- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e1-874-517/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15538-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15538-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2005 m. gegužės 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį paskirta 15 parų arešto bausme; 2) 2005 m. lapkričio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui; 3) 2006 m. gegužės 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui; 4) 2006 m. lapkričio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui; 5) 2014 m. rugpjūčio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė; 6) 2014 m. lapkričio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, 2015 m. birželio 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 32 parų arešto bausmę; 7) 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 8) 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 641 straipsnį, paskirta 75 parų arešto bausmė; 9) 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus teismo įsakymus, t. y. 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė; 10) 2020 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 1, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; 11) 2021 m. liepos 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; 12) 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2021 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėn. nuo arešto bausmės atlikimo dienos išklausant visą šių programų kursą, vykdyti 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui bei turto konfiskavimą, 13) 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, arešto bausmę atliko 2022 m. rugsėjo 23 d., 14) 2023 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 58 paroms, arešto bausmę atliko 2023 m. rugsėjo 8 d., teistumas neišnykęs
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
jis, 2024 balandžio 25 d., apie 13.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė į dešinį smilkinį savo sutuoktinei nukentėjusiajai V. K. ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jo gimtadienis, jie šventė su V. K.. 2024 m. balandžio 25 d., apie 10 val. ryto, jis kartu su žmona V. K. pas kaimyną išgėrė du butelius 0,5 litro talpos degtinės. Dar pas tą kaimyną buvo kitas kaimynas. Kai baigė gerti, jis kartu su žmona parėjo į namus. Jis buvo išgėręs apie 200 g. degtinės. Žmona dar norėjo išgerti, tarp jų kilo konfliktas ir jie susipyko. Jis neapsikentęs paėmė ir vieną kartą sudavė žmonai per dešinį žandą. Sudavė delnu. Žmona po suduoto smūgio susiėmė už veido, apsiverkė bei iškvietė policiją. Po suduoto smūgio delnu žmona nugriuvusi nebuvo. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai į namus ir jį sulaikė. Jis daugiau žmonos nemušė, sudavė tik vieną smūgį delnu. Jie ginčijosi, apsižodžiavo, abu vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl visko kaltas alkoholis. Dėl to, kad taip pasielgė jis labai gailisi, pažada žmonos atsiprašyti. Jam tikrai labai gaila, kad taip įvyko.
Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 25 d. su kaimynu vartojo alkoholį, po to apie 12.00 val. ji ėjo į Taujėnų miestelio biblioteką, ten turėjo sutvarkyti dokumentus. Nežino, iš kur, bet į biblioteką taip pat atėjo ir vyras. A. K. bibliotekoje pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada bibliotekininkė liepė A. K. iš ten išeiti. Grįžusi iš bibliotekos namuose, rado sutuoktinį gulintį lovoje, po ko jis atsikėlė iš lovos, vėl ją vadino necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą delnu trenkė į dešinį smilkinį. Po suduoto smūgio ji pradėjo verkti, jai labai skaudėjo smilkinį. Smilkinio skausmą dešimbalėje skalėje vertintų septiniais. Ji jam pasakė, kad iškvies policiją ir iškarto išbėgusi iš laiptinės paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Iki atvykstant policijos pareigūnams ji visą laiką prabuvo bendrabučio koridoriuje ir verkė , o A. K. taip pat buvo koridoriuje ir toliau ją įžeidinėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai jai jau nebe vieną smilkinį skaudėjo, bet pradėjo skaudėti abu smilkinius. Atvykę GMP medikai jai suleido nuo skausmo vaistų. Apžiūrėję ją diagnozavo: (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji su sutuoktiniu alkoholio nevartojo. Sutuoktinio smurtas pasikartoja ne pirmą kartą, tačiau sutuoktiniui atleido, su juo susitaikė. Abu po šio įvykio lankėsi pas psichiatrą, yra gydomi vaistais nuo alkoholio, kurio po įvykio nevartoja . Abu yra nedirbantys. Ji gauna neįgalumą, o sutuoktinis padirba pavienius darbus pas žmones. Jokio civilinio ieškinio byloje ji nereiškia ir sutuoktiniui pretenzijų neturi.
Iš 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos L. Gudelytės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 25 d. apie 13.05 val. dirbant kartu su tyrėju V. Žviniu ir tyrėju M. Aleknavičiumi iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją muša vyras, mažamečių vaikų nėra. Nuvykus nurodytu adresu lauke pasitiko pranešėja V. K., kuri paaiškino, kad jo sutuoktinis A. K. trenkė jai vieną karta delnu į dešinį smilkinį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir dabar jai dar skauda. Ant V. K. jokių išorinių sužalojimų nesimatė. V. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. A. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.
Tyrimo eigoje prie bylos pridėtas ir apžiūrėtas 2024 m. balandžio 25 d. įvykio vietoje policijos pareigūnų naudota „Body“ kamera fiksuotas tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas, 1 vnt., patalpintas ir saugoms DVD-R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240425-132939UTC+0300“ yra 29.26 min trukmės. Filmuojama šviesiu paros metu, kada matoma policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, esančią prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Nuo šio daugiabučio laiptinės link policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ateina tyrimo metu žinomi asmenys, t. y. nukentėjusioji V. K. bei įtariamasis A. K.. Vienas policijos pareigūnas nueina kiek toliau su įtariamuoju, o kita policijos pareigūnė lieka bendrauti su nukentėjusiąja V. K.. Nukentėjusioji V. K. pasakoja, kad jam (A. K.) yra apskirtas orderis, jis išlaužė duris, negali čia būti bei taip pat sako, kad jis jai šiandien trenkė per veidą. Ji policijos pareigūnams prisipažįsta esanti pavartojusi alkoholio. Ji skundžiasi skausmu, savo dešine ranka dengiasi dešinį skruostą ties smilkiniu nurodydama šią vietą kaip skaudamą. Policijos pareigūnas paaiškina, kad į įvykio vietą bus kviečiami medikai. Ji teigė, kad kartu su A. K. šventė gimtadienį pas kaimynus. Nukentėjusioji V. K. pasakoja, kad jis (A. K.) bibliotekoje sukėlė skandalą, ją vadino necenzūriniais žodžiais, po ko namuose A. K. jai delnu vieną kartą sudavė per veidą. Ji dar per kelis kartus pakartoja, kad jai skauda smilkinį. Policijos pareigūnė alkotesteriu jai nustatė 2,04 promilių neblaivumą. Po to policijos pareigūnė fiksuoja V. K. diktuojamus jos asmens duomenis, alkotesterio parodymus pildydama dokumentus. Šalia stoviniuojantis įtariamasis A. K. elgiasi ramiai. Toliau matyti, kad nukentėjusioji V. K. pasakoja apie įvykį bibliotekoje, kur ją A. K. iškeikė, po to parėjęs namo jai delnu vieną kartą sudavė į veidą, į dešinį skruostą. Ji teigia, kad ji pradėjo verkti, išėjo į laiptinę, iškvietė policiją. Ji taip pat pasakoja, kad tai ketvirtas smurtas ir jis, t. y. A. K. nenori su ja skirtis. Tuo tarpu netoliese esantis A. K. jai antrina sakydamas, kad ji nenori su juo skirtis. Toliau matoma, kad tarnybiniame automobilyje su nukentėjusiąja V. K. sėdinti policijos pareigūnė tarnybiniu kompiuteriu pildo procesinius dokumentus. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nestebima.
2024 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių nusikalstamo veikos įrankių ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta.
Iš policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad 2024 m. balandžio 25 d., 13.06 val. Bendruoju pagalbos telefonu V. K. pranešė apie tai, kad ją muša jos sutuoktinis. Nuvykus į įvykio vietą V. K. policijos pareigūnams parodė, kad jos vyras A. K. jai delnu vieną kartą sudavė į dešinį smilkinį ir sukėlė jai fizinį skausmą.
2024 m. gegužės 2 d. specialistas Rimantas Laurinavičius susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei 2024 m. balandžio 25 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kuri pridėta prie baudžiamosios bylos, padarė išvadą, kad V. K. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pranešimu informavo, kad civilinio ieškinio nukentėjusiosios V. K. gydymo išlaidoms nereikš.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis A. K. delnu suduodamas į dešinį smilkinį sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. K. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, paskiriant didesnį nei vidutinis bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į A. K. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 25 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 26 d., 10.38 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus – DVD-R kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų įvykio vietoje naudota „Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 25 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 26 d., 10.38 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešių) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus – DVD-R kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų įvykio vietoje naudota „Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.