Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-530-148/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-10-07
Bylos Nr.: 1A-530-148/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Jucys, Regina Gaudutienė (pran.), Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis: I. S.
Advokatai: Karolis Barysas

Kategorijos

1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-148/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00009-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.10.1; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.17.1; 1.2.23.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,gynėjui advokatui Karoliui Barysui,nuteistajam I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 MGL dydžio (1 506 Eur) bauda, o pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi prokurorės apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.: 2015 m. lapkritį–gruodį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje interneto svetainėje, iš nenustatyto asmens, internetu užsisakė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtinto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, – 105 tabletes, kurių masė yra 64,9868 g ir jose yra 25,0199 g gryno MDMA, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai, per Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamente, Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, siuntėsi didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, kai 2015-12-05 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Be to, I. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2015 m. lapkritį–gruodį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje interneto svetainėje, iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje, internetu užsisakęs psichotropinės medžiagos, įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą,– 105 tabletes, kurių masė yra 64,9868 g ir jose yra 25,0199 g gryno MDMA, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno nurodytas psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamente, Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2015-12-05 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, t. y. kad tokiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (įstatymo 2003-04-10 redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas I. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo 2003-04-10 redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31) išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje I. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31) išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir dėl šios dalies priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti I. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31), ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir I. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų laisvės atėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, I. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, jam nustatant įpareigojimus: 1) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichotropinių / narkotinių medžiagų.

Taip pat I. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1–2 dalimis, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė nurodo, kad apskųstoji teismo nuosprendžio dalis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad I. S. veikoje nėra BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31) numatyto nusikaltimo sudėties požymių, padarė netinkamai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Anot prokurorės, byloje esančių duomenų visuma, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, patvirtina, kad psichotropinės medžiagos buvo siunčiamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuteistasis pagal savo amžių, brandą ir gyvenimišką patirtį turėjo žinoti ir žinojo, kad jo užsakytos psichotropinės medžiagos bus atsiųstos iš užsienio valstybės, ir norėjo taip veikti. I. S. suprato, kad psichotropinės medžiagos bus siunčiamos iš užsienio valstybės.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Teismas I. S. parodymų neįvertino patikimumo aspektu. Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2016 m. vasario 2 d. vykusioje apklausoje, I. S. parodė, kad iš kokios šalies turėjo būti siunčiamos jo užsakytos psichotropinės medžiagos, nepamena, ar tai net nebuvo nurodyta. I. S. nesakė žinojęs ar manęs, kad siunta bus siunčiama Lietuvos ribose, tik nežinojo, iš kokios konkrečiai šalies siunta keliaus. Tai, kad nuteistasis nežinojo, iš kokios konkrečios šalies bus siunčiama siunta, prokurorės nuomone, nereiškia, jog jis nežinojo, kad siunta bus siunčiama iš užsienio per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Vėlesnėse apklausose nuteistasis savo parodymus pakeitė, kategoriškai teigdamas manęs, jog siunta bus siunčiama iš Lietuvos.

Prokurorė mano, kad apygardos teismas netinkamai įvertino ir nuteistojo I. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, jog jis informacijos apie psichotropinę medžiagą – „extasy“ ieškojo anglų kalba, kad šios informacijos ieškojo forumuose, kuriuose buvo bendraujama anglų kalba bei remdamasis anglų kalba bendraujančių vartotojų pateiktomis nuorodomis, surado elektroninę parduotuvę, kurioje užsakymą taip pat pateikė anglų kalba. Prokurorės įsitikinimu, aptarta nuteistojo veiksmų seka: paieška anglų kalba – užsienio vartotojų forumas – elektroninė parduotuvė – rodo kryptingą tyčią ieškant konkrečių psichotropinių medžiagų pardavėjo ne Lietuvos rinkoje. Nuteistojo parodymai, kad jis tikėjosi, jog tokiu keliu užsakytos psichotropinės medžiagos bus siunčiamos Lietuvoje, pripažintini neįtikinamais. Apeliantė pastebi, kad I. S. parodė, jog jis atmetė galimybę nusipirkti narkotikų Lietuvoje iš platintojų tiesiogiai, nes jais nepasitikėjo. Be to, ir vėlesni I. S. veiksmai ieškant narkotinių medžiagų anglų kalba internete yra logiški bei parodo, kad jis turėjo tikslą atsisiųsti psichotropines medžiagas būtent iš užsienio.

Prokurorė pažymi, kad I. S., užsakydamas psichotropinę medžiagą internetu, užsakyme turėjo nurodyti adresą ir įrašyti arba pasirinkti šalį, į kurią turi būti siunčiamas užsakymas. Pildant užsakymus Lietuvoje, to daryti nereikėtų. Todėl, pasak prokurorės, nurodydamas šalį I. S. turėjo suprasti, kad siunta bus siunčiama iš užsienio. Daiktų apžiūros 2016 m. sausio 25 d. protokole nurodyti duomenys, kad ant siuntos yra priklijuotas popierinis lapelis su gavėjo informacija: „I. S. (duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kokia kalba yra daromas užsakymas bei kaip identifikuojama užsakovo buvimo vieta, nurodant adresą, kur turi būti siunčiamas užsakymas, turi būti nurodoma šalis. Taigi, pateikdamas savo adreso duomenis, I. S. turėjo suprasti, kad siunta bus siunčiama iš užsienio valstybės. Aplinkybę, kad nuteistasis suprato, jog psichotropinės medžiagos bus siunčiamos iš užsienio valstybės, prokurorės vertinimu, taip pat patvirtina ir atsiskaitymo už jas ypatumai: I. S. mokėjo virtualiąja valiuta (bitcoins), kurią įsigijo atsiskaitydamas eurais per „Foxbox“ terminalą. Tuo atveju, jei psichotropinės medžiagos būtų siunčiamos iš Lietuvos Respublikos, už jas atsiskaityti būtų reikėję vietine valiuta tiesiogiai pavedimu ar per elektroninę bankininkystę, nes virtualioji valiuta Lietuvoje nėra populiari ir vartojama atsiskaitymams.

Be kita ko, prokurorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus, neatsižvelgė į jo asmenybę, išsilavinimą bei gyvenimišką patirtį. I. S. turi aukštąjį išsilavinimą, mokėsi Mykolo Romerio universitete. Tai rodo, kad jo bendrosios žinios yra aukštesnės nei vidutinės. Prokurorės nuomone, nuteistojo teiginiai, kad jis pagal elektroninėje parduotuvėje pasirinktą kalbą ir vartotojo profilio šalį manė, jog siunta bus siunčiama Lietuvoje, vertintini kritiškai. Vartotojo profilis yra sugeneruojamas automatiškai pagal užsakovo IP buvimo vietą ir nereiškia elektroninės parduotuvės ar prekių kilmės šalies. Kalbos pasirinkimas taip pat nerodo nei parduotuvės, nei užsakomų prekių kilmės šalies. Tai bendri svetainės nustatymai. Kita vertus, I. S. parodė, kad buvo galima pasirinkti daug kalbų, ne vien lietuvių ir anglų. Tokia informacija yra bendro pobūdžio ir žinoma vidutiniam kompiuterių vartotojui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad I. S. yra gyvenęs užsienyje (Belgijoje), iš bylos medžiagos (banko išrašų) matyti, kad anksčiau jis užsienio internetinėje parduotuvėje yra pirkęs ir pardavęs virtualiąją valiutą (bitcoins). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis turi pakankamai žinių apie sandorius užsienio internetinėse parduotuvėse ir virtualiąją valiutą. Užsakymų ir atsiskaitymo ypatumai Lietuvos ir užsienio elektroninėse parduotuvėse skiriasi, o pagal gyvenimišką patirtį I. S. negalėjo šiuo aspektu sąžiningai klysti.

Prokurorė nurodo ir tai, kad apygardos teismas nepagrįstai suteikė reikšmę aplinkybei, jog I. S. nestebėjo siuntos judėjimo ir nebuvo užsakymo vykdymo (siuntos judėjimo) stebėjimo paslaugos, ja motyvavo tyčios nebuvimą. Tyčia svarbi darant nusikaltimą, o siuntos stebėjimas leidžia matyti siuntos judėjimą jau po užsakymo padarymo, kai galimybės atšaukti užsakymą nėra. Nusikalstamos veikos tyčia formuojasi užsakant prekes ir nurodant atsiųsti į kitą šalį kaip siuntą, t. y. prieš atsirandant galimybei stebėti siuntą. Todėl aplinkybės, susijusios su siuntos stebėjimu, neparodo, kad I. S. veikė neturėdamas tyčios siųstis psichotropines medžiagas kontrabandos būdu. I. S. tyčios nepašalina ir pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad I. S., užsakinėdamas psichotropinę medžiagą, nesislapstė, nekonspiravo užsakymo, užsisakė tikru vardu ir pavarde, tikru gyvenamosios vietos adresu, nes tik nurodant konkretų adresą ir gavėją, siunta ir gali pasiekti adresatą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo dėl I. S. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

Apeliantė prokurorė, skųsdama nuosprendį, ginčija tik tą pirmosios instancijos baigiamojo akto dalį, kurioje I. S. dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31) išteisintas, prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – I. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31), bei paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Toks prokurorės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstosios teismo nuosprendžio dalies teisėtumą bei pagrįstumą faktiniu bei teisniu aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su psichotropinių medžiagų – 105 tablečių, kurių masė yra 64,9868 g ir jose yra 25,0199 g gryno MDMA, gabenimu – siuntimu paštu – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir nepagrįstai I. S. išteisino pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl apskųstoji teismo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl šios dalies BPK 329 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Dėl BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. S. 2015 m. lapkritį–gruodį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje interneto svetainėje, iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje, internetu užsisakęs psichotropinės medžiagos, įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą,– 105 tabletes, kurių masė yra 64,9868 g ir jose yra 25,0199 g gryno MDMA, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno nurodytas psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamente, Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2015-12-05 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tokiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (įstatymo 2003-04-10 redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis I. S. parodė, kad jis dėl asmeninių išgyvenimų nusprendė užsisakyti „extasy“ internetu, gatvėje šios psichotropinės medžiagos neieškojo, nes nežinojo pas ką kreiptis ir ką jam parduos, t. y. nepasitikėjo gatvės prekeiviais. 2015 m. lapkritį jis iš savo kompiuterio užsisakė „extasy“ tablečių už 250 Eur, nurodydamas savo gyvenamąją vietą ir savo vardą. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis neatsimena interneto svetainės, kurioje užsakinėjo minėtas tabletes, pavadinimo, internetinę svetainę surado per „google“, iš pradžių surado įvairius forumus, šiuose forumuose – „linkus“ – nuorodas į įvairius puslapius. Informacijos ieškojo anglų kalba, forumuose buvo bendraujama anglų kalba bei remdamasis anglų kalba bendraujančių vartotojų pateiktomis nuorodomis, surado elektroninę parduotuvę, kurioje užsakymą dėl „extasy“ įsigijimo taip pat pateikė anglų kalba. Internetinė parduotuvė turėjo galimybę, kad ji būtų atvaizduota įvairiomis kalbomis, įskaitant ir lietuvių kalbą. Susirado pardavėjo profilį, jį pasirinko, nes buvo parašyta „Lietuva“. Už įsigytas medžiagas sumokėjo virtualiąja valiuta (bitcoins), kurią įsigijo atsiskaitydamas eurais per „Foxbox“ terminalą, nes buvo galimas tik toks atsiskaitymas už įsigytus tabletes. Be kita ko, kaltinamasis parodė ir tai, kad tablečių kilmės šalis nebuvo nurodyta, iš kokios šalies bus siunčiama, siuntos kodas, pagal kurį jis galėtų sekti siuntą, taip pat nebuvo nurodyti, pardavėjo profilyje buvo nurodyta „Lietuva“, todėl jis buvo įsitikinęs, jog bus siunčiama Lietuvos viduje (b. l. 135-142).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis I. S. kaltės padarius BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką nepripažino ir parodė, kad byloje nėra duomenų, kur buvo įkurta internetinė parduotuvė, parduotuvės profilyje buvo nurodyta, jog parduotuvė Lietuvoje, todėl jis ją pasirinko, manė, kad internetinė parduotuvė veikė kaip tarpininkas.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, o nesant nusikaltimo sudėties, negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

BK 199 straipsnio 2 dalyje (įstatymo 2003-04-10 redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31) įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno stipriai veikiančias psichotropines medžiagas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju I. S. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį yra visos būtinos sąlygos. Kaltinimus I. S. pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti įrodymai, t. y.: kaip įtariamojo apklausto I. S. parodymai (b. l. 88-89, 90-91, 92-93); kaltinamojo I. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (b. l. 135-142); Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno surašyto 2015 m. gruodžio 5 d. Prekių sulaikymo protokolo Nr. 5VMC802501 duomenys (b. l. 7); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. 11-2518 (15) (b. l. 10-11); tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kaip liudytojo apklausto E. D. parodymai (b. l. 13-14, 135-142); Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 25 d. apžiūros protokolo su priedais duomenys (b. l. 15-17, 18-19); AB Lietuvos pašto 2016 m. vasario 4 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ esantys duomenys (b. l. 61).

Kontrabandos objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais. Šios veikos objektyvusis požymis apibūdinamas kaip neteisėtas gabenimas kontrabandos dalyko – psichotropinių medžiagų – per valstybės sieną. Gabenimas per valstybės sieną apima psichotropinių medžiagų siuntimą paštu. Aptariamu atveju uždraustų medžiagų – „extasy“ tablečių – neteisėtas gabenimas per valstybės sieną, būtent ir pasireiškė tuo, kad I. S. jas užsisakęs internetu siuntėsi iš Nyderlandų Karalystės kaip pašto siuntą savo gyvenamosios vietos adresu. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sieną, atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą objektyvųjį veikos požymį. Byloje esančių bylos įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad I. S. atliko tokius aktyvius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs, t. y. surado internetinę svetainę, iš nenustatyto asmens užsisakė „extasy“ tablečių, nurodė jų pristatymo adresą, sumokėjo už psichotropinės medžiagas bei tokiu būdu jas atsisiuntė.

Tačiau, teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismas padarė objektyviems bylos duomenims prieštaraujančias išvadas, jog I. S. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymių. Vienas nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kuris įrodinėtinas kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti nustatytas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn, yra kaltė. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena stipriai veikiančias psichotropines medžiagas, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti (formali nusikalstamos veikos sudėtis) (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti bylos rašytiniai įrodymai (gauti iš skirtingų šaltinių), kuriais remiantis nustatytos bylos faktinės aplinkybės, kitaip nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atskleidžia I. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią, t. y. kad jis suvokė savo atliktų veiksmų, susijusių su kontrabandos dalyku gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 30 d. papildomai I. S. apklausiant kaip įtariamąjį, jis parodė, kad „extasy“ tablečių išsiuntimo šalis pardavėjo internetinėje svetainėje nebuvo nurodyta, pardavėjo profilis buvo nurodytas „Lietuva“, todėl manė, jog siunta bus siunčiama Lietuvoje (b. l. 92-93). Tokių parodymų I. S. nuosekliai laikėsi tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (b. l. 135-142). Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 2 d. kaip įtariamasis apklaustas I. S. parodė ir tai, jog iš kokios šalies turėjo būti siunčiamos tabletės neprisimena, ar net nebuvo nurodyta (b. l. 90-91). Tokia aplinkybė teisėjų kolegijai suteikia pagrindą pagrįstai manyti, kad I. S. suprato, jog pašto siunta su „extasy“ tabletėmis bus siunčiama iš užsienio, t. y. kertant Lietuvos Respublikos sieną, tik nežinojo, iš kokios konkrečiai šalies. Aplinkybė, kad I. S. nežinojo ir nesuprato, iš kokios konkrečios šalies bus siunčiama pašto siunta, neturi jokios įtakos jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir neįrodo jo teiginių apie įsitikinimą, jog siunta judės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisėjų kolegija tarpusavyje sugretinusi I. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, su duotais pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, bei juos įvertinusi visų byloje esančių objektyvių duomenų kontekste, jo parodymus dėl aplinkybių, kad jis manė, jog siunta bus siunčiama Lietuvoje, pripažįsta gynybine nuo kaltinimų pozicija, turint siekį išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju tai, kad I. S., būdamas normalaus protinio išsivystymo, pagal savo amžių (gimęs 1992 m.), brandą, gyvenimišką patirtį (gyvenęs Belgijoje; yra rūkęs „žolę“, gėręs tabletę; turi patirties perkant / parduodant virtualiąją valiutą (bitcoins)), išsilavinimą (yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą), bendrais bruožais suvokė, jog daro pavojingą veiką, susijusią su psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, parodo ne tik išdėstytos aplinkybės, bet ir kiti išoriniai (objektyvieji) jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai: kryptingai atlikti aktyvūs bei intensyvūs jo veiksmai, susiję su informacijos paieška internete apie „extasy“ tabletes, jų poveikį; tokios informacijos ieškojimas ne Lietuvos, bet užsienio vartotojų forumuose; informacijos ieškojimas ne lietuvių kalba, bet anglų kalba; psichotropinių medžiagų įsigijimo būdas – psichotropinių medžiagų įsigijimas elektroninėje erdvėje, atsikaitant virtualiąja valiuta (bitcoins); galimybės įsigyti psichotropines medžiagas Lietuvoje iš platintojų tiesiogiai atmetimas; psichotropinių medžiagų siuntimasis paštu, nurodant atsiuntimo šalį „Lithuania“; psichotropinėms medžiagoms įsigyti asmeninio kompiuterio panaudojimas; žinojimas, kad psichotropinių medžiagų įsigijimas ne medicinos tikslais yra draudžiamas; nenoras, kad kas nors sužinotų apie tai, jog jis ketina vartoti „extasy“ tabletes.

Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad I. S. nestebėjo siuntos judėjimo, nebuvo siuntos stebėjimo paslaugos, jog jis, užsakinėdamas psichotropines medžiagas, nesislapstė, užsisakė tikru vardu ir pavarde, tikru gyvenamosios vietos adresu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip teisingai nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, aptariamos nusikalstamos veikos tyčia susiformuoja prieš atsirandant galimybei stebėti siuntą, o konkreti siunta gali pasiekti konkretų adresatą tik nurodant konkretų adresą ir gavėją.

Be kita ko, I. S. kaltės padarius BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką taip pat nepaneigia ir tai, kad atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje asmeniniame kompiuteryje nebuvo rasta informacijos, susijusios su psichotropinėmis medžiagomis, jog nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. sausio 1 d. siunta Nr. MT700616159LT niekas nesidomėjo (b. l. 30-34, 38-39, 61).

Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. S. veikoje yra visi psichotropinių medžiagų kontrabandos tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu I. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį pripažintinas kaltu.

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustato tik su laisvės atėmimu susisijusią bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas I. S. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad I. S. padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigta, padaryta veikiant tiesioginei tyčiai, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi dėl įvykusio įvykio, tačiau, teisėjų kolegija, šio I. S. gailėjimosi neturi pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys 2K-327/2010; 2K-106/2011). Nagrinėjamu atveju I. S. neigė esmines jo veiksmų kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, iš pradžių pripažinęs savo kaltę, vėliau – tiek tęsiant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme, kategoriškai teigė, kad manė, jog siunta su psichotropinėmis medžiagomis bus siunčiama iš Lietuvos, t. y. neigė kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad I. S. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, jo asmenybė apibūdinama itin teigiamai (b. l. 99-101), jis dirba (b. l. 133), nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 73-76),

Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, teisėjų kolegija už nusikaltimo, nustatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą I. S. parenka šio straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde prokurorė prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti I. S. paskirtų bausmės vykdymą 2 metams.

Motyvuojamoji dalis

Toks prašymas tenkintinas iš dalies.

Šioje baudžiamojoje byloje yra įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, suteikianti teisę prieš nuteistąjį I. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo I. S. padaryta veika, tiek su jo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad aptariamu atveju bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog I. S. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors I. S. yra nuteistas už 2 savanaudiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, tačiau jis anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo būtų pažeidęs teisės aktus. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, dirba (b. l. 133), mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre (b. l. 101). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo I. S. turimus teigiamus socialinius ryšius. Tuo tarpu, bausmė nėra kerštas.

Todėl spręstina, kad I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams bei jam skirtini įpareigojimai, nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Apeliantė taip pat prašo I. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje reglamentuojama, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokurorės prašoma I. S. skirti 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neviršija įstatymo leidėjo nustatytos tokios įmokos dydžio ribų. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkrečiu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuteistajam taikyti tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Visų pirma, I. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio. Tuo tarpu, įmokų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirtis yra užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymą. Antra, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu I. S. pagal BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktus skirtinų įpareigojimų pakanka tam, kad veiksmingai būtų pasiekti bausmės tikslai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje I. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi iki 2015-12-31), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu I. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir I. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1–2 dalimis, į I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 29 d. 10.10 val. iki 2016 m. sausio 29 d. 16 val. išbūtą laiką – 1 dieną.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktus ir I. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

– tęsti darbą;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuriose nustatyta, kad I. S. baudą turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir išaiškinta baudos sumokėjimo tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Kęstutis JucysDaiva Pranytė-Zalieckienė