Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. AD5-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių “ (toliau – ir Nutarimas).

Nurodė, kad pareiškėja AB „Klaipėdos energija“ 2021-09-28 raštu Nr. R-02E-2007 „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą informuodama, kad nebevykdo ir nebevykdys atliekų tvarkymo veiklos Dumblo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kaip numatyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-30-68/2005/T-KL.1-16/2016, tai yra jonitų regeneravimo tirpalų ir dumblo (kalkių dumblas), (atliekos kodas – 19 09 06) surinkimo į tvenkinius ant žemės paviršiaus (tvarkymo kodas – D4) bei Rašte prašoma Aplinkos apsaugos agentūros panaikinti Bendrovės TIPK leidimo 27.2 p. „Atliekų naudojimas ir/ar šalinimas“ 38 lentelę, Bendrovės atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą bei atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą.

Teigia, kad departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. lapkričio 12 d. atliko neplaninį pareiškėjos patikrinimą dėl plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatė, jog jos nėra įgyvendintos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovas pareiškėjai 2022 m. vasario 24 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. (13.1)-PN-150, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. įgyvendinti planą (įvykdymo terminas Departamento 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d.).

Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja iš atsakovo gavo 2023 m. rugpjūčio 14 d nutarimą Nr. AD5-17923 „Atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-1154/2023, kuriuo pareiškėjai paskyrė ekonominę sankciją – 1000 eurų vertės baudą, kuri turi būti su mokėta ne vėliau kaip 3 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2023-02-07 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko AB „Klaipėdos energija“, įm. k.140249252, adresu Danės g. 8, Klaipėda neplaninį patikrinimą tikslu nustatyti, ar įvykdytas 2022-02-24 privalomasis nurodymas (13.1)-PN150, kuriuo Bendrovė iki 2022-08-01 (terminas pratęstas iki 2023-02-01) įpareigota – AB „Klaipėdos energija“ Elektrinės atliekų tvarkymo įrenginyje – Dumblo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) įvykdyti Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones: apkasų sulyginimas, žemės vežimas, kad dumblo saugojimo aikštelė būtų užpilta nemažesnio kaip 1 metro storio dirvožemio sluoksniu, požeminio vandens monitoringo vykdymas, įrengiant mėginio paėmimo vietą, teritorijos apželdinimas. Nustatyta, jog Bendrovė neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (13.)-PN-150 reikalavimų iki nustatyto termino (2023-02-01). Tokiais savo veiksmais bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Paaiškino, kad 2023-02-21 bendrovei, atstovaujamai laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Kęstučiui Jonkui, buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu Bendrovei skirta 1000 (vieno tūkstančio) eurų ekonominė sankcija.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. J23-1154/2023 „Atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-1154/2023“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamame nutarime buvo nuspręsta, jog 2022 m. vasario 24 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.1)-PN-150 nenuginčytas ir neįvykdytas, todėl pareiškėjai už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta ekonominė sankcija – 1000 eurų bauda.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2021 m. lapkričio 12 d. atliko bendrovės neplaninį patikrinimą. Atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes 2022 m. vasario 24 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (13.1)-PN-150, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. įgyvendinti planą.

2022 m. rugpjūčio 1 d. Departamento sprendimu Privalomasis nurodymas pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. elektroninio būdu vykusio aukciono, 2021 m. rugsėjo 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleido UAB „Skalvos projektai“ pastatą-sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisę naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalimi 1999-0-23 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 55/99-209 sąlygomis, suteiktomis pareiškėjai iki aukščiau minėto turto perleidimo.

Pareiškėja su 2022 m. birželio 2 d. prašymu kreipėsi į Departamento Klaipėdos valdybą, o po to į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Atsakovą priimti privalomąjį nurodymą, kuriuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies valdytoja – UAB „Skalvos projektai“ būtų įpareigota sudaryti galimybę Pareiškėjai įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau 2022 m. rugsėjo 29 d. teismas Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą adm.byla Nr.eI3-8033-438/2022).

Pareiškėjai neįvykdžius Privalomojo nurodymo nustatytu terminu, t. y. iki 2023 m. vasario 1 d., Departamentas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu įpareigoti pareiškėją per teismo nustatytą terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Šis prašymas 2023-07-31 teismo sprendimu patenkintas, sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka (adm. byla Nr. eI3-6226-438/2023). 2023 m. liepos 31 d. teismas sprendimu įpareigojo pareiškėją per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti atsakovo Privalomajame nurodyme duotus reikalavimus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d.). Pažymėtina, kad visos atliekos, nepaisant jų pobūdžio ir jų veikimo žemės sklypui, vandeniui, oro bei grunto taršai, turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Šio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnis įtvirtina atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimą: atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98).

2022 m. vasario 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. (13.1)-PN-150 nustatyta, kad atsakovė Elektrinės atliekų tvarkymo įrenginyje, dumblo aikštelėje privalo įvykdyti Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones: apkasų sulyginimas, žemės vežimas, kad dumblo saugojimo aikštelė būtų užpilta ne mažesnio kaip 1 metro storio dirvožemio sluoksniu, požeminio vandens monitoringo vykdymas, įrengiant mėginio paėmimo vietą, teritorijos apželdinimas. Pareiškėja prašė panaikinti TIPK leidimo dalį nes 2021 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB „Skalvos projektai“ dalį minėto turto.

Pareiškėja tvirtina, kad 2022 m. birželio 2 d. prašymu kreipėsi į Departamento Klaipėdos valdybą, o po to į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovę priimti privalomąjį nurodymą, kuriuo žemės sklypo dalies valdytoja UAB „Skalvos projektai“ būtų įpareigota sudaryti galimybę pareiškėjai įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau 2022 m. rugsėjo 29 d. teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių ginčo nėra, kad pareiškėjos pagrindinė veikla yra šiluminės energijos tiekimas Klaipėdoje. Minėtos veiklos vykdymo tikslais Bendrovei yra išduotas TIPK leidimas.

Pagal TIPK taisyklių 7.12. p. veiklos vykdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį arba bendro atliekų deginimo įrenginį, arba tokio įrenginio dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę Apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK taisyklių 1 priedo 3.1 punktas).

TIPK taisyklių 17 p. numato, kad išduodant, pakeičiant leidimus, nustatant leidimo sąlygas ir eksploatuojant įrenginius, turi būti užtikrintas šių pagrindinių principų laikymasis: įrenginys turi būti eksploatuojamas nepažeidžiant nustatytų aplinkos kokybės normų, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų; pagal Taisyklių reikalavimus taikomos įmanomos taršos prevencijos priemonės ir GPGB; gamtos ištekliai naudojami racionaliai ir taupiai, energija – efektyviai; užtikrinama atliekų susidarymo prevencija, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. Pagal prioritetų eiliškumą ir laikantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atliekos turi būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos, panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – šalinamos siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti; įvertinama avarijų rizikos tikimybė ir numatomos būtinos priemonės joms išvengti, apriboti ir mažinti galimus padarinius; galutinai nutraukiant veiklą, imamasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti, laikantis Taisyklių 111–114 punktuose nurodytų reikalavimų; vykdant ūkinę veiklą, turi būti mažinamas pavojingųjų medžiagų naudojimas ir palaipsniui jos turi būti keičiamos mažiau pavojingomis medžiagomis arba taikomos alternatyvios technologijos, leidžiančios sumažinti pavojingųjų medžiagų naudojimą.

Apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK taisyklių 1 priedo 3.1 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai atliekų turėtojams (darytojams) nustato imperatyvią pareigą perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba jas tvarkyti pats, jeigu turi tam išduotą TIPK leidimą. Taip pat TIPK leidimų turėtojai privalo ūkinės veiklos įrenginį eksploatuoti leidime nustatytomis sąlygomis.

Teismui pateikti duomenys apie aukcioną ir pirkimo pardavimo sutartį su UAB „Skalvos projektai“ dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) bei nustatytos byloje aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Skalvos projektai“ neperėmė TIPK leidimo turėtojo funkcijų šioje perleistoje pareiškėjos turto dalyje, anaiptol 2022 m. rugsėjo 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teismas nutartimi atmetė pareiškėjos skundą, byloje kurioje pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą priimti privalomąjį nurodymą, kuriuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies valdytojas būtų įpareigotas sudaryti galimybę jai įvykdyti 2022 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.1)-PN-150. Teismas išaiškino, kad teisiniame reglamentavime nėra numatyta galimybė įpareigoti trečiąjį asmenį leisti įvykdyti privalomąjį nurodymą, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjos prašomą privalomą nurodymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. birželio 2 d. raštą „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo negalimumo dėl nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių“ iš esmės teisėtai ir pagrįstai priėmė 2022 m. birželio 10 d. sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti bei įpareigoti Departamentą priimti privalomąjį nurodymą, kuriuo Žemės sklypo dalies valdytojas būtų įpareigotas sudaryti galimybę pareiškėjai įvykdyti 2022 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.1)-PN-150. Minėta teismo nutartis nebuvo apskųsta, įsiteisėjo, taigi turi prejudicinę galią bylos šalims.

Įvertinus minėtą teisminę praktiką konstatuotina, jog pareiškėja neįvykdė TIPK taisyklių išduodant, pakeičiant leidimus 17 p. numatytų pagrindinių principų, neišdėstė jokių aplinkybių, kurios atleistų ją nuo pareigos laikytis įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai išduotas TIPK leidimas dėl ginčytinos turto dalies yra panaikintas, todėl ji kaip TIPK leidimo turėtoja ir asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla yra susijusi su energijos tiekimu, turėjo pareigą vykdyti TIPK leidime nurodytas pareigas, todėl minėtas pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė Nutarime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė nevykdydama privalomųjų reikalavimų, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 126 str. 1 d., todėl jai buvo pagrįstai skirta ekonominė sankcija.

Pažymėtina, kad pareiškėjos pareiga laikyti TIPK leidime numatytų nuostatų, atlikti aplinkos monitoringą bei kitas įstatyme priskirtas funkcijas bei teikti Agentūrai ataskaitas nėra išnykusi, vien dėl to kad pareiškėja savo dalį turto perleido trečiajam asmeniui, neužbaigusi veiklos nutraukimo plane numatytų sąlygų ir neįvykdžiusi 2022-02-24 Privalomojo nurodymo (13.1)-PN-150.

Įvertinus ginčo situaciją konstatuotina, jog ginčijamo turto perleidimas neatleidžia pareiškėjos nuo jos nuo pareigos laikytis įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai išduotas TIPK leidimas yra panaikintas, todėl ji kaip TIPK leidimo turėtoja ir asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla yra pagrindinis Šilumos energijos tiekimas Klaipėdoje, turėjo pareigą atlikti privalomajame nurodyme išvardintus veiksmus ir be kita ko TIPK leidime, Nuostatuose nurodytus veiksmus – vykdyti aplinkos monitoringą ir kasmet Agentūrai teikti aplinkos monitoringo ataskaitas, todėl minėtas pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

AAĮ 50 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba; 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba; 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 1 dalimi skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (AAĮ 51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (AAĮ 51 straipsnio 3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teisėjų kolegija įvertinusi teismui pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, kad Departamentas skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją už aukščiau šiame sprendime paminėtų teisės aktų pažeidimus, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus, atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja AAĮ nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. J23-1154/2023 „Atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Mr. J23-1154/2023“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ skundas atmestinas kaip nepagristas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.