Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. E., A. J., R. B., I. V., V. U. ir A. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo privatizuojamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turtas. (duomenys neskelbtini) archyvas 2015 m. lapkričio 27 d. pažymoje apie auto garažo privatizaciją Nr. (7.8)A-673 nurodo, kad „LR Šilalės rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės privatizuoto turto perdavimo-priėmimo aktų 1992 metų byloje yra „1992. 04. 07. įvykusio aukciono pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo AKTAS Nr. 5“, kuriame yra įrašyta „Auto garažas“, skiltyje „Likutinė vertė“ įrašyta „3652“, skiltyje „Aukcione įsigyto turto vertė“ įrašyta „3652“, skiltyje „Važt. Nr.“ įrašyta „891979“, skiltyje „Asmens pirkusio turtą pavardė“ įrašyta „A.“. „Priėmusių asmenų parašai yra ant važtaraščių“. Taip pat pažymoje nurodoma, kad yra siunčiamos tame pačiame archyviniame fonde esančių dokumentų kopijos: Fizinių asmenų grupės steigimo sutarties Nr. 37, G. E. pareiškimo, objektams privatizuoti, 1992 m. balandžio 7 d. privatizuojamo žemės ūkio turto aukciono protokolo Nr. 18 ir pažymos atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos. Taip pat minėtoje pažymoje nurodoma, kad peržiūrėjus Šilalės rajono savivaldybės archyvinio fondo 1991 – 1992 metų ir Šilalės rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos archyvinio fondo 1991-1992 metų dokumentus apie auto garažų privatizaciją (duomenys neskelbtini), daugiau žinių nėra.

7. Vienas iš pareiškėjų, G. E., kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro Tauragės filialas 2016 m. vasario 18 d. sprendime dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė G. E. prašymą motyvuojant tuo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo. Taip pat Šilalės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ji nuosavybės ar kita teise nevaldo pastato – garažo ir minėtas statinys nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Taipogi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patvirtino, kad pastato – garažo nuosavybės teisės niekam neįregistruotos ir minėtas statinys stovi nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, o pareiškėjams įgijus nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinį (jo dalį), turėtų teisę be aukciono pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti.

8. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nekilnojamojo turto objektas yra statinys, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pastato paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1950. Kadastro duomenų nustatymo data – 2024 m. rugpjūčio 1 d.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

10. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise įgijo garažą (jo dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

11. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog garažas buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjų nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš valstybės įmonės Registrų centras suformuotos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje aprašytas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas su statiniais, matyti, kad statinys – garažas – faktiškai egzistuoja, jo statybos pradžios ir pabaigos metai – 1950. Bendras pastato plotas – 294,2 kv. m. Taigi šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodytas statinio išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Pastatas – garažas yra padalintas į 11 patalpų, kurios yra pažymėtos indeksais ir nurodytas šių patalpų plotas kvadratiniais metrais. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pastato – garažo statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

12. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog 1967 metais buvo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo laiku buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) kolūkio darbuotojai. Gyventojams buvo leista naudotis garažo, pastatyto 1950 metais, patalpomis. 1980 metais pastatytas ūkinės paskirties pastatas – daržinė, kuris viešajame registre įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys ir nurodytos butams priklausančios jo dalys. 1967 metais pastatytas daugiabutis ir 1980 metais pastatytas ūkinės paskirties pastatas buvo inventorizuoti ir įregistruoti viešajame registre. Kadangi garažas nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas viešajame registre, jis nebuvo privatizuotas daugiabučio namo gyventojams.

13. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad vykstant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turto privatizacijai, pareiškėjai 1992 metais už investicinius čekius įsigijo šios įmonės turtą, pareiškėjų tvirtinimu, į kurį įeina ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šio objekto nuosavybės įgijimo ir perdavimo-priėmimo dokumentų jie neturi. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama ir tai, kad jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turto, t. y. garažo, perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi ši įmonė likviduota, o (duomenys neskelbtini) archyvas apie garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimą daugiau duomenų neturi. Byloje yra pateikta vieno iš pareiškėjų G. E. pareiškimo kopija, iš kurios matyti, kad jis prašė įtraukti jį „<...> į pretendentų į privatizuojamo (duomenys neskelbtini) <...> turto sąrašą <...>“. Taip pat byloje yra pateikta Fizinių asmenų grupės steigimo sutartis Nr. 37, tačiau ji buvo skirta arklių, traktorių, automašinų, sudėtingos žemės ūkio technikos, kombainų, priekabų pirkimui. Be to, kaip jau nustatyta aukščiau, (duomenys neskelbtini) archyvas savo rašte yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės privatizuoto turto perdavimo – priėmimo aktų 1992 metų byloje yra „1992. 04. 07. įvykusio aukciono pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo AKTAS Nr. 5“, iš kurio galima suprasti, kad galimai vienas iš pareiškėjų, t. y. A. A., yra vienas iš autogaražo įgijėjų, nes taip pat dar nurodoma – „Priėmusių asmenų parašai yra ant važtaraščių“. Taip pat yra pateikta 1992 m. balandžio 7 d. Privatizuojamo žemės ūkio turto aukciono protokolo Nr. 18 kopija, iš kurios matyti, kad aukciono vykdymo vieta ir laikas – 1992 m. balandžio 7 d., parduodamo objekto pavadinimas ir adresas – autogaražas, parduodamo objekto pradinė kaina – 3652 rublių, didžiausia aukcione pasiūlyta kaina – 3652 rublių. Taip pat nurodoma, kad „<...> asmenų grupės įgalioto atstovo vardas pavardė A. A. <...>“. Iš pateiktų dokumentų galima būtų daryti prielaidą, kad vienas iš pareiškėjų A. A. atstovavo būtent asmenų grupę, kurią sudaro pareiškime nurodyti kiti pareiškėjai, tačiau vis dėl to, kaip jau minėta, tokio dokumento, įrodančio, kad visi pareiškėjai nuosavybės teise įgijo garažą (konkrečias jo dalis/patalpas), nėra, todėl tikslinga nustatyti būtent nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

14. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad vienas iš pareiškėjų, t. y. G. E., kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į garažą, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nes pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo. Teismo vertinimu, tokia pat išvada galimai būtų padaryta ir dėl kitų pareiškėjų, jei jie būtų kreipęsi į VĮ Registrų centrą su prašymais įregistruoti jų nuosavybės teisę į garažo dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas G. E. kreipėsi su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į garažą, dar nebuvo nustatytos konkrečios pastato – garažo dalys (patalpos), kuriomis naudojasi patys pareiškėjai ar asmenys, kuriems pardavę butus, pareiškėjai leido jomis naudotis. Taigi šiai dienai pastatas – garažas nėra įregistruotas viešajame registre jokio asmens vardu. Taip pat ir Šilalės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ji nuosavybės ar kita teise nevaldo pastato – garažo ir minėtas statinys nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą.

15. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo 1992 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjams pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (jo dalių) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnio nustatyta tvarka.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjai pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog patys pareiškėjai arba asmenys, kuriems pareiškėjai nuosavybės teise perleido butus, valdydami konkrečias garažo dalis, juos sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1992 metų, t. y. šiuo nagrinėjamu atveju daugiau nei 30 metų. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjus ar asmenis, kuriems parduoti butai, ir kuriems buvo leista naudotis garažo patalpomis, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų.

17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastatų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjai įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjų pareiškime nurodyti faktai, kad jie jau daugiau nei 30 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojasi garažu (konkrečiomis nustatytomis garažo patalpomis), valdo jį kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri ir saugo.

18. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto prašymo, todėl darytina išvada, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad pastatas – garažas visą, daugiau nei 30 metų, laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjai ar asmenys, kuriems kai kurie pareiškėjai pardavė butus ir leido naudotis garažo patalpomis, pastatą būtų valdę neteisėtai – pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į pastatą (jo dalis) neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kad pareiškėjai nuosavybės teise įgijo konkrečias pastato – garažo dalis, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini).

19. Faktai nustatomi dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėto nekilnojamojo daikto dalis įregistravimo viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 248/1000 dalis pastato – garažo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (viso 72,98 kv. m);

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 167/1000 dalis pastato – garažo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (viso 49,12 kv. m);

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 164/1000 dalis pastato – garažo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent patalpas, pažymėtą indeksais (duomenys neskelbtini) (viso 48,40 kv. m);

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 153/1000 dalis pastato – garažo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini);

A. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 157/1000 dalis pastato – garažo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (viso 46,18 kv. m);

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 111/1000 dalių pastato – garažo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 1950 metais, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini).

Faktai nustatomi dėl nuosavybės teisės į ankščiau minėto nekilnojamojo daikto dalis įregistravimo viešajame registre.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.