- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-270-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00089-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą BUAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovei S. Š. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį. S. Š. pripažinta kalta ir nubausta 1 400 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Administracinė nuobauda S. Š. paskirta už tai, kad ji, būdama UAB „A.“ vadove, žinodama apie UAB „A.“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė. Teismas padarė išvadą, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta S. Š. pareiga, esant trunkamam teisės pažeidimui, išnyko tik 2019 m. spalio 24 d., kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“, nes pati bendrovės vadovė šios savo pareigos nuo 2014 metų iki 2019 m. spalio 24 d. taip ir neįvykdė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde S. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimą dėl baudos skyrimo, kadangi yra praėjęs senaties terminas.
3.1. Skunde nurodo, kad ir VMI, ir apylinkės teismas nusižengimo datą nustatė 2014 m. liepos 1 d. (prie skundo pridėjo VMI pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, kuriame yra nurodyta minėta nusižengimo padarymo data). Pasak apeliantės, apylinkės teismas sugalvojo ir pritaikė savo pataisą ANK 39 straipsniui teigdamas, kad S. Š. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo ĮBĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditorius (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Nors ANK 39 straipsnyje yra aiškiai apibrėžti terminai, per kuriuos galima skirti baudas už nusižengimus.
3.2. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik ATPK 35 straipsniu, bet ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, todėl tokios nuostatos dėl administracinės atsakomybės senaties termino laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose.
3.3. Skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis pasibaigia, kai yra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), arba kai nutarimo vykdymo metu yra 2 metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (pagal įstatymo analogiją BK 96 straipsnio 1 dalis).
3.4. Apeliantės teigimu, kadangi VMI ir Teismas patys teigia, kad nusižengimo data yra 2014 m. liepos 1 d., vadovaujantis CPK 187 straipsnio l dalimi (Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą), tai teismo aiškinimas, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 24 d., yra nesuvokiamas nei teisine, nei žmogiškąja prasme.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI nesutinka su S. Š. apeliaciniu skundu. VMI vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė visas sąlygas S. Š. administracinei atsakomybei kilti ir pripažinti ją kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimo.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2019 m. spalio 24 d., dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei tai teigiama S. Š. apeliaciniame skunde, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs, todėl apylinkės teismas neturėjo pareigos administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-330-1015/2020 taikyti senatį ir administracinio nusižengimo procesą nutraukti.
4.2. Pažymėjo, kad S. Š. cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytos šio teismo bylos nėra susijusios su senaties taikymu trunkamųjų administracinių teisės pažeidimų atvejais, o klausimas dėl skundžiamo nutarimo vykdymo senaties nagrinėjamu atveju išvis nėra aktualus, nes apeliantės skundžiamas nutarimas priimtas tik 2020 m. birželio 10 d., S. Š. pateikus apeliacinį skundą, nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas. Dėl šios priežasties S. Š. nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir bylos nelaikytinos turinčiomis precedento galią šiai administracinio nusižengimo bylai.
4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad prie skundo S. Š. pateiktas VMI suformuotas pranešimas apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą nėra laikytinas įrodymu, patvirtinančiu S. Š. apeliacinio skundo argumentus. Minėtas pranešimas parengtas į Administracinių nusižengimų registrą (toliau – ANR) suvestų duomenų pagrindu. Duomenys ANR suvesti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarime pateiktą informaciją. Pažymėjo, kad ANR nurodyta administracinio nusižengimo pradžia – 2014 m. liepos 1 d. (remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimu, šią pareigos kreiptis į teismą datą savo atsiliepime nurodė S. Š.), administracinio nusižengimo pabaiga – 2019 m. spalio 24 d. (kai VMI pateikė pareiškimą teismui iškelti bankroto bylą UAB „A.“). Automatizuotai perkeliant ANR duomenis į mokesčių mokėtojui formuojamą pranešimą apie paskirtą administracinio nusižengimo baudą, informacinėje sistemoje nebuvo įvertinta, kad administracinis nusižengimas buvo trunkamojo pobūdžio, į pranešimą buvo įkelta tik šio nusižengimo pradžios data, nenurodant jo pabaigos. Todėl VMI suformuotas pranešimas apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą negali būti įrodymu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimą, nes pats pranešimas buvo parengtas šiame nutarime pateiktos informacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai S. Š. pripažino kalta padariusią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
7. Apygardos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas nuobaudos paskyrimo senaties institutas, nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad minėtas pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio ir jis tęsėsi iki tol, kol, nepaisant S. Š. neveikimo, VMI savo ruožtu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“.
8. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad, anot apeliantės, apylinkės teismas sugalvojo ir pritaikė savo pataisą ANK 39 straipsniui teigdamas, kad S. Š. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo ĮBĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Sutiktina, kad ANK 39 straipsnyje yra aiškiai apibrėžti terminai, per kuriuos galima skirti baudas už nusižengimus, t. y. administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau, kaip minėta, trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju (ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas – pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas – yra trunkamasis nusižengimas) senaties terminas skaičiuojamas, atkreipiant apeliantės dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 2AT-15-507/2015).
9. Byloje ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad bendrovė buvo nemoki jau 2013 metais (b. l. 3-4), S. Š. savo atsiliepime apylinkės teismui neneigė šios aplinkybės, nurodydama, kad jos vadovaujamos bendrovės, kurios veiklos sritis buvo paslaugų pirkimas-pardavimas, sėkmingai veiklai labai pakenkė 2008 metų ekonominė krizė; VMI, atlikus bendrovės patikrinimą 2014 metais, jau buvo nustatytos nepriemokos valstybės biudžetui ir kad bendrovė yra nemoki, jau buvo žinoma 2014 m. birželio 30 d.; bendrovė jokio nekilnojamojo turto savo reikmėms nebuvo įgijusi, atsargų nekaupė. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad viešųjų registrų duomenimis, bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, įmonėje nėra apdraustųjų asmenų, todėl darytina išvada, kad ji veiklos nevykdo. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju S. Š. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo ĮBĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Kaip matyti tiek iš pačios apeliantės atsiliepime apylinkės teismui ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, tiek iš UAB „A.“ finansinių ataskaitų ir kitų duomenų, įmonė buvo nemoki jau 2013 metais, o pačios apeliantės teigimu – kad bendrovė yra nemoki jau buvo žinoma nuo 2014 m. birželio 30 d. Vadinasi, S. Š. pažeidimas nuo 2014 m. liepos 1 d. (jos neveikimo – sumažinti turimus įsipareigojimus ar kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, kaip bendrovės vadovės pareigos neįvykdymo) tęsėsi iki 2019 m. spalio 24 d., kol VMI savo ruožtu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“. Taigi, inkriminuotas nusižengimas baigtas 2019 m. spalio 24 d., nuo šios dienos pagrįstai buvo pradėtas skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas ir jis skundžiamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo suėjęs.
10. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. Š., apeliuodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatsižvelgė į minėtuose procesiniuose sprendimuose teismų nurodytas aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje, t. y. nėra susiję su senaties taikymu trunkamųjų teisės pažeidimų atvejais. O, kaip teisingai atsiliepime nurodė VMI, klausimas dėl skundžiamo nutarimo vykdymo senaties nagrinėjamu atveju išvis nėra aktualus, nes skundžiamas nutarimas nėra įsiteisėjęs ir nėra vykdomas. Tuo tarpu teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
11. Taip pat apygardos teismas sutinka su atsiliepime VMI pozicija, kad prie skundo apeliantės pateiktas VMI 2020 m. birželio 16 d. suformuotas pranešimas apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą nėra laikytinas įrodymu, patvirtinančiu jos apeliacinio skundo argumentus, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šiame pranešime nurodyto administracinio nusižengimo datos – 2014 m. liepos 1 d. (trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos). Šis pranešimas parengtas ir duomenys į ANR suvesti pagal 2020 m. birželio 10 d. skundžiamame nutarime pateiktą informaciją, įkeliant tik šio nusižengimo pradžios datą, nenurodant jo pabaigos.
12. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, apeliantė, vadovaudamasi tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.
13. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantės skundo argumentų nepakanka, kad būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimą nepakeistą ir S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.