Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „ŽP“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-08-08 už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d. ir 3 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., įvykdymą laisvės atėmimu 2 m. ir 3 mėn.; pritaikius LR BK 75 str, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir 3 mėn.; 2) 2007-05-18 už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2d., įvykdymą laisvės atėmimu 1 m., galutinė bausmė, subendrinus su bausme, paskirta 2006-08-08 nuosprendžiu, laisvės atėmimas 2 m. ir 3 mėn.; pritaikius LR BK 75 str, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir 3 mėn.; 2010-02-17 teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. bendrininkavo padėjėju pagrobiant svetimą automobilį ir kitą svetimą turtą įsibrovus į patalpą:

E. S. laikotarpyje nuo 2006 m. kovo 9 d. 9 val. iki 2006 m. kovo 10 d. 17 val. (tikslus laikas nenustatytas), veikdamas padėjėju su nenustatytu asmeniu turint tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, E. S. stovint atokiau nuo daromo nusikaltimo vietos ir saugant įvykio vietos prieigas, nenustatytas asmuo, išdaužęs namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į namą, kur iš garažo pagrobė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 17000 Lt vertės, iš namo rūsio ir kambarių pagrobė medžioklinį šautuvą „TOZ 34 –ER“, 600 Lt vertės, graižtvinį šautuvą „TIGR“, 2800 Lt vertės, su apkaboje buvusiais 9 šoviniais, vieno šovinio vertė 4 Lt (bendros 36 Lt vertės), dėklą, su 4 „TIGR“ šoviniais, bendros 16 Lt vertės, ginklo „TIGR“ dėklą, 150 Lt vertės, odinę rankinę, kurioje buvo 14 vnt. 12 kalibro šovinių, bendros 180 Lt vertės, medžioklinių peilių kolekciją (18 peilių), bendros 1800 Lt vertės, medžioklinius batus, 100 Lt vertės, dvi auksines grandinėles, bendros 300 Lt vertės, auksinę monetą 10 rublių nominalo, 1000 Lt vertės, auksinį žiedą, 250 Lt vertės, auksinį pakabuką, 80 Lt vertės, R. V. vardu išduotą Leningrado kalnų instituto 1970 m. diplomą, Irenos E. V. vardu išduotą Vilniaus statybos technikumo 1964 m. diplomą, Irenos E. V. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą, R. V. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą, Irenos E. V. vardu išduotą darbo knygelę, lagaminą, 120 Lt vertės, jame buvusius: „Hansabanko“ sutartį elektroninio valdymo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, skirtu R. V., R. V. vardu išduotą žemės sklypo nuosavybės pažymėjimą, dokumentus 2,02 ha žemės sklypo, pirkto M. V., G. V., Irenos E. V., E. P., A. P., M. K., S. A. vardu, du notaro patvirtinti įgaliojimus, išduotus R. V. vardu, trijų žemės sklypų dokumentus, išduotus UAB „D“, UAB „D“ registracijos pažymėjimus, namo raktus, 42 Lt vertės, aštuonmečio mokslo baigimo pažymėjimą, išduotą M. V. vardu, vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, išduotą R. V. vardu, verslo liudijimą, išduotą Irenos E. V. vardu, santuokos liudijimą (rusų kalba), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, išduotą R. V. vardu, leidimą važiuoti į Neringą, UAB „S“ darbų saugos pažymėjimą, išduotą R. V. vardu, taupomąją knygelę, išduota I. V. vardu, odinį dėklą „Vilnius“ su 80 vizitinių kortelių, 80 Lt vertės.

E. S. padėjo nenustatytam asmeniui pagrobti R. V. turto bendros 24554 Lt vertės.

Šiais veiksmais E. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.

E. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad šią vagystę įvykdė J. J.. Jis, E. S., toje vagystėje dalyvavo tik tiek, jog, nesupratęs, jog ruošiamąsi įvykdyti vagystę, atvežė J. J. savo automobiliu į Klaipėdą – prie šio nukentėjusiojo namų; J. J. prašymu jis paskambino į namo duris. Kai niekas neatidarė durų, J. J. paprašė jo palaukti atokiau, tuo metu jam ir kilo įtarimas, jog bus vykdoma vagystė. Jis, E. S., nematė, kokius daiktus į grobiamą automobilį susidėjo J. J.. Jis, E. S., vairuodamas savo automobilį, kartu su J. J., vairavusiu vogtą automobilį, grįžo į Telšius, atvažiavo į jo, E. S., nuomojamą garažą, ten J. J. pastatė pavogtą automobilį, kuriame buvo kažkokie daiktai, to automobilio bagažinėje matė šautuvo buožę.

Motyvuojamoji dalis

Be šio dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. V., liudytojos V. K. parodymais, bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad vagystė iš jo namų buvo įvykdyta 2006 m. kovo 8 – 9 d.d., kai jie buvo išvykę; grįžę pastebėjo, kad išdaužus namo terasos stiklą buvo patekta į namo vidų ir pagrobtas automobilis „Opel Astra“, šautuvai, dokumentai ir visi kitai daiktai, nurodyti jo pareiškime policijai ir apklausos protokoluose. Dalis daiktų ir dokumentai jam buvo grąžinti.

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamasis (jų giminaitis) 2005 – 2006 metais naudojosi jų garažu, esančiu Telšiuose, (duomenys neskelbtini) g. Tame garaže, kurio raktus tuo metu turėjo tik E. S., policijos pareigūnai darė kratą ir, jos žiniomis, rado svetimų daiktų.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1 b. l. 17–19) užfiksuota tai, kad 2006-03-10 apžiūrėjus gyvenamąjį namą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išdaužus terasos stiklą buvo įsibrauta į namą, name aptikti akivaizdūs ir kiti vagystės žymės (atidarinėti baldų stalčiai, ant lovos – tuščias šautuvo dėklas, atidaryti garažo vartai ir garaže nebėra automobilio).

Tai, kad nukentėjusysis turėjo šautuvus ir automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vagystė yra inkriminuota kaltinamajam, patvirtina pažymos, esančios byloje (t. 1 b. l. 21, 22,-25, 26, 27), transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (t. 1 b. l. 46), leidimo laikyti ginklus kopija (t. 1 b. l. 47).

Įvykio vietos apžiūros protokole (protokolo kopija - t. 2 b. l. 38-47) užfiksuota tai, kad 2006-03-22 kaltinamajam E. S. atidarius jo nuomojamą garažą, esantį Telšiuose, (duomenys neskelbtini) g. (garažų bendrijoje „G“), garaže rasta daug įvairių daiktų ir dokumentų, kurių dalis (tiek daiktų, tiek dokumentų) buvo atpažinta nukentėjusiojo R. V. ir jam grąžinti (t. 2 b. l. 60).

Visuma aptartų įrodymų besąlygiškai patvirtina, kad visi nukentėjusiojo nurodyti daiktai ir dokumentai buvo pagrobti vagystės, įvykdytos laikotarpyje nuo 2006 m. kovo 9 d. 9 val. iki 2006 m. kovo 10 d. 17 val., iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo metu ir visi pagrobti daiktai ir dokumentai buvo išvežti iš to namo pagrobtu nukentėjusiojo automobiliu „Opel Astra“.

Kaltinamojo veiksmai šioje vagystėje buvo kvalifikuojami kaip vagystės vykdytojo, taip pat buvo inkriminuojama tai, kad buvo pagrobtas didelės vertės nukentėjusiojo turtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis nustato, kad didelės vertės turtas – tai toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Nors nukentėjusysis ir nereikalauja žalos atlyginimo, tačiau akivaizdu, jog jis, nurodydamas pagrobto automobilio ir medžioklinių ginklų vertę, klydo juos įkainuodamas ta kaina, kuria šie daiktai kainavo jų įgijimo metu (tą jis pripažino apklausiamas teisiamajame posėdyje).

Automobilis „Opel Astra“ nukentėjusiojo šeimos buvo įgytas 2001 m., naujas kainavo 42000 Lt, iki vagystė automobilis buvo naudojamas penkerius metus, vagystės metu jo kaina buvo ženkliai mažesnė; tikėtina, kad to automobilio kaina vagystės metu galėjo būti 17000 Lt, ką patvirtina UAB „M“ pateikta konsultacinė išvada Nr. 11-211-52. Abejoti šios išvados pagrįstumu pagrindo nėra.

Taip pat pripažintina, kad šautuvas TOZ 34 –ER“, nukentėjusiojo žodžiais įgytas prieš daug metų, ir graižtvinis šautuvas „TIGR“, nukentėjusiojo žodžiais pirktas 2002 m., po jų įgijimo iki vagystės momento buvo netekę 50 procentų vertės, nes jie buvo naudojami medžioklėje. Šautuvas TOZ 34 –ER“, buvęs įvertintas 1200 Lt, pripažintinas vagystės metu buvęs 600 Lt vertės, šautuvas „TIGR“, buvęs įvertintas 5600 Lt, pripažintinas vagystės metu buvęs 2600 Lt vertės.

Kitų pagrobtų daiktų vertė abejonių nekelia.

Bendra pagrobtų nukentėjusiojo daiktų vertė - 24554 Lt, ši suma nesudaro vertės, numatytos Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje, todėl kaltinamasis išteisintinas iš kaltinimo, jog šios vagystės metu pagrobė didelės vertės nukentėjusiojo turtą.

Taip pat pripažintina, kad nepagrįstai kaltinamasis pripažintas šios vagystės vykdytoju, jis iš kaltinimo bendrininkavus vykdant šį nusikaltimą išteisintinas šiais motyvais:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalis apsprendžia, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepavyko nustatyti asmens, dalyvavusio su kaltinamuoju vykdant nukentėjusiojo R. V. automobilio ir kitų daiktų bei dokumentų vagystę. Tai, kad E. S. vagystės vykdytoju nurodo J. J., nepakanka duomenų net tokios prielaidos darymui, tuo labiau, kad 2011-07-01 Klaipėdos apygardos prokuratūroje yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje J. J. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nurodant motyvus, kurių objektyvumas nekelia abejonių.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalies nuostata pripažintina, kad, nenustačius kitų bendrininkų grupės dalyvių, šiuo atveju - vykdytojų, negalima spręsti dėl jų pakaltinamumo ir amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už jo konkrečiai padarytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalis apsprendžia, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Šio straipsnio 6 dalis apsprendžia, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Aptartos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad E. S., veikdamas taip, kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, šioje vagystėje dalyvavo padėjėju.

Aptariant šią kaltinimo dalį taip pat pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis. Visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Šioje byloje galima tik spėlioti dėl kitų asmenų, buvusių su kaltinamuoju vagystės metu, pakaltinamumo bei amžiaus, dėl jų vaidmens darant šį nusikaltimą, dėl susitarimo (kuris būtinas) vykdyti nusikaltimą ir kitų svarbių aplinkybių, aptartų Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje ir 25 straipsnyje.

Pažymėtina, kad ši vagystė buvo įvykdyta 2006 m. kovo 9 – 10 d. d., tačiau jis 2006 m. vasario 20 d., 2006 m. vasario 24 d., 2006 m. kovo 8 d., jau buvo įvykdęs analogiškas vagystes su kitu asmeniu ir su J. J. (tai patvirtina byloje esančios teismo nuosprendžių kopijos – t. 2 b. l. 102-106, 112-114), todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis iš Telšių į Klaipėdą vyko žinodamas, kad bus vykdoma vagystė ir toje vagystėje atliko jam priskirtą iš anksto sutartą padėjėjo vaidmenį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo konkrečius veiksmus šio nusikaltimo įvykdyme, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, savo nusikalstamais veiksmais padarė nemažą turtinę žalą nukentėjusiajam, kurios net menka dalis nėra atlyginta, jos atlyginti kaltinamasis jokių priemonių nesiėmė.

Kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad šią vagystę jis įvykdė tęsdamas eilę kitų analogiškų vagysčių (už jas jis nuteistas).

Aptartos aplinkybės sąlygoja realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą kaltinamiesiems. Vien tai, kad E. S. šiuo metu dirba ir turi šeimą, nenusveria jo veikos pavojingumo ir žalos, padarytos nukentėjusiajam, masto. Tai tik įtakoja skirtinos bausmės dydį.

Nesant lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių bei įvertinus aptartus motyvus, E. S. vaidmenį šiame nusikaltime, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatytinas mažesnis nei numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, vidurkis (bausmės dydis nustatytinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsniu).

Šį nusikaltimą E. S. įvykdė iki priimant apkaltinamuosius nuosprendžius už ankstesnes vagystes, tačiau ši naujai skirtina bausmė negali būti subendrinta su bausme, paskirta 2007-05-18 nuosprendžiu (vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis), nes E. S. Telšių rajono apylinkės teismo 2010-02-17 nutartimi yra atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (t. 2 b. l. 109). Ši teismo nutartis nėra panaikinta.

Daiktinis įrodymas – dvi keramikinės dalys (t. 1 b. l. 34) vertės neturi, todėl sunaikintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

pripažinti E. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, - padėjus nenustatytam asmeniui pagrobti R. V. automobilį ir kitą turtą, bendros 24554 Lt vertės.

Paskirti E. S. bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – nuo sulaikymo dienos.

Išteisinti E. S. iš kaltinimo, jog šią vagystę jis padarė veikdamas vykdytoju bendrininkų grupėje ir pagrobė didelės vertės turtą.

Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – dvi keramikines dalis sunaikinti.

Apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.