Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-255-252/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
2S-255-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01682-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
J. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-255-252/2018

teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01682-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1833-724/2017 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

J. V. ieškiniu prašė priteisti iš J. B. ir M. B. solidariai jo naudai 159,29 Eur skolą, 146,55 Eur delspinigius, 38,34 Eur palūkanas ir 20,63 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. rugsėjo 13 d.). Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovių J. B. ir M. B. 159,29 Eur skolos, 146,55 Eur delspinigių, 38,34 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 305,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis iš kiekvienos atsakovės 20,63 Eur, t.y. po 10,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovas J. V. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1833-724/2017 ir išspręsti aiškų prieštaravimą, jog priteistą sumą visuomet sudaro trys dėmenys – skola, delspinigiai ir palūkanos, šiuo atveju bendra suma yra 344,18 Eur ir nuo šios sumos iš atsakovių turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVisagino miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi J. V. pareiškimo dėl papildomo sprendimo netenkino.Apylinkės teismas pažymėjo, 2017 m. gruodžio 12 d. sprendime už akių teismas yra pasisakęs dėl visų ieškovo reikalavimų, išsprendęs teisės klausimą, nurodęs priteistos sumos dydį, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimą, todėl pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią papildomo sprendimo priėmimą, pagrindo priimti tokį sprendimą, šiuo atveju, nėra. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu J. V. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. sprendime už akių yra padaryta aiški apsirikimo klaida, neteisingai apskaičiuota priteistina ieškovui suma. Apeliantas mano, kad ginčas teisingai gali būti išspręstas priimant papildomą sprendimą. Už aiškios apsirikimo klaidos ištaisymą sumokėti 20 Eur žyminį mokestį ir teikti apeliacinį skundą būtų jo atžvilgiu neteisinga. Pažymi, kad nurodomą sprendimą už akių priėmęs teisėjas kitoje byloje teisingai apskaičiavo tenkintiną analogišką reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atskiruoju skundu keliamas Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.CPK 277 straipsnyje įtvirtinta papildomo sprendimo priėmimo galimybė tais atvejais, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (1 dalies 1 punktas); išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (1 dalies 2 punktas); neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (1 dalies 3 punktas). Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui, neišsprendė tam tikro prašymo.Įvertinus nutarties 13 punkte aptartus papildomo sprendimo priėmimo pagrindus, sprendimo už akių turinį, akivaizdu, kad ieškovo nesutikimas su teismo atliktu 5 procentų metinių palūkanų paskaičiavimu, t.y. priteistos sumos dydžiu, negali būti išsprendžiamas papildomu sprendimu. Sprendimu už akių apylinkės teismas detaliai argumentavo ginčijamą 5 procentų metinių palūkanų apskaičiavimą, todėl reikalavimas šias palūkanas skaičiuoti nuo kitos sumos, įtraukiant į ją ir 38,34 Eur palūkanas, papildomu sprendimu negali būti spręstinas. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose.Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad jo ieškinys skundžiamu sprendimu už akių buvo tenkintas ne visiškai, o iš dalies, nes 5 procentų metines palūkanas teismas priteisė ne nuo visos ieškovo reikalaujamos sumos. Kita vertus būtina atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, kuri nurodoma nutarties 15-17 punktuose. Įvertinus nurodytas aplinkybes nutarties 13-17 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą nėra pagrindo. Apeliantas nesutikdamas su priimtu sprendimu už akių, turėjo teisę jį skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti teismo neteisingai taikytą CK 6.37 str. 4 d. normą, bet ne teikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ar rašymo apsirikimo ištaisymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė