- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- ATP-1346-245/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00110-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimu E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 181 straipsnio 1 dalį įspėjimu. E. K. nubaustas už tai, kad 2013-02-09, apie 22.30 val., įvykdė mažamečio sūnaus F. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vaiko teises pažeidžiančią veiką ir tėvų valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio sūnaus F. K. interesams, t. y. grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas galimai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judėjo nekoordinuotais judesiais, nerišliai kalbėjo, veržėsi į kambarį, rėkavo, bendraujant su žmona L. K. girdint mažamečiui sūnui F. K., pakeltu balso tonu keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė žmonos atžvilgiu, tuo darydamas neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui, dėl tokio jo elgesio vaikas išsigando, patyrė stresą.
Šalies argumentai
E. K. apeliaciniame skunde prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutarimą (skunde nurodyta 2013-10-14 nutartis) panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skundo autorius nurodo, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, todėl jis pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai. Apelianto nuomone ne jis, o jo sutuoktinė L. K. veikė priešingai vaiko interesams, kadangi ji suplanavo incidentą, neįsileido jo į namus, nors vaikas to prašė. E. K. įsitikinimu baimę ir stresą vaikui sukėlė būtent tai, kad jis nebuvo įleistas į namus, vaikas tuo metu pasijuto nesaugus, kadangi į namus nebuvo įleidžiamas jo tėtis, su kuriuo jis yra praleidęs didžiąją dalį savo gyvenimo. Baimę vaikui sukėlė ir pačios L. K. šūkavimai bei necenzūriniai žodžiai apelianto atžvilgiu. Skundo autoriaus manymu teismas nepagrįstai atsisakė apklausti jo sūnų dalyvaujant vaikų psichologui, kadangi apklausus sūnų būtų gauta teisinga informacija apie tai, dėl kurio iš tėvų kaltės vaikas patyrė baimę ir stresą, o taip pat tai leistų iš naujo įvertinti liudytojų E. M. bei L. K. parodymus, kurie yra melagingi ir subjektyvūs. Tiek L. K., tiek E. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, su E. M. yra susipykę, o su L. K. vyksta skyrybų procesas, todėl jų parodymai yra subjektyvūs.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutarimą palikti nepakeistą, o E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
E. K. apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Apeliaciniame skunde ginčijama kaltė padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. E. K. nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad jis nubaustas nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. buvo nubaustas už tai, kad jis, girdint savo mažamečiam sūnui, veržėsi į kambarį, rėkavo, bendraujant su žmona kalbėjo pakeltu balso tonu, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė ant žmonos. Tokie E. K. veiksmai buvo įvertinti kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams ir buvo kvalifikuotas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmais, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 -739/2012). Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantas iš esmės neneigia, kad su žmona buvo konfliktinė situacija, kad vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu, tačiau apeliantas šių veiksmų nelaiko priešingų teisei ir mano, kad būtent jo žmona padarė pažeidimą, kadangi konfliktą išprovokavo būtent ji. Aukštesnysis teismas sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo. Pritariama pirmos instancijos teismo išvadai, kad E. K. veiksmai atitinka ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas betarpiškai ištyrė byloje esančius rašytinius rodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus S. K., J. J., E. M., L. K. ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad E. K. savo veiksmais pažeidė tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą ypatingos vaiko apsaugos principą ir reikalavimą visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad mažametis vaikas girdėjo, kaip jo tėvas keikėsi, kalbėjo pakeltu balso tonu, šaukė žmonos atžvilgiu, matė, kad taip elgiasi jo tėvas, todėl tvirtinti, kad žala vaiko interesams nebuvo padaryta, negalima. Tą aplinkybę, kad toks E. K. elgesys turėjo neigiamos įtakos mažamečiui F. K. patvirtina tai, kad po šio įvykio nuvykus pas gydytoją F. K. buvo diagnozuotas autonominės nervų sistemos sutrikimas, pažymoje nurodyta, kad vaikas pradėjo šlapintis į lovą, naktį sapnuoja košmarus, vaikas bijo savo neblaivaus tėvo (b. l. 52), VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro rašte nurodyta, kad F. K. emocinė būsena nėra gera, stebimas padidėjęs nerimastingumas, baimės reakcijos, stiprus jautrumas, veide pasireiškia tikas, vaikas pergyvena dėl konfliktų šeimoje (b. l. 59). Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad E. K. pasirinko nepriimtiną asmeninių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį mažamečiui sūnui baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jo interesus. Toks E. K. elgesys sūnaus akivaizdoje bet kuriuo atveju yra netoleruotinas, todėl konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju skunde nurodyti motyvai, kad konfliktą išprovokavo jo sutuoktinė, neįleidusi jo neblaivaus į namus, juridinės reikšmės E. K. veiksmų kvalifikavimui neturi ir jo administracinės atsakomybės nešalina.
Aukštesnysis teismas taip pat nepritaria apeliacinio skundo motyvui, kad teismas be pagrindo rėmėsi liudytojų E. M. ir L. K. parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tiek E. M., tiek L. K., kalbėdami apie E. K. elgesį mažamečio akivaizdoje, savo paaiškinimuose buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų jų parodymuose nenustatyta, parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad E. M. ar L. K. būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui šį apkalbėdami ir duodami melagingus parodymus, byloje nenustatyta, o paties apelianto subjektyvus byloje esančių įrodymų vertinimas ir interpretavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintus bendruosius įrodymų vertinimo principus. Tos aplinkybės, kad liudytojas E. M. gyvena E. K. ir L. K. namuose, o su L. K. vyksta skyrybų procesas, pačios savaime nesudaro pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu, o jokių kitų aplinkybių, kurios rodytų liudytojų subjektyvumą ir būtų pagrįstos objektyviais duomenimis, apeliantas skunde nenurodė.
Nepagrįstu laikomas apelianto prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo tokiu atveju, kai nustato, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme faktinės įvykio aplinkybės nustatytos neteisingai, tinkamai neatskleista bylos esmė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose neatskleisti jam inkriminuojamo pažeidimo sudėties požymiai, užtraukiantys jam administracinę atsakomybę, įrodymai vertinti nesilaikant ATPK 257 straipsnio reikalavimų ar nustatytos kitos aplinkybės, galėjusios nulemti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, o nustatytų trūkumų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pašalinti niekaip kitaip, kaip tik grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, nėra galimybės. Šiuo atveju aukštesnysis teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant būtų reikalinga bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas, su kuriomis apygardos teismas pilnai sutinka. Tai, kad teismo sprendimas netenkina apelianto lūkesčių ir yra jam nepalankus, nesudaro teisėto pagrindo apeliacinės instancijos teismui pasinaudoti bylos grąžinimo pirmos instancijos teismui institutu.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.