Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. M. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis nuspręsta konfiskuoti R. V. priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.27 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Insignia“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad R. V. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kaltę jis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo atleistas, neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nėra įrašytas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupes, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laiduotoja M. M., kuri atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendė, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Raimonda Jačiauskienė (toliau – prokurorė) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir R. V. paskirti galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Pažymima, kad nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti taikomas. Šiuo atveju bylos duomenys rodo R. V. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Per paskutinius 5 metus R. V. už kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus buvo baustas 11 kartų, iš jų 8 kartus už greičio viršijimą, 2 kartus už transporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, už pėsčiojo padarytą KET pažeidimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu 6 nuobaudos galiojo. Šių duomenų visuma neigiamai apibūdina R. V. asmenybę, rodo jo ribotas galimybes laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių bei įstatymų, o tuo pačiu leidžia spręsti, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų KET pažeidimų, skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Šie duomenys R. V. charakterizuoja kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją ir sudaro pagrindą išvadai, kad jo padarytas nusikaltimas – transporto priemonės vairavimas esant sunkiam neblaivumo laipsniui, nebuvo atsitiktinis, o nulemtas jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtinas elgesio ir saugaus eismo normas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad R. V. ateityje neabejotinai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.2. Skunde nurodoma, kad teismas, nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šio pobūdžio bylose, formaliais pagrindais konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai, t. y. padarė klaidą dėl įrodymų turinio, kad R. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir, kad bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar nusižengimų. Į aplinkybę, kad R. V. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, teismas atsižvelgė tik skirdamas 2 metų laidavimo terminą. Teismas R. V. padarytų administracinių nusižengimų skaičiaus, sistemiškumo bei pobūdžio neįvertino ir, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti, nuosprendį palikti galioti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Prokurorės apeliaciniame skunde R. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tvirtinant, kad nenustatyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų – nėra pagrindo manyti, kad R. V. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina skundo ribose.

6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuotas BK 40 straipsnyje. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

7. Taigi tam, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas R. V., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės konstatavęs, kad R. V. visas BK 40 straipsnio 1, 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas atitinka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daryti priešingą išvadą dėl BK 40 straipsnio taikymo R. V. neturi pagrindo.

9. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 66), jo padarytas nusikaltimas nesunkus. Kaltę R. V. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b. l. 57, 121, 122), savo veiksmais žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė. Byloje yra asmens, atitinkančio laiduotojui keliamus reikalavimus, prašymas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 77, 87, 122). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Tačiau be paminėtų aplinkybių, būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga taip pat yra pagrįstas manymas, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Prokurorės įsitikinimu, ši sąlyga nėra nustatyta, todėl R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleistas nesant tam pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos nebuvimo atmeta, kaip nepagrįstus.

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021 ir kt.).

11. Apeliacinio skundo turinys suponuoja, kad esmine aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę, prokurorė laiko informaciją apie R. V. padarytus administracinius nusižengimus. Iš tikrųjų, pagal duomenis iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, R. V. 2017 m. – 2021 m. laikotarpyje administracine tvarka buvo baustas 10 kartų, iš jų didžiąją dalį už greičio viršijimą (7 kartus), taip pat kartą už pėstiesiems keliamų reikalavimų nesilaikymą, 2 kartus už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant (1 t., b. l. 72–75). Tačiau vis tik pažymėtina, kad sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, yra vertinami ne pavieniai duomenys, o aplinkybių, nurodytų šios nutarties 10 punkte, visuma.

12. Nors informacija apie padarytus administracinius nusižengimus sudaro pagrindą R. V. charakterizuoti kaip ne itin drausmingą vairuotoją, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su alkoholio vartojimu – už vairavimą esant neblaiviam ar kitus, apsvaigus nuo alkoholio padarytus administracinius nusižengimus, R. V. nebaustas. Visas paskirtas baudas R. V. yra sumokėjęs (1 t., b. l. 72–75, 167). Kaip minėta, R. V. praeityje neteistas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, išvengti atsakomybės nebandė, savo elgesio neteisino, jį vertino blogai (1 t., b. l. 57, 121, 122). R. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 24 d. charakteristikoje charakterizuojamas kaip pareigingas, pavestas užduotis atsakingai ir kokybiškai atliekantis darbuotojas, nekonfliktiškas, taktiškas, linkęs padėti kitiems, besimokantis iš kitų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 71). R. V. į psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupę neįrašytas (1 t., b. l. 69), duomenų apie priklausomybes, psichiatrinį gydymą, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors R. V., pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė pavojingą nusikaltimą, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manymui, kad šioje byloje vertinamas R. V. elgesys – vairavimas esant neblaiviam, yra labiau atsitiktinis, o ne sąlygotas susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad vien tik baustumų administracine tvarka faktas neabejotinai patvirtina, jog nėra pagrindo manyti, kad R. V. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinė praktika taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą taikė neteisingai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Ši nuostata atkartojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-697/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 ir kt.).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir prokurorės nurodomose bylose nustatytų faktinių aplinkybių tapatumas ar didelis panašumas nenustatytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-114-628/2019 pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimui netaikyti BK 40 straipsni nuostatų, be kitų aplinkybių ir dėl to, kad asmuo praeityje buvo jau buvo baustas dėl analogiško teisės pažeidimo padarymo (vairavimo neblaiviam), asmeniui taip pat buvo skirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (už greičio viršijimą). Byloje Nr. 2K-221-693/2017 BK 40 straipsnio taikymo galimybė buvo vertinta nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kontekste, be to, asmuo praeityje jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, baustas už turtinę žalą sukėlusio KET pažeidimo padarymą, siekdamas išvengti atsakomybės bėgo nuo pareigūnų. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-67-511/2017 motyvų, kasacinės instancijos teismas sutiko su žemesniųjų instancijų teismų sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų transporto priemonę neblaiviam vairavusiam asmeniui dėl to, kad ne tik iki nusikaltimo padarymo, bet ir po to asmuo pažeidinėjo KET ir buvo baudžiamas administracine tvarka, nusižengimai padaryti jauno amžiaus ir turinčio trumpą vairavimo stažą asmens. Be to, šioje byloje asmuo buvo nuteistas dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo, t. y. tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisine kvalifikacija besiskiriančio nuo R. V. byloje, padarymo. Kaip matyti iš prokurorės skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. 2K-102-303/2019 motyvų, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir veikos teisinė kvalifikacija taip pat skiriasi nuo R. V. bylos (kasacinėje nutartyje vertinta BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika). Be to, šioje byloje BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, nepaisant asmens baustumo administracine tvarka už KET pažeidimus, buvo pritarta. Atsižvelgiant į paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. V. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio taikymo sąlygoms, tarp jų ir sąlygai, nurodytai BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo.

15. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. V. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. dėl R. V. atitikimo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai nuosprendyje yra nurodyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti motyvai, kurių prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ir priimti naują nuosprendį nėra pagrindo.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą R. V., kurias sudaro 113,40 Eur (1 t., b. l. 160). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

17. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. apie galimybę išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (1 t., b. l. 155, 156). Apie tai, kad buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas ir yra gauta pažyma dėl išlaidų, proceso dalyviai buvo informuoti ir 2022 m. vasario 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (1 t., b. l. 169, 170). Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. dirba, iš jo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 1 200 Eur, žmona nedirba, augina mažametį vaiką (1 t., b. l. 121). Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. neatitiktų proporcingumo reikalavimų, todėl šios išlaidos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. 113,40 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.