal ieškovės nurodymus, t. y. jų nepasisavino, o tarp bylos šalių nėra paskolos ar kitokių atlygintinių teisinių santykių, atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei 381 153,39 Lt sumą. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovė nevykdė pareigos pateikti ieškovei ataskaitas (CK 2.150 str.), nes jos pateikimo formos bylos šalys neaptarė.
Šalies argumentai
Ieškovė K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b. l. 62-64). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iškraipė nuosavybės teisės sąvoką, neatsižvelgė į jos prigimtį bei prioritetinį savininko teisių gynimą. Savininko teisės visada platesnės už bet kokio kito asmens teises į turtą, todėl jis gali nušalinti įgaliotą asmenį nuo jam nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, jeigu nepritaria tokio turto tvarkymui (lot. nemo ibi sausam possessionis nutare potest). Tik savininkas, kurio nuosavybės teisės į turtą yra išimtinio pobūdžio, o ne patikėtinis ar įgaliotinis gali tvarkyti turtą savo nuožiūra. Ieškovė, patikėjusi atsakovei tvarkyti banko indėlio sąskaitą savo nuožiūra, neperleido (nepardavė, nedovanojo) jai nuosavybės teisių į pinigus ir atsakovė nėra sąžininga jų įgijėja, todėl ieškovė turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį. Atsakovė privalo grąžinti ieškovei 381 153,39 Lt, nes pinigai nėra suvartojami daiktai. Be to, nė vienoje iš normų (CK 2.150 str, 4.47 str., 4.93 str., 4.95 str., 4.110 str., 6.760 str. 5 d.). nenurodyta, kad perduotų daiktų sunaudojimas atleidžia įgaliotinį nuo pareigos juos grąžinti savininkui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų, todėl lieka neaišku, kaip jis padarė išvadą, kad 381 153,39 Lt buvo panaudoti tenkinant ieškovės tėvo poreikius. Ieškovės tėvas užėmė aukštas pareigas tarybinėje kariuomenėje, taigi dukrai nebuvo jokio reikalo paremti tėvą materialiai. Netgi jeigu ieškovė būtų norėjusi paremti tėvą finansiškai, tai būtent jam, o ne svetimam žmogui būtų išdavusi įgaliojimą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prisipažino naudojusi ieškovės pinigus statydama namą. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi atsakovės ir jos giminaitės parodymais apie lėšų panaudojimą ieškovės tėvo poreikiams, neišreikalavo jų panaudojimą patvirtinančių rašytinių įrodymų: sąmatos, sąskaitų-faktūrų, grynųjų pinigų priėmimo kvitų, čekių.
3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad ieškovė reikalavo iš atsakovės pateikti ataskaitą. Tokio reikalavimo ieškovė nereiškė, todėl teismas peržengė ieškinio ribas.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė sprendimo apskundimo terminą. Apeliantės gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, todėl ji turi teisę paduoti apeliacinį skundą ne per 30, o per 40 dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė N. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 67-69) su skundu nesutinka ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 1 000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovė neigia ieškovės pinigus išleidusi įsigyti žemės sklypą ir/arba statyti namą. Įsigyti sklypą ir/ar statytis namą sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų, gautų pardavus sodybą su ūkiu, paveldėjimo būdu. Ieškovės siųsti pinigai buvo panaudoti įrengti ir apstatyti namą, taip pat ieškovės tėvo poreikiams. Tiek atsakovė, tiek ieškovės tėvas pasakydavo ieškovei, kur išleido jos sąskaitoje buvusius pinigus. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliacinio skundo padavimo terminą ieškovei. Nors ieškovė reziduoja Rusijoje, bet jai atstovauja advokatas, gyvenantis teismo vietos valstybėje.
Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 73-75). Pasak trečiojo asmens, jiedu su žmona įsigijo sklypą ir pasistatė namą iš nuosavų lėšų. Ieškovė draugiškai pasisiūlė paremti tėvą finansiškai. Dalį pinigų sutuoktiniai išleido įsigytų baldų, kitą dalį – trečiojo asmens poreikiams (pvz., maistui, vaistams, gydymui). Taip pat ieškovė pervesdavo pinigų įvairių švenčių proga. Sutuoktiniai niekada nesikreipė į ieškovę su prašymu duoti (paskolinti) pinigų, bet jos geranoriškai pasiūlytos paramos neatsisakė. Tėvo supratimu, dukra taip atsidėkojo už tai, kad jis paliko jai butą, esantį Maskvoje, kurio vertė siekia 1 mln. Lt. Sprendimą ginčo santykius įforminti išduodant įgaliojimą lėmė gyvenamoji vieta (27 km už Panevėžio) ir tas faktas, kad trečiasis asmuo nevairuoja automobilio, negali palikti be priežiūros gyvulių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. P. yra trečiojo asmens V. P. dukra iš pirmos santuokos, o atsakovė N. P. – trečiojo asmens sutuoktinė. 2004 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė notarų biure patvirtino penkeriems metams įgaliojimą, kuriuo neatlygintinai įgaliojo atsakovę tvarkyti, valdyti ir disponuoti savo nuožiūra ieškovei priklausančiomis visomis piniginėmis lėšomis (indėliu), esančiomis AB Vilniaus banke Panevėžio filiale sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais, gauti pinigus, pratęsti indėlio sutartis, už ieškovę pasirašyti ar atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2008 m. liepos 4 d. ieškovė į šią sąskaitą pervedė 381 153,39 Lt, kuriuos veikdama pagal šį įgaliojimą atsakovė iš ieškovės sąskaitos paėmė ir pagal ieškovės valią ir nurodymus naudojo atsakovės sutuoktinio ir ieškovės tėvo trečiojo asmens V. P. interesais. Ieškovė pareikalavo iš atsakovės grąžinti panaudotus pinigus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, pagal įgaliojime duotą pavedimą administruodama banko sąskaitoje esančias ieškovės pinigines lėšas, jas naudojo teisėtai pagal ieškovės nurodymus, todėl pareigos grąžinti pinigus neturi.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendimą surašė be motyvų. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimas yra vienas iš įrodinėjimo proceso sudedamųjų dalių. Įrodinėjimo procese susiformuoja byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu pagrįstas teismo įsitikinimas, kad tam tikros svarbios bylai aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja, kuris išdėstomas teismo sprendime. Reikalavimai teismo sprendimui yra išdėstyti CPK 270 straipsnyje, kurio nuostatos reikalauja sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma išdėstyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais teismas grindžia išvadas, vertinimą ir argumentus, dėl kurių konkretūs įrodomieji duomenys atmetami. Jeigu teismo sprendime nėra išvardinti visi įrodymų šaltiniai ir išsamiai nenurodyti teismo išvadoms grįsti panaudoti ar teismo atmesti faktiniai duomenys, tai yra teismo sprendimo tinkamo argumentavimo bei CPK 270 straipsnio taikymo klausimai. Ar įrodymų šaltinių ir juose esančių duomenų nenurodymas teismo sprendime pažeidžia bendrąsias įrodinėjimo nuostatas, esančias CPK 176-178 straipsniuose, turi būti vertinama ne vien pagal tai, ar paminėti duomenys yra tiesiogiai atspindėti teismo sprendime. Turi būti įvertinta, ar šie įrodymų šaltiniai ir įrodymai buvo naudojami teismo – ar jie buvo pateikti į bylą, ar buvo byloje ištirti, ar buvo pasisakyta dėl jų turinio, dėl reikšmės, dėl įtakos svarbioms bylai aplinkybėms. Jeigu konkrečios įrodinėjimo priemonės buvo byloje, o faktiniai duomenys kaip įrodymai buvo ištirti, tai vien jų neaprašymas teismo procesiniuose dokumentuose nėra CPK 176-178 straipsnių pažeidimas. Įrodymų, kuriais remdamasis teismas konstatuoja su ginčo dalyku susijusių aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, šaltiniu yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje pagrįsdami savo atsikirtimus į ieškinį atsakovė ir trečiasis asmuo teisme duotais paaiškinimais ir liudytojos parodymais įrodinėjo, kad veikdama pagal ieškovės iniciatyva išduotą įgaliojimą atsakovė pinigus naudojo ieškovės nurodymu tėvui materialiai paremti (atsakovės ir ieškovės tėvo trečiojo asmens santuokoje įgyto gyvenamojo namo įrengimui, trečiojo asmens gydymui ir sveikatinimui), ieškovės poreikiams atvykus į Lietuvą tenkinti, ieškovės draugei paremti artimo žmogaus mirties atveju. Įrodymų, paneigiančių atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatytas aplinkybes dėl pinigų panaudojimo pagal ieškovės nurodymą, ir patvirtinančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad pinigai buvo panaudoti atsakovės interesais, ieškovė nenurodė ir jų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, nėra pagrindo, nes teismas įvertino ieškovės pateiktus į bylą įgaliojimą ir sąskaitos išrašą, o faktinėms aplinkybėms dėl pinigų panaudojimo pagrįsti rėmėsi atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais ir liudytojos parodymais, kuriuos paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra draudimo pinigų panaudojimo aplinkybes įrodinėti tokiais faktiniais duomenimis. Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai dėl įgalinimų suteikimo atsakovei, o ne trečiajam asmeniui, disponuoti pinigais savo nuožiūra, yra bendro pobūdžio, neparemti faktiniais duomenimis ir nepaneigia atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų pragmatinių tokio įgalinimo suteikimo priežasčių.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės pinigų panaudojimu atsakovės prašymu jos gyvenamojo namo statybai, yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Priešingai, atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodė, kad jų abiejų santuokoje įgyto gyvenamojo namo statybai jie turėjo pakankamai piniginių lėšų, o ieškovės pinigų iš banko sąskaitos dalis buvo panaudota šio namo apstatymui pagal ieškovės pageidavimus ir nurodymus, jai siekiant prisidėti prie namo, kuriame ji apsistodavo viešėdama Lietuvoje, įrengimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai jiems taikė pavedimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.757 straipsnio 1 dalį įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su viso ar dalies turto administravimu bei kitokius teisinius veiksmus. Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, kurie privalo būti teisėti, įvykdytini ir konkretūs (CK 759 straipsnio 1 dalis). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Pavedimo vykdymo metu, esant įgaliotojo reikalavimui, o atskirais atvejais, ir be jo, įgaliotinis turi pareigą suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.760 straipsnio 3 dalis). Įgaliotinio pareiga pranešti įgaliotojui apie pavedimo įvykdymą, pateikti ataskaitą ir grąžinti įgaliojimą numatyta CK 6.760 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei buvo pavesta tvarkyti, valdyti ir disponuoti savo nuožiūra visais ieškovei priklausančiais sąskaitoje banke esančiais pinigais. Šį pavedimą atsakovė vykdė pagal ieškovės nurodymus ir jos valią – pinigus naudojo trečiojo asmens interesais. Tokiu būdu disponuodama pagal įgaliojimą ieškovės pinigais, atsakovė nepažeidė ieškovės teisių ir interesų. Todėl taikyti apeliaciniame skunde nurodytas savininko teisių apsaugą reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad vykdydama pavedimą atsakovė pinigus panaudojo savo interesais. Vykdydama pavedimą atsakovė nieko neturėjo gauti, ką privalėtų grąžinti ieškovei, todėl neturi CK 6.760 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl atsakovės pareigos pateikti ieškovei ataskaitą apie pavedimo įvykdymą, peržengė pareikšto reikalavimo ribas, yra nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad paprašyta grąžinti įgaliojimą ir pateikti ataskaitą, atsakovė šių veiksmų neatliko. Vertindamas šias ieškinio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės sąskaitos išrašas parodo su ginčo pinigais atliktas bankines operacijas, kad ieškovė nenurodė, kokios konkrečios ataskaitos apie pavedimo vykdymą iš atsakovės reikalavo, todėl sprendė, kad pripažinti atsakovę neįvykdžius CK 2.150 straipsnyje numatytą pareigą nėra pagrindo. Teismui sprendime konstatavus ieškinyje nurodytą aplinkybę nenustatyta, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame sprendime nurodytas jo apskundimo terminas neatitinka CPK 307 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagal kuriuos užsienyje gyvenančiam apeliantui yra nustatytas keturiasdešimties dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos terminas apeliaciniam skundui paduoti. Nagrinėjamos bylos ieškovė gyvena Rusijos Federacijoje, tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas nurodė tik trisdešimties dienų apskundimo terminą, taikomą Lietuvoje esantiems asmenims. Toks apeliacinio skundo padavimo termino nurodymas nepažeidė ieškovės teisės į apeliaciją, nes nesutrukdė ieškovės atstovui apeliacinį skundą paduoti nepasibaigus sprendimo apskundimo terminui ir neigiamų teisinių padarinių dėl šio skundo priėmimo nekilo. Nustatytas procesinės teisės normos pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, o naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą formaliais pagrindais draudžia įstatymas (CPK 328 straipsnis).
Pagal CPK 93 straipsnį, bylą pralaimėjusi šalis kitai šaliai turi atlyginti šios turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 1 000 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 70), kurios pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus nėra neprotingai didelės, atitinka Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme susijusios 4,05 Lt bylinėjimosi išlaidos (b. l. 78) taip pat priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. P. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovės N. P. naudai ir 4,05Lt (keturis litus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.