- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- eI2-9926-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01983-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Y. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. B. (Y. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Y. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S103387 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti pareiškėjai Y. B. pakeisti leidimą laikinai gyventi, iš atsakovo pareiškėjai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą grindė aplinkybėmis, kad jos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nes ji 2015 m. dirbo Baltarusijos banke „(duomenys neskelbtini)“.
Pažymėjo, jog šią informaciją Migracijos departamentui sąžiningai pateikė pati pareiškėja, atsakydama į Migracijos departamento pateiktą klausimyną. Tvirtino, jog atsakovas neatliko individualaus vertinimo, tik pacitavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, kuri neobjektyvi.
Pažymėjo, jog nuo darbo santykių su banku „(duomenys neskelbtini)“ praėjo jau 9 metai, o tai savaime leidžia abejoti VSD išvados pagrįstumu.
Tvirtino, kad pagal ginčui aktualią teismų praktiką Migracijos departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektas, turėjo atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas patikrino pagrindinius faktus apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje, nesuponuoja išvados apie individualų Pareiškėjos atvejo vertinimą ir grėsmę valstybės saugumui.
Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. ji turėjo galiojančią nacionalinę vizą. Pareiškėjos sutuoktinis M. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, Lietuvoje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos darbą. Pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi I. B. gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju. Pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. kovo 22 d. Tuo laiku pareiškėja su šeima gyveno Lietuvos Respublikoje, čia šeima deklaravusi gyvenamąją vietą. Pareiškėjos sutuoktinis dirba Vilniuje veikiančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.
Nurodė, jog priimant Sprendimą nebuvo analizuota pareiškėjos labai trumpa darbo trukmė Baltarusijos banke „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo pobūdis, priežastys, dėl ko darbo santykiai nutrūko. Nei iš VSD išvados, nei iš Migracijos departamento Sprendimo nėra aišku, kaip konkrečiai pareiškėjos darbas Baltarusijos banke „(duomenys neskelbtini)“ buvo susietas su keliama grėsme nacionaliniam saugumui. Nėra pateikta jokių duomenų apie galimus ryšius, kurie įrodytų keliamos grėsmės riziką. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, apsiribojo tik Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis, tačiau jų netikrino, nesikreipė į pareiškėją su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji taip dažnai vyksta į Baltarusiją.
Pažymėjo, kad jokie teisės aktai neriboja asmens galimybės laisvai judėti tarp valstybės sienų gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl tokie Migracijos departamento argumentai yra subjektyvūs ir teisiškai nereikšmingi.
Pabrėžė, kad ji Lietuvoje kol kas neturi valstybinio socialinio draudimo, todėl gydytis buvo priversta važinėti į Baltarusiją. Paaiškino, kad į Baltarusiją dažnai važiuodavo išimtinai dėl sveikatos problemų – medicininės apžiūros, gydytojų konsultacijos, pasirengimo implantacijai, dantų implantavimo ir protezavimo, taip pat reabilitacijos po operacijų, kurios buvo komplikuotos.
Tvirtino, jog dėl Migracijos departamento priimto nemotyvuoto Sprendimo pareiškėjos šeimai yra ribojama teisė būti kartu, o nepilnamečiui vaikui ribojama teisė augti darnioje šeimoje kartu su motina ir tėvu. Nurodė, kad, panaikinus leidimą laikinai gyventi, ji su sūnumi buvo priversti išvykti į Baltarusiją, todėl sūnus negali matytis su Lietuvoje gyvenančiu tėvu.