Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. surašytas už tai, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką automobiliu M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš anksto perdarytame automobilio kuro bake, nepateikdamas muitinės kontrolei, 156 l benzino, t. y. 2014 m. sausio 8 d. 7.30 val. pasienio ruože, (duomenys neskelbtini), kelyje „R. – K.“, apie 500 m nuo (duomenys neskelbtini) PKP teritorijos paskutinio pakeliamojo užtvaro, po muitinės patikrinimo, pakartotiniam patikrinimui buvo sustabdytas M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, vairuojamas R. J. Pristačius į (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybines patalpas ir atliekant automobilio ir gabenamų prekių pakartotinį patikrinimą iš automobilio kuro bako buvo išleisti degalai siekiant įsitikinti, ar kuro bake nėra įrengta slėptuvė, skirta cigarečių kontrabandai gabenti. Iš automobilio kuro bako buvo išleista apie 160 l benzino, bet R. J. muitinėje deklaravo vežantis tik 80 l benzino. 2014 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) užkardoje Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupės skyriaus pareigūnai, panaudodami kuro matavimo įrangą, iš automobilio M. B. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako ištraukė 156 l benzino. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupės skyriaus pareigūnams atlikus kuro matavimo veiksmus, buvo vizualiai apžiūrėtas ir įvertintas automobilio kuro bakas, esantis bagažinėje. Buvo nustatyta, kad metalinis kuro bakas yra ne gamyklinis, o perdarytas, neatitinka numatytų techninių automobilio charakteristikų, nes tokio modelio automobiliams numatytas 80 l kuro bakas. 156 l A-92 benzino bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 692,91 Lt. Šiais savo veiksmais R. J. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

R. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., t.y. 2014 m. sausio 8 d. jis automobiliu M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto perdarytame bake, vykdamas iš Rusijos Federacijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno 156 l benzino, kurio muitinė vertė įskaitant visus privalomus sumokėti mokesčius – 692,91 Lt.

ATPK 210 str. 2 d. numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 50 MGL. ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo motyvus, kad R. J. padarytoje veikoje, nėra pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 2 d., sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas, spręsdamas R. J. atsakomybės klausimą, vertino ne tik liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Pirmos instancijos teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, schema prie įvykio, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, techninių M. B. E klasės automobilių duomenų lentele, patikrinimo aktu, muitinės mobiliosios grupės patikrinimo aktu, fotolentelėmis, Klaipėdos teritorinės muitinės raštu dėl prekių vertės, kurių pagrindu konstatavo, kad R. J., vykdamas per valstybės sieną žodžiu deklaravo, kad prekių, kurių kiekis viršytų nustatytas įvežimo normas, neveža, tačiau nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio perdarytame bake, esančioje slėptuvėje gabeno 156 litrus benzino, kurio vertė 692,91 Lt.

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos, liudytojų D. M., N. L., V. B., D. J., Ž. M., J. B., V. J., J. G., S. T., I. T., A. B., paties pažeidėjo R. J. parodymų, matyti, kad sustabdžius pakartotiniam patikrinimui R. J. automobilį buvo išleisti degalai, siekiant įsitikinti ar kuro bake nėra įrengta slėptuvė, skirta cigarečių kontrabandai. Buvo išleista apie 160 l benzino, nors R. J. deklaravo vežantis tik 80 l benzino. Atlikus specialia įranga matavimus buvo nustatyta, kad buvo išleista iš automobilio kuro bako 156 l benzino. Vizualiai apžiūrėjus automobilio kuro baką, buvo pastebėta, kad automobilio kuro bako konstrukcija pakeista, t.y. iš išorės ant bako matyti glaisto suskilimo vietos, iš bako vidaus matyti virinimo siūlės, kuro bakas negamykliškai sujungtas su kuro užpylimo anga, virš bako esanti palangė išpjaustyta, pertvara tarp salono ir bagažinės perdaryta. Tam, kad automobilio bakas yra perdarytas ir neatitinka numatytų techninių automobilio charakteristikų, neprieštaravo ir pats pažeidėjas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, esminiai reikalavimai kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių yra: stacionarumas, t. y. kuro bakas turi būti nuolatinai pritvirtintas prie to tipo motorinės transporto priemonės; kuro bakas turi būti skirtas automobilio normaliam veikimui, t. y. iš jo kuras turi patekti tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas; kuro bakas turi būti originalios konstrukcijos, t. y. toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje - neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 8 p., Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968 4.6. p., Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 101.1 p.).

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad automobilio M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakas yra perdarytas. Tai patvirtino pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų parodymai duoti teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme, fotolentelės bei tas faktas, kad atlikus matavimus specialia įranga, buvo nustatyta, kad iš kuro bako buvo išleista 156 l benzino, kai tuo tarpu tokios klasės lengvųjų automobilių standartinis kuro bako talpa yra 80 l.

Kaip matyti iš R. J. parodymų jis dažnai važiuoja į Rusijos Federacijos Respubliką nusipirkti pigesnio kuro. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonė M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. J.

Abejoti šių įrodymų patikimumu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo. Be to, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai siekė apkalbėti apeliantą bei buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas, spręsdamas R. J. atsakomybės klausimą, vertino ne tik liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos tinkamai, įrodymai surinkti ir įvertinti, nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, o teismo išvados dėl R. J. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. J. savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar pozicijos teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Teismo vertinimu, apelianto skunde nurodyti argumentai kad jis negalėjo žinoti apie slėptuvę automobilyje dėl tam tikrų priežasčių (neišardžius automobilio nebuvo galima pastebėti, kad kuro bakas yra perdarytas, o net ir išardžius automobilį, asmuo, neturintis specialių žinių, negalėjo pastebėti, kad kuro bakas yra perdarytas, kadangi jis buvo perdažytas originalia kuro bako spalva ir vizualiai atrodė kaip originalus, todėl kyla abejonė, ar ne specialistas gali žinoti apie kuro bako perdirbimą), nepaneigia pirmos instancijos teismo nutarime nustatytų, išanalizuotų ir įvertintų faktinių duomenų, kuriuos teismas pagrįstai laikė R. J. kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir esminės reikšmės neturi. R. J. pozicija, jog apie jo automobilyje buvusią slėptuvę jis nieko nežinojo, įvertinus byloje esančius įrodymais, pagrįstai pirmos instancijos teismo buvo pripažinta jo gynybine pozicija, tikintis išvengti atsakomybės.

Dėl apelianto teiginio, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal ATPK 210 str. 3 d., kadangi 80 l benzino jis deklaravo muitinėje, todėl nedeklaruota kuro dalis yra tik 76 l, kas neviršija 5 MGL, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas jau nagrinėjo šį apelianto argumentą ir jį atmetė kaip nepagrįsta, su pirmos instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismui pripažinus, jog jis gabeno automobilio perdarytame bake 156 l benzino, jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš ATPK 210 str. 2 d. į ATPK 209³str. 4 d. Teismas pažymi, kad už ATPK 209³str. 4 d. pažeidimą atsako asmuo, kuris gabeno prekes, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenziją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai ar specialus režimas, kai prekių vertė yra iki 5 MGL. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant pagal kurį ATPK straipsnį turi būti kvalifikuota R. J. padaryta veika, reikia analizuoti įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent – kaltę. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuomonės, kad kontrabandos pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. Šiuo atveju aplinkybė, jog R. J. administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia, įrodyta byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais, pats pažeidėjas patvirtino, kad iš jo kuro bako buvo išleista 156 litrai benzino, nors muitinėje jis deklaravo tik 80 litrų, be to sutiko su tuo faktu, kad jo vairuojamo automobilio kuro bakas buvo perdarytas, vadinasi žinojo, kad veža didesnį benzino kiekį nei yra leistinas neapmokestinamas įvežamų prekių kiekis. Tuo tarpu iš ATPK 209³str. 4 d. dalies dispozicijos ir žymiai švelnesnės sankcijos galima daryti išvadą, jog šis pažeidimas gali būti įvykdytas tik dėl neatsargumo, t. y. asmens nežinojusio, koks yra leistinas neapmokestinamas įvežamų prekių kiekis, tačiau galėjusio ir turėjusio tai žinoti, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog pagrindo tvirtinti, kad jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nėra. Paties R. J. subjektyvus situacijos vertinimas ir kitoks faktinių aplinkybių interpretavimas, nenurodant jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos, nagrinėjant bylą pirma instancija, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisingas išvadas. Nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.