Utenos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo V. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

201 3m. liepos 9d., apie 13 val. 20 min., Rubikių kaime Anykščių rajone , patikrinus R. T. individualios įmonės kavinę „Žuvienės pašiūrė“ , buvo nustatyta, kad kavinės patalpose – virtuvėje 2013-07-06 ir 2013-07-09 , nesudariusi darbo sutarties dirbo B. T.. Ji kavinės virtuvėje plovė indus, bei padėjo barmenui. Įmonės direktorius V. J. laiku nesudarė sutarties su B. T., nustatyta tvarka neįformino darbinių santykių. Tokia veika V. J. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str.1 dalies 1 punktą 99 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje .

Panevėžio AVMI OKS vyresnysis specialistas G. Ragėnas paaiškino, kad pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas, jog minėtos įmonės kavinėje „Žuvienės pašiūrė“ dirba du nelegalūs darbuotojai, dvi moterys. Liepos 9d., kartu su darbo inspektoriumi atvyko į minėtą kavinę. Patikrinimo metu kavinės virtuvėje dirbo B. T. . Ji plovė indus. Iš karto iš jos buvo paimtas paaiškinimas ir ji nurodė, kad dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi V. J.. Paaiškinime ji nurodė, jog jau dirba nuo 2013m. liepos 6d., ir tą dieną dirbo nuo 12 valandos iki 17 valandos. Dirbo, nes negalėjo dirbti kavinės darbuotoja V. P.. Surašius paaiškinimą, B. T. galimai paskambino direktoriui, nes buvo išėjusi į lauką ir kai sugrįžo prašė leisti perrašyti paaiškinimą . To padaryti jai neleido, tik leido papildyti. Kai atvyko į kavinę , tai joje buvo barmene R. T., virėjas M. V. ir B. T.. Kitų asmenų nebuvo. Po to atvažiavo direktorius, atsirado treneris. Jis atėjo iš kažkur tai ir iš karto priėjo prie puodų ir lyg virtų valgyti. Treneris jiems nieko neaiškino. Iš jo paaiškinimo neėmė, nes juos domino kavinės darbuotojai. V. J. teigė, jog yra panaudos sutartis , tačiau jos kavinėje nebuvo. Sakė, jog ji yra įmonės buhalterijoje. Tą pačią dieną protokolas nebuvo surašytas, buvo paprašyta pateikti dokumentus. Tarp siųstų dokumentų panaudos sutarties nebuvo. Protokolą surašė pagrįstai, nes įmonėje B. T. dirbo nelegaliai, nes ji pati pripažino, jog dirbo be sutarties , o tik vėliau, galimai po pokalbio su sportininkais, pradėjo teigti, jog ji padeda sportininkams.

Liudytoja B. T. parodė jog ji seniai pažįsta V. J., A. K. ir A. S.. Liepos mėnesį, jai būnant kavinėje, V. J. jos paprašė padėti A. K. ir A. S., nes kavinės teritorijoje buvo organizuojama sportininkų stovykla. Tie vyrai jos irgi prašė padėti. Ji sutiko padėti be jokio atlygio, sutiko plauti indus , pjaustyti duoną , padaryti gaivą. Liepos 6 dieną atvažiavo dirbti ir dirbo . Liepos 9d. kavinę tikrino pareigūnai . Tuo metu ji buvo kavinės virtuvėje. Ji pati rašė paaiškinimą, bet jai daugiau diktavo ir pareigūnas. Vėliau ji norėjo perrašyti paaiškinimą, kad jis būtų sklandesnis ir tvarkingesnis, tačiau pareigūnai nebeleido. Leido tik papildyti, kur ji parašė, jog padeda sportininkams.

Liudytojas A. K. parodė , jog nuo seno pažįsta V. J.. Liepos 5-15 dienomis organizavo tarptautinę imtynininkų stovyklą prie Rubikių ežero pas V. J.. Tuo tikslu sporto klubas ir V. J. pasirašė panaudos sutartį, kad V. J. leis neatlygintinai pasinaudoti visom kavinės reikmėm ir leis treneriams virti valgyti. Pagrinde valgyt darydavo treneris A. S.. Jam padėti paprašė pažįstamą B. T., kuri be atlygio sutiko jiems padėti. Ją sutiko prie ežero ir pasikalbėjo.

Liudytojas A. S. parodė, jog stovyklos metu jis ruošė maistą sportininkams. Kad jam būtų lengviau, prašė V. J. surasti kokį žmogų visuomeniniais pagrindais ir jam padėjo B. T., kurią taip pat pažįsta. Kai atvyko pareigūnai, tai jis gėrė kavą, nes buvo užkaitęs puodus pietums. Pareigūnai klausė jo pavardės, tačiau jis nelabai suprato kodėl jo teiraujasi, nes jis ne kavinės savininkas. Tuo metu vaikų stovykloje nebuvo, jie buvo išvažiavę.

Liudytojas Artūras Kliukas parodė, jog liepos 9d., apie 10 valandą , kartu su valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju atvyko į kavinę „Žuvienės pašiūrė“ , nes buvo pranešta, jog kavinėje dirba asmenys be darbo sutarčių . Atvykus matėsi, jog vyksta darbas, nes kavinėje buvę asmenys kažką tai dirbo. Jis įjungė kamerą ir priėjęs prie žmonių, juos klausinėjo. Vienas jaunuolis buvo neįgalus, išdarinėjo žuvį. Virtuvėje rado dirbančią moterį B. T., kuri plovė indus. Ji sakė, jog dirba antrą dieną, o paskui dar pasakė, kad padeda stovyklos vaikams. V. J. kavinėje nebuvo. Jo laukė apie pusvalandį. Jis atvyko , pagal jį, su A. S.. Kada jis atvyko į kavinę ir , įsijungęs kamerą pradėjo vaikštinėti , kalbėtis su darbuotojais ir filmuoti, tai A. S. kavinėje nebuvo . Jis atsirado kartu su V. J..

Teismas, išklausęs VMI vyresniojo specialisto paaiškinimus, pažeidėjo V. J. paaiškinimus, bei liudytojus, peržiūrėjus vaido įrašą ,daro išvadą, jog 2013m. liepos 6d., ir 2013m. liepos 9d., kavinėje „Žuvienės pašiūrė“ B. T. dirbo nelegaliai. Draudžiama veika pagal ATPK 41/3 straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi darbo kodekso 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama , kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41/3 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko , būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos , specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos , asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. (LVAT nutartis byloje Nr. N/575-2358/2009) Su B. T. rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Ji dirbo kavinėje liepos 6 d., ir liepos 9 d . Dirbo virtuvėje, plovė indus, padėjo barmenai. Tai yra darbas , atliekamas darbdaviui . Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus , vyresniojo specialisto G. Ragėno paaiškinimus , liudytojo darbo inspektoriaus A.Kliuko parodymus, bei pirminį B. T. paaiškinimą. Savo pirminiame paaiškinime B. T. savo ranka parašė, kad liepos 5 dieną kavinės savininkas V. J. paprašė padirbėti liepos 6d., ir liepos 9d., kadangi kavinės darbuotojai V. P. reikėjo laisvų dienų Ji nurodo, jog dirbo šeštadienį ir šiandien, t.y. liepos 9d., plovė indus, padėjo barmenei . Nurodė darbo valandas . Ji realiai dirbo ir dirbo leidus direktoriui V. J. . Ji dirbo paklusdama kavinės darbo tvarkai . B. T. pirminis paaiškinimas išsamus ir aiškus, ji nurodo visas detales kaip ji įsidarbino , už ką dirba ir kita. Visiškai be pagrindo teisme pati B. T. ir V. J. atstovė teigia, jog specialistas diktavo B. T. kaip parašyti paaiškinimą. Visų aplinkybių , kurias pati B. T. nurodo savo pirminiame paaiškinime vyresnysis specialistas G. Ragėnas nežinojo, todėl niekaip negalėjo jai diktuoti. Vyresnysis specialistas G. Ragėnas teismui aiškiai ir nuosekliai išdėstė kaip kavinėje buvo atliktas patikrinimas ir , kaip B. T. rašė paaiškinimą. Todėl teismas, priimdamas šį nutarimą , remiasi B. T. pirminiu paaiškinimu, o ne parodymais, duotais teisme. B. T. paaiškinime yra jos paskutinis sakinys, kuris atsirado, kaip teigia vyresnysis inspektorius V. R., galimai po pokalbio su direktoriumi, nes B. T. norėjo iš viso perrašyti paaiškinimą, tačiau to neleidus ji savo paaiškinimą papildė, tačiau tas jos papildymas nepašalina tų aplinkybių dėl nelegalaus darbo, kurias ji išdėstė savo paaiškinime. Apklausti V. R. ir A.Kliukas nurodė, jog tuo metu kavinėje sportininkų ir jų trenerių nebuvo ir kavinėje maistą ruošė M. V., kitų maisto ruošėjų nebuvo. Pats V. J. kartu su A. S. pasirodė po pusės valandos. Kaip nurodo V. R. ir A.Kliukas, A. S., priėjęs prie puodų, kažką maišė, lyg tai jis ruoštų valdyti. Atvykęs V. J. pareigūnams neprisipažino, jog kavinėje B. T. dirbo nelegaliai. Nurodė, jog klubas „Ąžuolas“ išsinuomojo dalį kavinės ir B. T. padeda treneriui ruoši maistą. Tokių aplinkybių pagrindimui, V. J. nepateikė jokių įrodymų- nepateikė jokios sutarties su klubu , nepateikė duomenų apie sportininkų stovyklą. Tuo metu kavinėje nebuvo sportininkų, kuriems būtų galima gaminti maistą. A. S. iš viso buvo nekalbus ir pareigūnams nedavė jokių paaiškinimų, kaip jis teisme teigė jam nepatiko, kodėl klausė jo pavardės. Tą pačią dieną V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nebuvo, nes pareigūnas paprašė jam pateikti kai kuriuos dokumentus, tame tarpe ir panaudos sutartį, tačiau V. J. pareigūnui panaudos sutarties nepateikė. Panaudos sutartį pateikė tik teismui. Teismas, vertindamas šią panaudos sutartį , konstatuoja, jog ši sutartis tik patvirtina, jog sporto klubas naudojosi kavinės virtuvės įranga, lauko terasa, tačiau ši sutartis nepaneigia, jog B. T. dirbo kavinėje nelegaliai. Be to, tiek V. J., tiek A. K., tiek ir A. S., savo parodymuose skirtingai nurodo, B. T. pakvietimo padėti ruošti maistą aplinkybes. V. J. nurodė, jog A. K. ar A. S. klausė jo ar jis nežinantis kokios nors moters, kuri galėtų padėti A. S. ruošti maistą. Jis pažinojo B. T., todėl ją pasiūlė. A. K. teismui teigė, jog B. T. sutiko besiilsiančią prie Rubikių ežero ir jos paprašė padėti treneriui. A. S. nurodė, jog dėl pagalbininkės kreipėsi į V. J. ir taip atsirado B. T. . Jų nurodytos aplinkybės dėl B. T. darbo visiškai nesutampa. Byloje nustatyta, jog V. J., A. K. ir A. S. nuo seno geri pažįstami, draugai, todėl teismas jų parodymais , duotais teisme, netiki ir nesiremia priimdamas nutarimą, nes jie , duodami parodymus gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti V. J. palankius parodymus. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku , pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta , o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, priimdamas šį sprendimą įvertino surinktų įrodymų visumą, įvertino esančius prieštaravimus ir aplinkybes dėl jų atsiradimo ir yra visiškai įsitikinęs, jog V. J. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobauda, atsižvelgtina į tai, kad V. J. jau buvo baustas už tokį pat pažeidimą, tačiau šuo metu galiojančių nuobaudų neturi , neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta . B. T. nelegaliai dirbo trumpą laiką , todėl jam skirtina bauda, numatyta sankcijos minimume .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-1 str., 287 straipsnio 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. J. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 3000( trijų tūkstančių ) litų baudą.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba LT32 7180 0000 0014 1038, arba LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti V. J., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.