- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- II-632-990/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00828-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-632-990/2022
2022 m. rugpjūčio 30 d.
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. P. 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10178-2022, kuriuo S. K. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 60 eurų dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja O. P., nustačiusi, kad 2022 m. kovo 8 d. 16.00 val. Ukmergės gatvėje, Vilniuje, S. K., vairuodamas transporto priemonę važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, keisdamas eismo kryptį nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, jo vairuojama transporto priemonė buvo nedrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, registracija buvo sustabdyta, buvo negaliojantys transporto priemonei priskirti valstybinio numerio ženklai, 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10178-2022 S. K. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 60 eurų dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
2. 2022 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. K. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad be jokio teisinio pagrindo būtent S. K., o ne juridinio asmens atstovui (duomenys neskelbtini) vadovui A. K. buvo inkriminuotas ANK 415 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo įvykdymas, nes remiantis galiojančiu ANK 611 straipsniu, kai numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas, valdytojas turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Nors, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, S. K. savo pareigą įvykdė ir pranešė policijai, kad ne jis, bet kitas asmuo - (duomenys neskelbtini) vadovas A. K. įstatymų nustatyta tvarka neapdraudė transporto priemonės, todėl būtent transporto priemonės savininkui privalėjo būti surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės valdytojui S. K.
3. Skunde taip pat nurodyta, kad jokio įstatymų nustatyta tvarka ir būdu pranešimo apie tai, kad kaip nurodoma skundžiamame nutarime, automobilio „BMW“ registracija buvo sustabdyta, o šiai transporto priemonei skirti valstybiniai numerio ženklai negaliojantys, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo žinoti, kad vairuoja transporto priemonę su negaliojančiais valstybinio numerio ženklais, todėl, pareiškėjo manymu, administracinė teisena šioje dalyje jo atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose nusižengimo sudėties. Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokolo grafoje, kurioje turėtų būti nurodyta konkreti administracinio nusižengimo padarymo vieta, yra nurodyta, kad tariamai nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnyje, buvo padarytas Vilniaus mieste Ukmergės gatvėje, nenurodant šios nei konkrečių koordinačių, nei vietos, pažymėtos kilometrais ar metrais, nes ši sostinės gatvė yra ilga, bet protokole ji nepažymėta, o konkreti nusižengimo padarymo vieta svarbi tam, kad būtų galima įsitikinti, ar vairuotojas neturėjo teisės joje įvažiuoti į „A“ raide pažymėtą eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, nes remiantis Kelių eismo taisyklių (tolaiu – ir KET) 182 punktu, jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Kad S. K. turėjo teisę sukdamas link degalinės „CircleK“ ir restorano „McDonalds“ persirikiuoti į „A“ juostą, patvirtina ir vietovės vaizdo įrašas, padarytas tuoj po protokolo surašymo, užfiksuojantis aprašomą vietą. Tarnybinio automobilio, kuriuo tą dieną patruliavo vyr. patrulė G. J., vaizdo kameros įrašas yra svarbus ir pakankamai objektyvus įrodymas byloje, kuris įrodo, kad važiuojant pažeidimo inkriminavimo vietoje S. K. dėl to, kad atitinkamas ženklas įrengtas tokioje vietoje, kurioje jis galioja nuo viaduko nusileidusiam transportui, o S. K. atvažiavo nuo miesto centro pusės, tad pažeidimas dėl netinkamo jo įvažiavimo į „A“ juostą yra inkriminuotas nepagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, ši administracinės teisenos dalis S. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo (neteisėto važiavimo „A“ juosta) sudėties. Sukdamas į dešinę greito maisto užkandinės „McDonalds“ ir plovyklos „Švaros broliai“ link, administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. turėjo teisę įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, todėl jokio administracinio nusižengimo jo veiksmuose nėra. Nors pareiškėjas nubaustas už tai, kad nerodė posūkio signalo, tačiau vaizdo medžiagoje iš tarnybinio policijos automobilio vaizdas užfiksuotas nespalvotai, todėl posūkio ir nesimato; be to, S. K. persirikiuodamas posūkio signalą pagal KET turėjo pareigą parodyti prieš pradėdamas manevrą, t. y. iš toliau, negu prasideda pateikiamas įrašas, todėl ir ši administracinio pažeidimo sudėtis jam inkriminuojama remiantis tik prielaidomis. Skundžiamame nutarime, be kita ko, nėra nurodyti duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, neišdėstytos ir motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas, aiškiai neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas (b. l. 2-7).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. L. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma S. K. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnė 2022 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 10- ANR_N-10178-2022, pakanka pripažinti S. K. kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo. Pareiškėjo teiginys, kad jam inkriminuotas ANK 415 straipsnio („Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“) 1 dalyje („Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas“) numatytas administracinis nusižengimas neteisėtas, o atsakomybė turėjo būti taikoma transporto priemonės savininkui, Institucijos vertinamas kritiškai: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ( toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą <...> transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus <...> taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. KET 226 straipsnyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Institucijos nuomone, prieš pradedamas vairuoti transporto priemonę, S. K. privalėjo įsitikinti, ar automobilio Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatyti dokumentai (įskaitant ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą) yra tvarkingi. Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis KET 182, jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą, jis turėjo teisę sukti į dešinę degalinės „CircleK“ ir restorano „McDonalds“ link persirikiuojant į A juostą. KET 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. Ši norma aiškiai reglamentuoja, kurioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti, jeigu eismo juosta pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.22. papunktyje nurodyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad S. K. vairuojamas automobilis, pažeisdamas KET reikalavimus, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“. Institucijos nuomone, transporto priemonės vairuotojai norėdami pasukti į dešinę turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą skirtą maršrutiniam transportui. Byloje pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad S. K. vairuojamas automobilis įvažiuoja į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui esant apie 170 metrų iki sankryžos, kurioje jis pasuko į dešinę. Pareiškėjas teigia, kad posūkio signalai vaizdo įraše nėra matomi, kadangi vaizdas yra nespalvotas, tačiau byloje pateiktas vaizdo įrašas yra spalvotas, kuriame akivaizdžiai matoma, kad vairuodamas automobilį S. K. įspėjamųjų posūkio signalų neparodė. Taip pat paneigiamas teiginys, kad dėl vaizdo įrašo (pareiškėjas teigia, kad šis nespalvotas) kokybės galėjo nesimatyti posūkio signalo. Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį S. K. įjungė avarinę šviesos signalizaciją, kuri vaizdo įraše yra matoma (b. l. 35-38).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
5. Teismo posėdžio metu S. K. pakartojo skunde išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad 2022 m. kovo 8 d. jis važiavo išnuomotu automobiliu Ukmergės gatve, Vilniuje, nuo Konstitucijos prospekto. Automobilis buvo nuomotas, techninės apžiūros ir draudimo dokumentų ji nebuvo matęs, nes pagal KET nebūtina vežiotis tokių dokumentų, tad jis ir negalėjo įsitikinti tokių dokumentų buvimu. Automobilį jis nuomojo iš įmonės, kurios vadovas yra jo tėtis. Pravažiavęs pro viaduką jis persirikiavo, važiuodamas restorano „McDonald's“ link. Jis važiavo tiesiai, o kitiems ten buvo nusukimas. Posūkis buvo parodytas prieš manevrą, o kai jis persirikiavo, jo rodomo posūkio nesimatė.
6. Teismo posėdžio metu S. K. atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius nurodė, kad ANK 415 straipsnis reglamentuoja transporto priemonės savininko pareigą rūpintis transporto priemonės tiek privalomuoju draudimu, tiek technine būkle, tiek dalyvavimo eisme teisėtumu, ir žinant, kas yra transporto priemonės savininkas, sankcijų privalu imtis būtent transporto priemonės savininko atžvilgiu. Vaizdo įrašas patvirtina faktines aplinkybes, kad į „A“ juostą įvažiuoti galima dviejose vietose, tačiau tiktai prieš vieną vietą yra tai nurodantis ženklas, kad eismas yra skirtas būtent transporto priemonėms, autobusams, kitoms transporto priemonėms, kurios teikia viešąją paslaugą, ir akivaizdu, kad toje vietoje pastatytas kelio ženklas galioja būtent automobiliams, nuvažiuojantiems nuo viaduko. Policijos automobiliui, nuvažiuojančiam nuo viaduko, tas ženklas matėsi puikiausiai, o nuo centro važiuojančios transporto priemonės iš tikrųjų ženklo pamatyti net negalėtų, nes ženklų išdėstymas irgi turi atitikti tam tikrus kriterijus. Toje vietoje, kurioje manevrą atliko S. K., buvo punktyrinė linija, persirikiuoti tenai buvo galima ir teisėta. Pirmajame vaizdo įraše, kuris filmavo automobilio priekį, matyti, kad S. K. sukdamas į dešinę rodė dešiniojo posūkio signalą. Pagal KET 82 punktą vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti ir kitomis aplinkybėmis, tad akivaizdu, kad KET 82.2 punktą S. K. įgyvendino tinkamai. Persirikiavimo į „A“ eismo juostą važiuojant Ukmergės gatve pilno manevro vaizdo kameros faktiškai neužfiksavo, kada S. K. rodė dešiniojo posūkio signalą, ar rodė dešinio posūkio signalą vaizdo įraše neatsispindi, nes S. K. galėjo posūkį parodyti prieš pradėdamas tą manevrą, t. y. pravažiavus viaduką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. S. K. yra nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
8. Pareiškėjas ginčija tiek savo pareigą įsitikinti vairuojamo automobilio draustumu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, registracijos ir valstybinio numerio ženklų galiojimu, tiek tai, jog nagrinėjamo įvykio metu jis neteisėtai važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta bei keisdamas eismo kryptį nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų.
9. ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).
10. Teismas pažymi, kad KET 226 ir 227 punktuose nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir SEAKĮ 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriose nurodyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. To paties įstatymo 2 straipsnio 84 punkte apibrėžta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.
11. S. K. pateikė 2021 m. birželio 28 d. automobilio nuomos sutarties Nr. 2021-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį BMW GT520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. valdė nuomos pagrindu (b. l. 23), taigi akivaizdu, kad S. K., nagrinėjamo įvykio metu būdamas minėto automobilio valdytoju, prieš vairuodamas minėtą automobilį privalėjo užtikrinti, kad minėtas automobilis būtų a) registruotas ir b) apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jis šio reikalavimo nesilaikė, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį BMW GT520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio registracija buvo sustabdyta ir buvo negaliojantys transporto priemonei priskirti valstybinio numerio ženklai, tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
12. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
13. S. K. nurodo, kad vadovaujantis KET 182 straipsniu, jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą, tad ir jis turėjo teisę sukti į dešinę degalinės „CircleK“ ir restorano „McDonalds“ link persirikiuodamas į „A“ juostą.
14. Vertindamas šį pareiškėjo teiginį teismas pažymi, kad KET 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. KET 3 priedo 1.22. papunktyje nurodyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių.
15. Vaizdo įraše „NVR_ch2_main_20220308150000_20220308160000_R_FF- priekis K. S.“, kuriame vaizdas užfiksuotas iš policijos automobilio priekinės vaizdo stebėjimo kameros, matyti, kaip S. K. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET reikalavimus, važiuoja eismo juosta, paženklinta kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo matomas kelio ženklas, nurodantis, kad minėta eismo juosta skirta maršrutiniam transportui, tačiau minėto vaizdo įrašo 03.49 min. matyti, kad važiuojant šis kelio ženklas puikiai matomas tiek iš dešinės į Ukmergės gatvę įsukančioms, tiek tiesiai Ukmergės gatve važiuojančioms transporto priemonėms. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą skirtą maršrutiniam transportui, o ne tiesiog važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą atstumą. Minėtame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad S. K. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, esant iš tiesų dideliam atstumui iki sankryžos, kurioje jis pasuka į dešinę. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei paminėtas teisės normas, S. K. teiginiai, jog jis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavo teisėtai, norėdamas pasukti į dešinę, o ženklas, žymintis tokią eismo juostą jam buvo nematomas, vertinami kaip nepagrįsti.
16. Skunde, be kita ko, S. K. nurodė esantis nepagrįstai nubaustas už tai, kad nerodė posūkio signalo, tačiau, jo teigimu, vaizdo medžiagoje iš tarnybinio policijos automobilio vaizdas užfiksuotas nespalvotai, todėl jo rodomo posūkio tiesiog nesimato. Tokį pareiškėjo teiginį teismas taip pat vertina kaip nepagrįstą: vaizdo įrašai iš policijos automobilio yra spalvoti, priešingai nei teigia pareiškėjas, juose gerai matomi kitų automobilių rodomi posūkių signalai, o minėto vaizdo įrašo 04.11 min. užfiksuota, kaip S. K. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į dešinę pasuka nerodydamas posūkio signalo. Vaizdo įrašo 04.24 min. užfiksuota, kaip automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdant policijos pareigūnams, minėto automobilio vairuotojas įjungia aiškiai matomus posūkių signalus. Vaizdo įrašo „NVR_ch3_main_20220308150000_20220308160000_R_FF-galas K. S.“ iš policijos automobilio galinės vaizdo stebėjimo kameros 25.00 min. užfiksuota, kaip automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į dešinę persirikiuoja taip pat nerodydamas jokio posūkio signalo.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad S. K. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių.
18. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl S. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos dydžio atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir už administracinio nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė minimalių dydžių baudas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo, taigi S. K. skundas netenkinamas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. P. 2022 m. gegužės 13 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
S. K. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. P. 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10178-2022, kuriuo S. K. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 60 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.