Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-292-1035/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-08-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
AN2-292-1035/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00828-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valerij Lauš (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-292-1035/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00828-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. K. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas S. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10178-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 3 dalis, 417 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta 60 Eur bauda.

S. K. nubaustas už tai, kad 2022 m. kovo 8 d. 16.00 val. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „BMW GT520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, keisdamas eismo kryptį nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, transporto priemonė nedrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, registracija sustabdyta, negaliojantys transporto priemonei priskirti valstybinio numerio ženklai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi S. K. skundas dėl Komisariato 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu S. K. atstovas advokatas E. Dereškevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Be teisinio pagrindo nurodyta, kad būtent fiziniam asmeniui S. K., o ne juridinio asmens atstovui MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K., buvo inkriminuotas ANK 415 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo įvykdymas. Įstatymų leidėjas nustato, kad tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai. S. K. savo pareigą įvykdė ir pranešė policijai, kad ne jis, bet kitas asmuo – MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. įstatymų nustatyta tvarka neapdraudė transporto priemonės, todėl būtent transporto priemonės savininkui privalėjo būti surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės valdytojui S. K. netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu turi būti pripažįstamas negaliojančiu. Taip pat buvo pažeista S. K. teisė kreiptis dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, kadangi jokio pranešimo apie tai, kad automobilio „BMW“ registracija buvo sustabdyta, o šiai transporto priemonei skirti valstybiniai numerio ženklai negaliojantys, S. K. negavo. Tokie policijos pareigūnų veiksmai buvo atlikti S. K. už akių, tinkamai jo neinformavus.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad S. K. veiksmuose, važiuojant kelio ženklo Nr. 523 zonoje, yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis ir objektyviai neįvertino pateiktų įrodymų. Teismas, nesikreipęs į jokią instituciją, kuri galėtų pateikti specialiomis žiniomis pagrįstą išvadą apie tai, kaip laikytis ir kaip vertinti kelių eismo dalyvių važiavimą kelio ženklo Nr. 523 veikimo zonoje, esant tokiai faktinei situacijai, kai įvažiuojama į šio kelio ženklo galiojimo pradžią, padarė klaidingą išvadą dėl tariamo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo.

1.3. Administracinio nusižengimo sudėtis, numatyta ANK 417 straipsnyje, S. K. yra inkriminuota remiantis prielaidomis. Iš 2022 kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad grafoje, kurioje turi būti nurodyta konkreti administracinio nusižengimo padarymo vieta, yra nurodyta, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnyje, buvo padarytas Vilniuje, Ukmergės gatvėje, nenurodant nei konkrečių koordinačių, nei vietos, pažymėtos kilometrais ar metrais. O konkreti administracinio nusižengimo padarymo vieta svarbi tam, kad įsitikinti ar vairuotojas neturėjo teisės joje įvažiuoti į „A“ raide pažymėtą eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Remiantis KET 182 punktu, jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Taip pat teismas objektyviai neįvertino pateikto byloje vaizdo įrašo, kuris užfiksavo administracinio nusižengimo protokole nurodytą vietą ir parodo, kad S. K. turėjo teisę, sukdamas link degalinės „C.“ ir restorano „M.“, persirikiuoti į „A“ eismo juostą. Tą įrodo ir tarnybinio automobilio, kuriuo įvykio dieną patruliavo vyr. patrulė G. Jaškinaitė, vaizdo kameros įrašas. Jame matyti, kad atitinkamas ženklas įrengtas tokioje vietoje, kurioje jis galioja nuo viaduko nusileidusiam transportui, o S. K. atvažiavo nuo miesto centro pusės, todėl toks pažeidimas dėl netinkamo jo įvažiavimo į „A“ juostą yra inkriminuotas nepagrįstai. Sukdamas į dešinę restorano „M.“ ir plovyklos „Š. B.“ link, S. K. turėjo teisę įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, todėl jokio administracinio nusižengimo jo veiksmuose nėra. Teismas nepagrįstai nustatė, jog S. K., prieš pasukdamas į dešinę, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, kadangi iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros užfiksuotas vaizdas yra neryškus ir įspėjamojo posūkio signalo tiesiog nesimato.

1.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas šališkai, o surašant skundžiamą nutarimą buvo pažeisti ANK 618 straipsnio reikalavimai. Remiantis ANK 618 straipsnio nuostatomis, surašant administracinio nusižengimo nutarimą, privalo būti aiškiai surašyti duomenys, kuriais grindžiami S. K. padaryti administraciniai nusižengimai. Nagrinėjamu atveju nutarime nėra nurodyta objektyvių duomenų, t. y. nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės, nenurodyti jokie asmenys, kurių akivaizdoje S. K. galėjo padaryti administracinį nusižengimą, nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus S. K. pažeidė. Be to, pats administracinio nusižengimo protokolas buvo įvertintas šališkai, jame neužfiksuotos ir nenurodytos visos esminės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti administracinio nusižengimo faktą, taip pat byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti S. K. kaltę, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, aiškiai neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisariatas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo S. K. skundą, teisingai priėmė nutartį skundo netenkinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija S. K. kaltę, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).

Byloje nustatyta, kad S. K. su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią jam buvo perduota teisė naudotis automobiliu „BMW GT520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kai automobilis nėra naudojamas įmonės tiesioginei veiklai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. K., kaip šios transporto priemonės valdytojas, neturėjo pareigos užtikrinti, kad transporto priemonė būtų registruota ir apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kartu pažymint, kad tai yra transporto priemonės savininko MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. K. pareiga, todėl administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse, turėjo būti inkriminuoti būtent transporto priemonės savininkui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal KET 226 ir 227 punktus dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, o transporto priemonių registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šiame kontekste pažymėtina, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalis). Nagrinėjamu atveju S. K. minėtą automobilį valdė ir naudojosi juo nuomos sutarties pagrindu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K. nagrinėjamo įvykio metu būdamas minėto automobilio valdytoju, prieš pradėdamas vairuoti, privalėjo užtikrinti, t. y. pasidomėti ir įsitikinti, kad transporto priemonė būtų registruota ir apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apelianto argumentas, kad S. K. negavo jokio pranešimo apie tai, jog jo vairuojamas automobilis yra neapdraustas ir jo registracija yra sustabdyta, nepaneigia jam tenkančios minėtos pareigos. Taigi byloje pagrįstai nustatyta, kad S. K. vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nepadraustą automobilį, kurio registracija buvo sustabdyta ir buvo negaliojantys transporto priemonei priskirti valstybinio numerio ženklai, tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas S. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį patraukimo pagrįstumo klausimas. Šioje normoje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Apelianto teigimu, S. K., norėdamas pasukti į dešinę link degalinės „C.“ ir restorano „M.“, turėjo teisę įvažiuoti į „A“ eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, nes tokią jo teisę numato KET 182 punktas. Jame nurodyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad, visų pirma, S. K., įvažiuodamas į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, kirto tolimiausią nuo sankryžos, kurioje planavo pasukti į dešinę, esančią plačią brūkšninę liniją, kuri skirta į šią eismo juostą įvažiuoti maršrutiniam transportui. Tai patvirtina ir KET 3 priedo 1.22 papunktis, kuriame yra numatyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Antra, KET 181 punkte numatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta yra draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobilius, kuriuose važiuoja 4 (keturi) ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. Taigi, atsižvelgiant į šias teisės normas, S. K. neturėjo teisės įvažiuoti į „A“ eismo juostą ir ta pačia eismo juosta tiesiai važiuoti iki sankryžos, kurioje turėjo pasukti į dešinę.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į institucijas, kurios galėtų, besivadovaujant turimomis specialiomis žiniomis, pateikti pagrįstą išvadą apie tai, kaip laikytis Kelių eismo taisyklių ir kaip vertinti kelių eismo dalyvių važiavimą kelio ženklo Nr. 523 zonoje. Pažymėtina, kad specialiosios žinios – tai mokslo, technikos ar bet kurios kitos žmogiškosios veiklos srities žinios, įgytos išsilavinimo, specialaus studijavimo arba profesinės veiklos dėka, naudojamos gauti įrodomąją arba kitą informaciją, būtiną veikai ištirti. Atkreiptinas dėmesys, kad specialios žinios neapima teisinių žinių, o teisinė veikų kvalifikacija, faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir nustatymas, ar buvo laikomasi visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, yra teismo prerogatyva, todėl institucijos, turinčios specialių žinių savo srityse, negali nustatyti, kaip reikia vertinti S. K. važiavimą kelio ženklo Nr. 523 zonoje ir kvalifikuoti jo veiksmus.

Iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto ir byloje pateikto vaizdo įrašo „NVR_ch2_main20220308150000_20220308160000_R_FF-priekis K. S.“ aiškiai matyti, kad S. K. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET reikalavimus, važiuoja eismo juosta, kuri yra skirta maršrutiniam transportui, esant pakankamai dideliam atstumui iki sankryžos, kurioje jis vėliau pasuko į dešinę. Be to, šiame vaizdo įraše (03:49–03:56 min.) matyti, kad šioje vietoje, t. y. Ukmergės gatvėje, yra įrengtas puikiai matomas kelio ženklas, nurodantis, kad eismo juosta yra skirta maršrutiniam transportui, tačiau S. K. šio kelio ženklo reikalavimų nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą skirtą maršrutiniam transportui, o ne važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą atstumą, kaip nagrinėjamu atveju pasielgė S. K..

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog S. K., prieš pasukdamas į dešinę pusę, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, nors, apelianto teigimu, S. K. jį rodė, tačiau jo nesimato, nes policijos pareigūnų automobilio vaizdo kameros užfiksuotas vaizdas yra neryškus. Tačiau tiek iš policijos pareigūnų automobilio galinės vaizdo kameros užfiksuoto įrašo „NVR_ch3_main_20220308150000_20220308160000_R_FF-galas K. S.“, tiek iš automobilio priekinės vaizdo kameros užfiksuoto įrašo „NVR_ch2_main20220308150000_20220308160000_R_FF-priekis K. S.“ aiškiai matyti, kad vaizdas yra spalvotas ir ryškus, o S. K., įvažiuodamas į „A“ eismo juostą ir vėliau sukdamas į dešinę link degalinės „C.“ bei restorano „M.“, jokio įspėjamojo posūkio signalo apskritai nerodė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo kameros įrašo „NVR_ch2_main20220308150000_20220308160000_R_FF-priekis K. S.“ (04:24 min.) matyti, kad S. K., sustabdomas policijos pareigūnų, sustoja ir įjungia aiškiai matomą vaizdo kameros įraše užfiksuotą avarinę šviesos signalizaciją, todėl teiginys, kad pateiktoje policijos pareigūnų vaizdo medžiagoje negalima ryškiai pamatyti įspėjamojo posūkio signalo, yra nepagrįstas.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek administracinių nusižengimų protokolas, tiek administracinių nusižengimų nutarimas buvo surašyti netinkamai, nenurodant pagrindinių nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad išanalizavus pateiktus bylos duomenis, tiek administracinių nusižengimų protokolas, tiek administracinių nusižengimų nutarimas yra surašyti tinkamai, pakankamai išsamiai, nurodant esmines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. kur ir kada buvo padarytas administracinis nusižengimas, tinkamai kvalifikuojant S. K. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nurodant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių nuostatas, kurių reikalavimus S. K. pažeidė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta nėra aprašyta tiksliai, nenurodant konkrečių koordinačių ir vietos, pažymėtos kilometrais ar metrais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų iškart po administracinio nusižengimo padarymo netoli vietos, kurioje pažeidė KET reikalavimus. Iš paties S. K. nufilmuoto ir pateikto vaizdo įrašo matyti, jog S. K., norėdamas paaiškinti savo veiksmų seką, sugrįžo į administracinio nusižengimo padarymo vietą ir vairuodamas automobilį ją užfiksavo savo nufilmuotoje vaizdo medžiagoje, todėl akivaizdu, kad jam buvo tiksliai žinoma ir pakankamai aiški administracinio nusižengimo padarymo vieta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad tai, jog apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus įvertino neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, S. K. kaltei konstatuoti pakanka byloje esančių įrodymų ir nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuria neturėjo teisės važiuoti ir tai suprato, be to, keisdamas eismo kryptį nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, nors turėjo pareigą juos parodyti, jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas, registracija buvo sustabdyta ir automobiliui priskirti valstybinio numerio ženklai buvo negaliojantys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad S. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 417 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą ir S. K. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš