Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. (padėjus nenustatytam asmeniui pagrobti R. V. automobilį ir kitą turtą, bendros 24 554 Lt vertės) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. E. S. iš kaltinimo, jog šią vagystę jis padarė veikdamas vykdytoju bendrininkų grupėje ir pagrobė didelės vertės turtą, išteisintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad bendrininkavo padėjėju pagrobiant svetimą automobilį ir kitą svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. E. S. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 9 d. 9 val. iki 2006 m. kovo 10 d. 17 val. (tikslus laikas nenustatytas), veikdamas padėjėju su nenustatytu asmeniu turint tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, E. S. stovint atokiau nuo daromo nusikaltimo vietos ir saugant įvykio vietos prieigas, nenustatytas asmuo, išdaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į namą, kur iš garažo pagrobė 17000 Lt vertės automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namo rūsio ir kambarių pagrobė 600 Lt vertės medžioklinį šautuvą „TOZ 34 –ER“, 2800 Lt vertės graižtvinį šautuvą „TIGR“, su apkaboje buvusiais bendros 36 Lt vertės 9 šoviniais, 16 Lt vertės dėklą, su 4 „TIGR“ šoviniais, ginklo „TIGR“ 150 Lt vertės dėklą, 180 Lt vertės odinę rankinę, kurioje buvo 14 vnt. 12 kalibro šovinių, 1800 Lt vertės medžioklinių peilių kolekciją (18 peilių), 100 Lt vertės medžioklinius batus, 300 Lt vertės dvi auksines grandinėles, 1000 Lt vertės auksinę monetą 10 rublių nominalo, 250 Lt vertės auksinį žiedą, 80 Lt vertės auksinį pakabuką, R. V. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) kalnų instituto (duomenys neskelbtini) diplomą, Irenos E. V. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) statybos technikumo (duomenys neskelbtini) diplomą, Irenos E. V. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą, R. V. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą, I. E. V. vardu išduotą darbo knygelę, 120 Lt vertės lagaminą, jame buvusius: „Hansabanko“ sutartį elektroninio valdymo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, skirtu R. V., R. V. vardu išduotą žemės sklypo nuosavybės pažymėjimą, dokumentus 2,02 ha žemės sklypo, pirkto M. V., G. V., I. E. V., E. P., A. P., M. K., S. A. vardu, du notaro patvirtinti įgaliojimus, išduotus R. V. vardu, trijų žemės sklypų dokumentus, išduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimus, 42 Lt vertės namo raktus, aštuonmečio mokslo baigimo pažymėjimą, išduotą M. V. vardu, vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, išduotą R. V. vardu, verslo liudijimą, išduotą I. E. V. vardu, santuokos liudijimą (rusų kalba), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, išduotą R. V. vardu, leidimą važiuoti į Neringą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos pažymėjimą, išduotą R. V. vardu, taupomąją knygelę, išduota I. V. vardu, 80 Lt vertės odinį dėklą „(duomenys neskelbtini)“ su 80 vizitinių kortelių. E. S. padėjo nenustatytam asmeniui pagrobti R. V. 24 554 Lt vertės turto.

E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo, taikyti BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 63 str. ir BK 75 str. 1 d. nuostatų. Teigia, kad teisme nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tik parodė, kad ne visai suvokia savo kaltę nusikaltimo padarymo metu. Jo veika nusikaltimo padarymo metu įvertinta ne kaip tiesioginio bendrininko, o kaip padėjėjo. Apie 2006 m. kovo 9-10 d. padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo pareigūnams papasakojo iš karto, bet dėl kito asmens, kuris dalyvavo kartu nusikaltimo padaryme, paieškos, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas tik 2011 m. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti, todėl yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Į tai turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę. Nurodo, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2006 m. kovo 9-10 d. Tuo pačiu laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2006 m. kovo 17 d. padarė analogiškas veikas, už kurias jau yra nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-08 nuosprendžiu. Teismas taikė BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjo, motyvuodamas tuo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, jo vaidmuo šių nusikaltimų padarymo metu buvo antraeilis. Už nusikalstamą veiką padarytą 2006 m. vasario 20 d. buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007-05-18 nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-12 nuosprendžiu buvo pakeistas. Teismas, skirdamas bausmę motyvavo, kad iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, nenustatė, kad buvo to nusikaltimo iniciatorius, todėl taikė BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas jo nepripažino recidyvistu. Nusikalstama veika įvykdyta 2006 m. kovo 9-10 d., laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 20 d. iki kovo 17 d., kuomet jis įvykdė kitas analogiškas veikas, tačiau ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytas BK 75 str. Kitų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, pagal 2007-05-18 nuosprendį atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, susituokė ir dirba, todėl savo veiksmais įrodo, kad siekia pasitaisyti ir be realaus laisvės atėmimo. Mano, kad teismas, pripažinęs jog 2006 m. kovo 9-10 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, pagal susiformavusią teismų praktiką, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme bei kitus bylos duomenis, turėjo taikyti BK 75 str. nuostatą. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jo padėtis šiuo atveju pasunkinama, nes už kitus tuo metu padarytus nusikaltimus nuteistas neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teigia, kad skiriant bausmę, teismas nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių nuostatų, dėl ko priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija. E. S. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, prašo pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą.

Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. nuteistas už tai, kad padėjo pagrobti svetimą automobilį ir kitą svetimą turtą įsibrovus į patalpą, tai yra 17000 Lt vertės automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės medžioklinį šautuvą „TOZ 34 –ER“, 2800 Lt vertės graižtvinį šautuvą „TIGR“, su apkaboje buvusiais bendros 36 Lt vertės 9 šoviniais, 16 Lt vertės dėklą, su 4 „TIGR“ šoviniais, ginklo „TIGR“ 150 Lt vertės dėklą, 180 Lt vertės odinę rankinę, kurioje buvo 14 vnt. 12 kalibro šovinių, 1800 Lt vertės medžioklinių peilių kolekciją (18 peilių), 100 Lt vertės medžioklinius batus, 300 Lt vertės dvi auksines grandinėles, 1000 Lt vertės auksinę monetą 10 rublių nominalo, 250 Lt vertės auksinį žiedą, 80 Lt vertės auksinį pakabuką, 42 Lt vertės namo raktus, 80 Lt vertės odinį dėklą „Vilnius“ su 80 vizitinių kortelių. E. S. padėjo nenustatytam asmeniui pagrobti R. V. 24 554 Lt vertės turto. E. S. nuteistas už padėjimą padaryti apysunkį nusikaltimą ir BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti bausmės vykdymo, bet atsižvelgiant į tai, kad buvo pagrobti ginklai ir šaudmenys, nors nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 254 straipsnį, bet jų pagrobimas rodo tokios veikos didelį pavojingumą. Be to buvo pagrobtas automobilis ir kitas vertingas turtas.

Medžioklinio šautuvo „TOZ 34 –ER“, graižtvinio šautuvo „TIGR“, su apkaboje buvusių 9 šovinių, dėkle buvusių 4 „TIGR“ šovinių, odinėje rankinėje buvusių 14 vnt. 12 kalibro šovinių pagrobimas galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 254 str., bet kaltinamame akte ši veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d., o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. nuteistas dar už lengvesnę nusikalstamą veiką – pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. Nors esant bendrosios ir specialiosios normų konkurenciją, taikoma specialioji norma, ir pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes E. S. veiksmai, dėl ginklų grobimo galėtų atitikti BK 254 straipsnio, dėl dokumentų pagrobimo BK 302 straipsnio, požymius bet vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K–733/2007). Tačiau šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo įvertina visas šias reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, bei sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nevykdant bausmės, teismas priima sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino E. S. prisipažinimo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti, neatitinka bylos aplinkybių. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu E. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. Jis pateikė savo įvykio versiją, kad vagystę įvykdė kitas asmuo, o jis to nesuprato, nors ne kartą jau buvo dalyvavęs padarant panašias veikas. E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad atvežė savo automobiliu J. J. į (duomenys neskelbtini), prie nukentėjusiojo namų, pats nuėjo paskambino prie durų, kai niekas neatidarė, grįžo į automobilį ir pavažiavęs toliau laukė, kol J. J. išvažiavo iš kiemo su automobiliu „Opel Astra“. Po to abu parvažiavo į jo išnuomotą garažą, bet pavogtų daiktų nematė (2 t. b. l. 152-154). Esant tokiems nuteistojo parodymams, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti pripažinta.

Be to svarbu įvertinti dar ir kaltininko asmenybę, ar gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. E. S. kaip vieną iš BK 75 str. taikymo argumentų nurodo kitus savo teistumus už panašias veikas, motyvuodamas tuo, kad jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, todėl ir skundžiamu nuosprendžiu turėjo būti paskirta tokia pati bausmė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. S. buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-08 nuosprendžiu už devynias nusikalstamas veikas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, Šiaulių apygardos teismo 2007-09-18 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-12 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams; buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2006-10-03 nuosprendžiu už 4 svetimo turto vagystes įsibraunant į patalpą bauda 16 MGL 2000 Lt dydžio (2 t. b. l. 92-94). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 63 str. 9 d. ir paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, įskaityti atliktą bausmę ir pritaikyti BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti. Tačiau patenkinus tokį apelianto prašymą ir subendrinus visais nuosprendžiais skirtas bausmes, galutinė bausmė galėtų būti didesnė negu 3 metai ir tikrai nebūtų jokio pagrindo svarstyti BK 75 str. taikymo galimybių.

Nuteistasis nusikalstamais veiksmais atliko padėjėjo vaidmenį, padarė nemažą turtinę žalą nukentėjusiajam, kurios neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių ją atlyginti. Tai, kad jis dirba ir yra susituokęs nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju sprendžiant galimybę atidėti bausmės vykdymą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiojo teisėtų interesų. Šioje byloje nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė ne dėl to, kad būtų atlyginta žala, bet nesitikėdamas tokios žalos atlyginimo. Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2006-03-09 grįžęs rado išplėštą namą, buvo viskas išversta, pavogtas automobilis, legaliai turėti šaunamieji ginklai, šoviniai, papuošalai, dokumentai. Jam buvo grąžintas vienas šautuvas ir dokumentai, kitų daiktų nerado, nors vagys buvo nustatyti po 3 dienų. Praėjus 6 metams, civilinio ieškinio nereiškia (3 t. b. l. 11-12). Kadangi iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją, todėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. S. bausmę už BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui E. S. yra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.