Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023 m. rugpjūčio 31 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos dukra, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą. Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, įregistruotame jos vardu. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui ir J. N. sutuoktiniui J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kartu su mama įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį biurą dėl palikimo priėmimo po J. N. mirties, ką patvirtina Liudijimas apie palikimo priėmimą. Mirus mamai pareiškėja ją palaidojo už savo asmenines lėšas ir pradėjo naudotis mamai priklausiusiais asmeniniais daiktais (laikrodis, foto albumais) ir kitais namų apyvokos daiktais, mokėjo ir iki šiol moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją, dujas ir vandenį, tvarko namo aplinką. Pareiškėja nuo 2009 m. gyvena ir dirba Ispanijoje, tačiau grįžusi atostogų į Lietuvą pas mamą visuomet sumokėdavo mamos turimus mokesčius ir rūpinosi minėto namo išlaikymu. Pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko vaikaičiui J. N., kuris po savo senelės mirties įstatymo nustatyta tvarka iki šiol palikimo nepriėmė ir atsisako jį priimti. Kadangi J. N. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po savo senelės J. N. nepriėmė dėl savo aplaidumo, notarė Vilma Pakaušienė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji palikimą po mamos mirties kaip pirmos eilės vienintelė paveldėtoja priėmė, pradėjusi valdyti jos turtą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtina tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir galėtų įregistruoti 0,0628 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), savo vardu ir kad ateityje juo galėtų tinkamai disponuoti. Tai, kad po J. N. mirties palikimo niekas nepriėmė, patvirtina (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimas apie palikimo nepriėmimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad daugiau paveldėtojų nėra, patvirtina (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie J. N. asmenį. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą po J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties būtina tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir ateityje galėtų tinkamai disponuoti paveldėtu turtu. Išdėstytas aplinkybes pagrindžia rašytiniai įrodymai: t. y. asmens tapatybės kortelės kopijos, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie J. N. asmenį, mirties įrašo kopijos, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, testamento kopija, Jonavos raj. 4-ojo notaro biuro liudijimas apie palikimo nepriėmimą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas kopijos.

Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimą prašė patenkinti, papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirusį tėvuką palaidojo ji viena, kadangi mama sirgo abipusiu plaučių uždegimu ir gulėjo ligoninėje, prie laidotuvių niekas net neprisidėjo. Ispanijoje ji gyvena jau 25 metus. Jos tėvai turėjo du vaikus, (duomenys neskelbtini) brolis pasikorė, liko trys sūnūs, vienas kalėjime sėdi už žmogžudystę, V. N. – Anglijoje, o J. N. niekur nedirba, gyveno iš tėvų pensijos. Tėvai pastatė namą (duomenys neskelbtini) jos broliui, bet kadangi jis išsiskyrė su buvusia žmona (J. mama), namas testamentu pradžioje buvo parašytas pareiškėjai, bet ji dėl to namo net nesikreipė, pusė namo pagal dovanojimo sutartį atiteko J. N., kur jis ir yra deklaruotas po tėvuko mirties. Kai tėvai pastatė tą namą, jis buvo registruotas buvusio brolio, kuris mirė (duomenys neskelbtini) metais, vardu ir kadangi jis buvo išsiskyręs su buvusia žmona V. N. (J. mama), tai pusė to namo atiteko V., ir pusė to namo buvo tėvuko vardu (nes tėvai tą namą statė ir bijojo, kad nebūtų kažkokių kuriozų), o po tėvuko mirties (duomenys neskelbtini) testamentu ji galėjo paveldėti tą pusę namo, bet tėvukui dar esant gyvam ji pasakė jam tą namą perrašyti brolio šeimai ir tėvukas padovanojo jį savo sūnaus sūnui J. Tai dabar to namo pusės savininkas yra J. N., deklaravęs tame name savo gyvenamąją vietą, o kitos pusės – sėdintis kalėjime Č. N., kuriam tikriausiai savo dalį perleido mama. Kadangi J. nuo (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo, gyveno iš jos tėvukų (savo senelių) pensijos: mama gaudavo 500 Eur ir tėvukas apie 300 Eur. Kol tėvukas buvo gyvas, J. negyveno pas senelius, ir mirus seneliui, jo net laidotuvėse nebuvo, jis gėrė kažkur ir po Žeimius lakstė. Ji palaidojo, kavinę užsakė, po metų padarė metines, po kurių mama, pasakiusi, kadangi viskas taip gražu, nuėjo kartu pas notarę ir (duomenys neskelbtini) testamentu paliko jai visą turtą jai, nes ji padarė metines, sutvarkė kapus, uždėjo marmurines plokštes. O paskui mama parašė kitą testamentą anūkui J. Mama turėjo labai daug žemių, po Sibiro ji pasiėmė savo mamos turtą, tai yra 10 ha žemės ir 3 ha miško. Pareiškėja būdama Lietuvoj po metinių surado Kėdainiuose pirkėją žemei už 25 tūkstančius, tačiau birželio mėnesį kai grįžo iš Ispanijos tą žemę mama, kuriai buvo 90 m., jau buvo pardavusi už 17 000 savo 92 metų seserei M. G.. Parduodant dalyvavo J., kuris ir paėmė tuos visus pinigus. Kadangi tą žemę pirko mamos sesuo, tai nieks tam ir nepriekaištavo. Iš tikrųjų būtent mamos sesers sūnaus G. V. patarimu buvo perrašytas testamentas J. Kai tėvukas mirė, pareiškėja mamai (duomenys neskelbtini) apiformino medicininius išrašus, padarė Europos sveikatos draudimo kortelę, nes norėjo ją išvežti į Ispaniją, su kuo mama pradžioje sutiko. Testamentą jai mama surašė tik po savaitės. Tačiau mama tada neišvažiavo, nes namo nenorėjo nešildomo palikti, kad nesusproginėtų radiatoriai, ir sakė važiuos vasarą. Lietuvoj pareiškėja dirbo vadovaujantį darbą, iš karto sekretore, skyriaus viršininke, viršininko pavaduotoja saugumo klausimais, sandėlio vedėja, baldų salono vedėja, o išvažiavo į Ispaniją, kadangi išsiskyrė su vyru ir patikėjo skelbimu, kad per mėnesį galima uždirbti 3 000 dolerių, ji paėmė nemokamas atostogas trims mėn., kad užsidirbtų remontui, o iš tikrųjų vežė aferistai, paliko ant jūros kranto, tris mėnesius miegojo po vynuogių krūmais, tik paskui rado darbą daržovių bazėj, šiltnamiuose. Birželį grįžusi iš mamos sužinojo, kad žemė parduota, bet apie testamentą sužinojo tik po mamos mirties (duomenys neskelbtini). 2019 metais birželio mėnesį grįžusi ji ir toliau galvojo, kad testamentas surašytas jai. Mamos paprašyta ji nupirko malkų, jas sudėjo, 40 dienų prabuvo be jokių piktumų. Tada vėl atvažiavo 2019 m. gruodžio mėn., o po to prasidėjo koronavirusas ir niekur iš šalies neišleido, todėl grįžo tik 2021 metais, po 2 metų, nes dar pati turėjo traumą, nevaikščiojo, su mama bendraudavo telefonu kiekvieną svaitgalį per laidinį telefoną, nes jos paliktą paprastą Nokia J. buvo paėmęs. Kai atvažiav 2021 metais, jau po koronos, tai vėl nupirko malkų. Kai buvo mama ligoninėj, tai J. buvo tą mamos namą padegęs. Kadangi mama pensiją labai gerą gaudavo, tai jis ateidavo išgert ir pas ją gyvendavo, kadangi pats pajamų neturėjo, ir iš tiesų tai nieko močiutei nepadėdavo, o atimdavo pensiją, ir jeigu ji pensijos neduodavo, jis ją tiesiog sudaužydavo, bet mama jam visa laiką dovanodavo. Yra teismo sprendimas, kad jis ją buvo labai žiauriai sudaužęs, jam buvo 4,6 promilių girtumas, bet kadangi mama dovanojo,byla nutraukta. Mama sako, tu jau greit išeisi į pensiją ir tada žiūrėsim. Pareiškėja į lietuvišką pensiją išėjo 2022 m. rugsėjo 12 d., o sausio 12d. jau išeis ispanišką, sueina 65 metai. Jeigu mama nebūtų mirusi, ji būtų atvažiavusi į Lietuvą. Iki mirties su mama nebuvo jokio piktumo, bet mama nuslėpė, kad pakeitė testamentą, o gal užmiršo, nes testamentas buvo pakeistas tą dieną, kai pardavė žemę, čia grynai žemęs pirkusių sesers ir jos sūnaus dėka. Mamos laidotuves organizavo pareiškėja, o anūkas, turėdamas testamentą, nieko netvarkė. Ji, parskridusi kitą dieną, mamos kūną rado lavoninėj. Grįžusi ji pradėjo J. ieškot, vis dėl to močiutė mirė, jau pas senelį nedalyvavo, dar tada nežinojo, kad testamentas jam parašytas, kitų brolių neieškojo, nes vienas kalėjime, o V. buvo grįžęs ir laidotuvėse buvo. Prie mamos laidotuvių be jos niekas daugiau neprisidėjo, ji turi čekius, ji ir kavinę, ir giedorius, ir bažnyčią, viską apmokėjo. Viso be giedorių, be bažnyčios, be kavinės ji sumokėjo apie 1 400, o su viskuo apie 2 000. J. atsirado ir močiutės laidotuvėse dalyvavo. Laidotuvių dieną po kavinės ji parėjo namo į tą namą (duomenys neskelbtini) kur dar buvo visi baldai, pasiėmė mamos dokumentus pasižiūrėt. Kadangi ji nes nežinojo terminų paveldėjimui, kitą dieną nuėjo pasiklausti notarės Vilmos Pakaušienės ir sužinojo, kad testamentas yra pakeistas J. Kai tai sužinojo, turto atžvilgiu jos elgesys nepasikeitė, tiesiog susitarė su J., kad dokumentus savo vardu susitvarkys ji, bet pinigai už parduotą namą bus pasidalinti pusiau. O gegužės 24 d., kadangi notarė atsiuntė jai elektroninį į tstamento paskelbimą, ji atrašė, kad pasakė, kad atvažiuosiu birželio–liepos mėn. kai gaus atostogas, o atvažiavusi vasarą iš notarės sužinojo, kad J. nebuvo atėjęs į testamento paskelbimą, kad pametęs pasą, ką jai patvirtino ir pats J., kai ji jį susirado. Jeigu jis būtų nuėjęs pasirašyt, jis būtų tapęs savininku, bet kadangi tėvuko dalis priklauso pareiškėjai, tai būtų namą pardavę ir susitarę. Su tėvuko paveldėjimu gavosi taip, kad ji irgi nežinojo, kad testamentas parašytas jai, nes mama perrašinėjo su tėvuku tuos testamentus daug kartų. Šiuo metu ji jau yra priėmusi palikimą po tėvuko mirties, buvo dėl to priimtas teismo sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra užvesta paveldėjimo byla, tik nėra išduotas paveldėjimo liudijima. Gavosi taip, kad mama irgi turėjo kreiptis, o jos galvojo, kad po tėvuko mirties viskas priklauso mamai, nors pasirodė, kad ne. Tai mama liko savo dalies antrosios pusės savininkė. Tai mamos mirties dieną ten buvo ne pilnai pusė namo, ten buvo 1/3 dalis, kadangi tėvuko dalis kliuvo 1/3 dalis mamai ir kita 1/3 dalis pareiškėjai. Tai mamos didesnė dalis, mirties dieną mamai priklausė daugiau, jai priklausė pusė namo ir dar 1/3 dalis tėvuko dalies. Tai dabar ginčas vyksta dėl paveldėjimo pusės namo ir dar 1/3 dalies tėvuko. Pareiškėja namą apdraudė praeitą vasarą rugpjūčio mėnesį, po mirties buvo praėję daugiau kaip pusė metų. Kai mirė mama, pareiškėja mokesčius visus mokėjo už visą namo dalį, kiek nebuvo mokėta, tiek ir sumokėjo, už elektrą mokėjo rugpjūčio mėnesį, kai rašė pareiškimą. Dėl namo tris mėnesius po mirties ji negalėjo padaryt nieko, nes gyveno Ispanijoj. Po mirties atvažiavusi rado J. pakeistą namo spyną, bet įėjo į tą namą dėl to, kad durys buvo sulaužytos. Kai pareiškėja atvažiavo per laidotuves, ji pakeitė namo spyną savo sąskaita, raktą davė J., bet per tą laiką J. iš ten viską išnešė, kaimynai matė. Tai dabar kai grįžo ji gali įeiti, bet viskas išnešta, namie nieko nėra – nei sofų, nei lovų, nei skalbimo mašinos. Ji kreipėsi į policiją, bet jai pasakė, kad jai ten niekas dar nepriklauso, nors ji ir priėmusi palikimą po tėvuko mirties. Tuos tris mėnesius po mamos mirties name (duomenys neskelbtini) J. apsigyveno, kadangi jis į savo namą priėmė nuomininkus gyventi, tačiau dabar (duomenys neskelbtini) jis nebegyvena, nes ten neįmanoma gyvent, ten viska išnešta, visos metalinės dalys išneštos, tik plytos liko. Jis gyveno ten, bet mokesčių nemokėjo, pareiškėja kai grįžo rugpjūčio mėn., tai visus mokesčius sumokėjo, nes niekas nebuvo mokėta, ir apdraudė tą namą. Kai numirė mama pareiškėja nieko neėmė iš to namo, neišsivežė. Pas mamą buvo penki auksiniai žiedai, bet ji jų net akyse nematė, mama sakė, kad atidavė juos J. pasaugot, nes labai dažnai ligoninėse dėl širdies gulėdavo. Pareiškėja pasakė J., kad nori pasilikti sau servizą, kuriam buvo labai daug metų, bet kadangi ji į Ispaniją jo neveš, sakė pasiimsianti grįžus, bet dabar servizo nebėra. Nuotraukas tik pasiėmė visas kokias rado. Kryželius paėmė, bet kadangi mama buvo prašiusi padėt vieną kryželį ant rankos, o kitą po pagalve, tai taip ir padarė – į karstą įdėjo. Jokio brangaus daikto, nieko nepasiėmė, nes galvojo, kad grįš ten gyvent, negalvodama, kad bus testamentas pakeistas. Vis galvojo, kad, išėjus į pensiją, grįš čia gyventi. Žinojo, kad anūkas J. ten gyvens, bet negalvojo, kad jis viską taip išparduos. Galvojo, kad jis mokės mokesčius, bet atvažiavo birželį ir pamatė, kad viskas tuščia, benamių gultai, čiužiniai purvini, viskas išdraskyta, nieko nėra. Ji atvažiavo daugiau kaip po šešių mėnesių, nes negali lakstyti dažniau, nes išmes iš darbo. Atostogos vieną kartą į metus. J. netvarkė tų spynų, nes ten ir šuo gyveno, ir katinas, lauko durų viena lenta išvis išmušta. Kai ji pasakė, kad pasiims servizą, J. neprieštaravo. Rūbų ji neėmė, viską paliko spintoj, nes jai netinka, bet tikėjosi, kad viskas bus palikta, nes kepures, striukes buvo galima naudoti. Bet kai grįžo, nieko nerado, net šaukšto. Jeigu teismas patvirtintų pareiškimą, pirmiausia ji užsitvertų tvorą, nes ten dabar eina kas nori, duris pakeistų, nes išlaužtos, o paskui po truputį pradėtų tvarkytis, nes visi radiatoriai, viskas nupjauta. Ji planavo išėjus į pensiją grįžti į Lietuvą, blogiausiu atveju jeigu ne į tą namą, tai nupirkti vieno kambario butą, pardavus tą namą. Ji galvojo, kad parduos tą namą, bet negalvojo, kad jis viską taip išdraskys. Jis dabar atrodo siaubingai, ten landynė, o ne namas. Po mamos mirties pareiškėja pabuvo tris savaites, tame name gyveno, ji ten viską išplovė sumokėjo mokesčius, kurie nebuvo mokėti. Po laidotuvių dar buvo dvi savaites, viską sutvarkė, išplovė, mamą palaidojus, pakeitė spynas, raktus, taigi elgėsi kaip savininkė. J. reikėjo ieškoti, dėl to, kad jis yra geriantis žmogus. J. per laidotuves pasakė, kad gyvens tame name, nes pas jį namuose įleisti nuomininkai. Kai ji atvažiavo į namus per laidotuves, tame name J. daiktų nebuvo. Ji ieškojo J. jo tėvui statytame name, bet nuomininkas patarė jo ieškoti prie morgo, ten susirenka visi geriantys ir jį žino. J. turi nesantuokinį vaiką, bet nebuvo vedęs. Po laidotuvių pareiškėja toliau liko tame name, J. neklausė jos, ką ji tame name daro. Pareiškėja iš tikrųjų buvo streso būsenoj ir negalvojo, kas ten kam priklauso, nes pražilo per vieną dieną nuo streso, kadangi mama mirė ketvirtą dieną, o ji grįžo kitą dieną, buvo šoko būsenoj ir negalvojo kam namas priklausys. Grįžusi apie testamentą ji sužinojo tik kai mama buvo palaidota, kai nuėjo pas notarę paklaust kaip bus galima dokumentus tvarkyt. Grįžus po laidotuvių ji dar galvojo, kad jai viskas priklauso, tai grįžo kaip į savo namą, viską išplovė, valgyt pasidarė, naudojosi visais indais, baldais, nes namuose buvo netvarka, pilna butelių, indai neplauti dar iki mamos mirties. Prieš išvažiuojant į Ispaniją, ji sutvarkė tą namą, spyną pakeitė, malkos buvo jos pirktos iki mamos mirties. Kai ji sužinojo, kad J. testamentas, J. pasakė, kad ji tvarkytųsi dokumentus, nes jis neturi pinigų tvarkymui, o paskui pardavus tą namą abu pasidalins per pusę pinigus. Tada ji sutiko, o dabar sutvarkiusi dokumentus ji nebesutinku dalintis per pusę, nes J. labai daug visko išplėšė, todėl įvertintų tą nuostolį, pabloginus namo būklę, vien radiatoriai aštuoni nupjauti, o centrinio šildymo įvedimas kainuoja aštuonis-devynis tūkstančius, tai šitas aplinkybes įvertinčiau, o dar tvora. Pareiškėja prašo nustatytai faktą, kad priėmė priėmiau faktiniu valdymu po mamos mirties. Kai ji pas notarę buvo paklausti, kaip bus galima tvarkyti dokumentus, būtų ir palikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet nepaliko, nes notarė pasakė, kad testamentas yra pakeistas birželio mėnesį, kai buvo parduotos žemės.

Suinteresuotas asmuo notarė Vilma Pakaušienė 2023 m. gruodžio 14 d. atsiliepime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas J. N. testamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimas. Į testamento paskelbimą buvo kviesti: įpėdinis pagal testamentą J. N. ir įpėdinė pagal įstatymą J. K.. Informacija apie testamento paskelbimo laiką ir vietą minėtiems asmenims buvo išsiųsta paštu ir elektroniniu paštu. Kviesti asmenys į testamento paskelbimą neatvyko. J. K. atsakė elektroniniu paštu, kad gyvena Ispanijoje ir atvykti negali. J. N. paštu siųstas laiškas pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo su žyma, kad neįteiktas. (duomenys neskelbtini) pakartotinai siųstas pranešimas J. N. adresu (duomenys neskelbtini), apie testamento paskelbimą. Testamento paskelbimui laikas paskirtas (duomenys neskelbtini) J. N. į testamento paskelbimą (duomenys neskelbtini) atvyko, neturėdamas jokio asmens dokumento (teigė, kad dokumentas dingęs). J. N. pateikė pranešimą, kad pageidauja palikimą priimti, apie testamento turinį jam yra žinoma ir kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. (duomenys neskelbtini) kreipėsi įpėdinė pagal įstatymą J. K., norėdama palikimą priimti, tačiau terminas palikimui priimti buvo praleistas, ir, jos prašymu, jai buvo išduotas liudijimas apie tai, kad palikimo po J. N. mirties įpėdiniai pagal testamentą/įstatymą per įstatymu nustatytą terminą nepriėmė. Iki šiol po J. N. mirties Jonavos rajono 4-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Notaro biure iš įpėdinių pagal testamentą/įstatymą nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą.