Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str., 181³ str. 1 d. už tai, kad jis galimai 2013-02-09 apie 19:30 val., įvykdė mažamečio sūnaus F. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vaiko teises pažeidžiančią veiką ir tėvų valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio sūnaus F. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, tai yra grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas galimai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judėjo nekoordinuotais judesiais, nerišliai kalbėjo, veržėsi į kambarį, rėkavo, dėl gausių šūksnių neleido sūnui miegoti, bendraujant su žmona L. K., girdint mažamečiui sūnui F. K., pakeltu balso tonu keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė ant žmonos, tuo darydamas neigiamą įtaką jo auklėjimui, dėl tokio jo elgesio vaikas išsigando, sustresavo.

Šakių rajono apylinkės teismui L. K. pateikė rašytinį prašymą šio administracinio teisės pažeidimo byloje ją, tai yra pareiškėją, ir mažametį sūnų F. K. pripažinti nukentėjusiaisiais, nes jie dėl šių E. K. veikų patyrė žalą.

Nesutikdama su šia nutartimi L. K. ją skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir ją šioje byloje pripažinti nukentėjusiąja. Nukentėjusioji mano, jog teismo sprendimas nepripažinti byloje nukentėjusiąja yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas objektyviai neįvertinus bylos aplinkybių. Pažymi, jog E. K. veiksmai pirmiausia buvo nukreipti ne prieš vaiką, bet prieš ją. Nurodo, jog vyksta skyrybų procesas, todėl pareiškėjos ir sutuoktinio santykiai konfliktiški ir E. K. jau ne pirmą kartąją užgaulioja, vadina necenzūriniais žodžiais, grasina. Įvykio, kuris nagrinėjamas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, jo veiksmai taip pat buvo nukreipti į tai, kad užgaulioti ją, pažeminti, įžeisti, parodyti savo viršenybę, pademonstruoti savo valdžią jos atžvilgiu, nes jis pakeltu tonu šaukė ant jos, vadino necenzūriniais žodžiais ir visa tai girdėjo jų sūnus F. K.. Tokiais veiksmais jis įžeidė pareiškėją, pažemino jos orumą, todėl šioje byloje ji laiko save nukentėjusiąja, ir jos prašymas dėl pripažinimo nukentėjusiąja turėjo būti tenkintas. Skunde taip pat pažymima, jog santuokos nutraukimo byloje ta pati teisėja patenkino sutuoktinio prašymą ir nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, todėl mano, jog administracinės bylos siekdama išvengti šališkumo, teisėja negalėjo nagrinėti, nes jau susidairius išankstinę nuomonę apie bylos aplinkybes.

ATPK 273 straipsnio 1 dalis nukentėjusįjį apibrėžia kaip asmenį, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Sutinkamai su teismų praktika, institucija nagrinėjanti bylą turi nustatyti, ar administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala konkrečiam subjektui ir užtikrinti, kad toks asmuo būtų informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. ATPK nenumato, kad būtų priimamas koks nors procesinis dokumentas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju; teismai vertina, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui ir pradėjus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną.

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju jeigu jo teisės ar tam tikri teisėti sudaro pažeidimo tiesioginį ar papildomą objektą. Pavyzdžiui ATPK 174 str. atveju nukentėjusiuoju galėtų būti laikomas asmuo, prieš kurį tiesiogiai buvo nukreipti neteisėti veiksmai (necenzūriniai žodžiai, įžeidžiantis kibimas), nors pagrindinis objektas yra kitas (viešoji tvarka) Šioje byloje E. K. inkriminuotų veikų objektai yra išimtinai susiję su vaiko teisėmis ir interesais. Konkretūs neteisėti veiksmai nors ir buvo nukreipti tiesiogiai ne į mažametį sūnų, tačiau į kitą asmenį - sutuoktinį, E. K. veiksmais neabejotinai galėjo būti pažeistos vaiko teisės ir jo teisėti interesai, todėl E. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal 181 str., 181³ str. 1 d. ir nukentėjusiuoju šiuo atveju gali būti pripažintas tik mažametis nukentėjusysis.

Apie jo galimai patirtą žalą suponuoja pats pažeidimas, kaltinimas, be to, tai tiesiogiai įvardinta bei nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole (vaikas išsigando, sustresavo, neleido sūnui miegoti dėl garsių šūksnių). Administracinio teisės pažeidimo byloje atliekant įvykio tyrimą byloje surinkti duomenys apie galimai vaiko patirtą neturtinę žalą – tai pareiškėjos L. K. paaiškinimas, liudytojo E. M. paaiškinimai. Šie duomenys rodo, jog F. K. įvykio metu galėjo būti padaryta žala. Žala šiuo atveju yra jau vien tai, kad tėvo valdžia naudojama priešingai vaiko interesams, todėl jis laikomas šioje byloje nukentėjusiuoju. Teismas atmetė prašymą pripažinti mažametį nukentėjusįjį vadovaujantis tuo, kad nėra pakankamai duomenų dėl jam padarytos žalos, tačiau aukštesniojo teismo manymu, pripažįstant asmenį nukentėjusiuoju negali būti vertinamas duomenų dėl padarytos žalos ir jos dydžio pakankamumas, nes tokiu atveju, pirma, teismas iš anksto pasisakytų dėl surinktų, bet dar neištirtų įrodymų vertinimo, antra, teismui bylą nutraukus, pripažinus, jog nepakanka įrodymų dėl padarytos žalos, ypač veikose, kurių kvalifikavimui reikšmingas žalos faktas, jo dydis, nuo neteisėtos veikos nukentėjęs asmuo nebetektų teisės apskųsti nutarimą, nes jis nebūtų laikomas nukentėjusiuoju.

Esant šioms aplinkybėms, mažametis nepagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, todėl nutartis šioje dalyje turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas.

Pažymėtina, jog teismo nutartis dėl pareiškėjos prašymo prieštaringa. Viena vertus mažametį atsisakoma pripažinti nukentėjusiuoju motyvuojant duomenų dėl faktinės žalos nepakankamumu, kita vertus teismas ta pačia nutartimi įstatyminiu mažamečio atstovu šioje byloje paskiria VTAS, taip pripažindamas mažametį proceso dalyviu – nukentėjusiuoju.

E. K. inkriminuotų veikų objektyvieji požymiai tapatūs kitų administracinių teisės pažeidimo kodekso tryliktame skirsnyje numatytų pažeidimų objektyviesiems požymiams (ATPK 174 str., 178), kuriuose be pagrindinio objekto – viešosios tvarkos, gali būti pažeidžiami ir kiti teisiniai gėriai, pavyzdžiui asmens garbė ir orumas vartojant necenzūrinius žodžius konkretaus asmens atžvilgi, tačiau E. K. inkriminuotų veikų objektai, kaip jau minėta, niekaip nesusiję su L. K.. Todėl, nors veika ir buvo nukreipta į L. K., šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje E. K. inkriminutos veikos, susiję išimtinai su vaiko interesais, L. K. nukentėjusiąja negali būti pripažinta.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog skundžiama nutartis dalyje dėl atsisakymo L. K. pripažinti nukentėjusiąja yra teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog teismas nepagrįstai mažamečio F. K. nepripažino nukentėjusiuoju, Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo F. K. pripažinti nukentėjusiuoju, panaikinti ir mažametį F. K. pripažinti nukentėjusiuoju šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kitoje dalyje nutarties nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.