Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-330-1015/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-06-10
Bylos Nr.: A6.-330-1015/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00089-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas: S. Š.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-330-1015/2020Proceso Nr. 4-68-3-00089-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), vadovės, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovei S. Š. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.

VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - S. Š.. VMI yra Bendrovės kreditorius - 2020 m. sausio 8 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka yra 20 854,03 Eur, iš jos: gyventojų pajamų mokestis - 9,77 Eur, pelno mokestis - 4 270,16 Eur, pridėtinės vertės mokestis - 16 574,1 Eur, iš viso - 20 854,03 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. spalio - gruodžio mėn., 2019 m. balandžio - gegužės mėn. mokestinius laikotarpius; pelno mokesčio už 2012 m. mokestinį laikotarpį; pridėtinės vertės mokesčio už 2012 m. gegužės, rugpjūčio - gruodžio mėn., 2013 m. vasario - kovo mėn. mokestinius laikotarpius. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, taikyti Mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimtas VMI viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris perduotas antstolei N. Š. – S. priverstinio išieškojimo veiksmams vykdyti, tačiau nuo 2016 m. gegužės mėn. taikyti nurodyti veiksmai rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas.

Šalies argumentai

VMI pareiškime taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnį, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teismui gali pateikti kreditorius (kreditoriai); pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima pateikti, jei įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 str. 1 d. 3 p.). VMI 2019-10-24 raštu Nr. (23.3-08 E) RNA-26576 Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą.

VMI, vadovaudamasi 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 d., 8 str. 1 d.), teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 130/2011), aplinkybėmis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Bendrovei vadovavusi S. Š. nevykdė ir Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nustatytos pareigos, kad pateiktose 2013 m., 2014 m., 2017 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikti duomenys pelningos veiklos neatspindi, tuo, kad didžiausios mokestinės nepriemokos sumos yra susidariusios 2012 m., 2013 m. mokestiniais laikotarpiais, daro išvadą, kad Bendrovė galimai nemoki buvo jau 2013 m., todėl S. Š. neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios Bendrovės bankroto inicijavimo. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pareiškime nurodoma, kad S. Š., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė bei tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000-ųjų metų sėkmingai vykdė veiklą. 2008 metų visuotinė krizė labai pakenkė Bendrovės veiklai. 2014 metais VMI atlikto pilną Bendrovės veiklos patikrinimą. Patikrinimo metu VMI nustatė tik Bendrovės mokestines nepriemokas, susidariusias 2012 m. gegužės, rugpjūčio, gruodžio ir 2013 m. vasario ir kovo mėnesiais. Kitų pažeidimų Bendrovės veikloje nebuvo nustatyta. VMI žinojo, kad Bendrovės veikla yra paslaugų pirkimas-pardavimas, kad Bendrovė neturi prekių sandėlių, nekaupia atsargų, neįsigyja nekilnojamojo turto savo reikmėms. VMI pati pateikė teismui dokumentus, kurie įrodo, kad jau 2014 m. birželio 30 d. žinojo, jog vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, vertinant mokestinės nepriemokos sumą, Bendrovė yra nemoki. VMI savo pareiškime patvirtina, kad žinodama Bendrovės finansinę padėtį 2014-2016 metais vykdė mokestinės prievolės išieškojimus. Tokiu būdu, S. Š., vadovaudamasi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo turėjo dar 2014 m. liepos mėnesį. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi VMI jau 2014 metais žinojo, kad Bendrovė yra nemoki, tai vadovaujantis CPK 187str. 1 d (Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą), VMI noras, kad 2019 m. spalio 24 d. kreipimosi į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo diena būtų traktuojama kaip diena, kai VMI sužinojo, jog Bendrovė yra nemoki, yra neatitinkantis tikrovės ir sąmoningai klaidinantis teismą. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. Š. prašė administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nes jau yra praėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Š. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas, S. Š. pateikė teismui raštišką atsiliepimą nagrinėjamu klausimu. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta S. Š. ir VMI atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias, tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. sausio 8 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 20 854, 03 Eur, iš kurių gyventojų pajamų mokesčio - 9,77 Eur; pelno mokesčio – 4 270,16 Eur, pridėtinės vertės mokesčio 16 574,10 Eur (b.l. 5-7). Iš VMI pareiškimo turinio taip pat matyti, kad pateiktose 2013 m., 2014 m., 2017 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikti duomenis pelningos bendrovės veiklos neatspindi (2017 m., 2014 m. finansinės veiklos rezultatai rodo, kad bendrovė veiklos nevykdė – pelno/nuostolių nedeklaruojama, darbuotojų skaičius – 1, 2013 m. deklaruojamas 5942 Eur nuostolis). Didžiausios nepriemokos sumos susidarė 2012 m., 2013 m. mokestiniais laikotarpiais. Tad tai leidžia daryti prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki jau 2013 metais (b.l. 3-4). Pažymėtina tai, kad S. Š. savo atsiliepime iš esmės neneigė šios aplinkybės, nurodydama, kad jos vadovaujamos bendrovės, kurios veiklos sritis buvo paslaugų pirkimas-pardavimas, sėkmingai veiklai labai pakenkė 2008 metų ekonominė krizė; VMI, atlikus bendrovės patikrinimą 2014 metais, jau buvo nustatytos nepriemokos valstybės biudžetui ir kad bendrovė yra nemoki, jau buvo žinoma 2014 m. birželio 30 d. Be to, iš atsiliepimo turinio taip pat matyti, kad bendrovė jokio nekilnojamojo turto savo reikmėms nebuvo įgijusi, atsargų nekaupė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, taip pat konstatuojama, kad viešųjų registrų duomenimis, bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, įmonėje nėra apdraustųjų asmenų, todėl darytina išvada, kad ji veiklos nevykdo. S. Š. šios teismo nutarties, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neskundė. Įmonės nemokumas, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina tai, kad tiek nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek šią administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiama S. Š. nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų įvertinti Bendrovės finansinę padėtį bei jos galimybes mokumui atkurti. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Bendrovės nemokumo faktas bei aplinkybė, kad Bendrovės direktorės nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atkurti yra įrodyti.

Įvertinus byloje esančią medžiagą yra akivaizdu, kad S. Š., kaip Bendrovės vadovei, neabejotinai buvo žinomos aplinkybės dėl Bendrovės finansinės padėties ir jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus nebuvimo, šių įsipareigojimų dydžio, tačiau ji Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nevykdė todėl pagrįstai yra traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditoriaus – VMI interesų pažeidimą.

S. Š. atsiliepime nurodytas argumentas, kad bendrovės finansinė būklė VMI buvo žinoma jau nuo 2014 metų, todėl į teismą dėl administracinės teisenos pradėjimo jos atžvilgiu buvo kreiptasi jau praleidus ANK 39 straipsnyje numatytus senaties terminus, nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmetamas. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas – pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas, yra trunkamasis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Šiuo atveju S. Š. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2019 m. spalio 24 d., kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-966/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-562-926/2019 ir kt.). Kaip numatyta ANK 39 straipsnyje, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2019 m. spalio 24 d., komentuojamą senaties terminą skaičiuojant būtent nuo šios dienos akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei tai teigiama S. Š. atsiliepime, dar nėra suėjęs. Atitinkamai S. Š. atsiliepime nurodomi argumentai, kuriais įstatyme nustatytas 2 metų nuobaudos skyrimo senaties terminas (jo pradžia) siejama su Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytu jos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apibrėžimu (<...> ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti <...>), t. y. teigiant, jog ji pareigą į teismą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo dar 2014 m. liepos mėnesį ir būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas minėtas senaties terminas, nelaikytini pagrįstais. Kaip jau minėta, Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neišnyksta pasibaigus cituotam Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytam terminui, o išnyksta tik tuomet, kai šią pareigą įvykdo pats įmonės vadovas arba kol šio pažeidimo nenutraukia kiti asmenys ar institucijų pareigūnai (t. y. kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo). Tad šiuo atveju, įstatyme numatyta S. Š. pareiga, esant trunkamam teisės pažeidimui, išnyko tik 2019 m. spalio 24 d., kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pati bendrovės vadovė šios savo pareigos nuo 2014 metų iki 2019 m. spalio 24 d. taip ir neįvykdė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta nuobauda - baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. Š.– byloje nėra duomenų apie jos baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ji administracine tvarka nebuvo bausta. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. Š., sprendžia, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, jai skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

S. Š. pripažinti kalta, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-330-1015/2020.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė