Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-25 · Byla Nr. ATP-25-282/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-923-404/2015Nutartis · 2015-11-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. A2.13.-1291-339/2016Nutartis · 2016-12-12Telšių apylinkės teismas
  3. ATP-25-282/2017Nutartis · 2017-01-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
ATP-25-282/2017
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00740-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. ATP-25-282/2017Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00740-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.8 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja V. Ž., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. T. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, buvo nubaustas 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2015 m. spalio 11 d. 21.35 val. Plungės mieste vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumas (1.82 prom.).

Šalies argumentai

M. T. 2016-11-25 pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi M. T. prašymo netenkino ir nesutrumpino paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams, termino.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui M. T. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-12-12 nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei sugrąžinti jam teisę vairuoti.

Skunde pažymi, kad yra atlikęs pusę paskirtos nuobaudos, ir teismui nurodė aplinkybes, kurios leistų teismui spręsti, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos jau yra pasiekusios savo tikslus. Taip pat nurodo, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl tokio neapgalvoto savo poelgio, nutarimo, kuriuo buvo nubaustas, neskundė, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad jis nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento suvokė padaręs vieną iš pavojingesnių ATPK draudžiamų teisės pažeidimų bei nevengė atsakomybės. Pažymi, kad iki pažeidimo, už kurį buvo nubaustas, dirbo ir šiuo metu dirba toje pačioje darbovietėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – komercijos direktoriumi ir pagal darbo pobūdį jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes darbas susijęs su dažnomis komandiruotėmis į užsienio valstybes, dėl to jam teko samdyti vairuotoją nuvykti į oro uostus ir grįžti iš jų ir dėl to jis patirdavo papildomų finansinių išlaidų ir didelių laiko nuostolių. Apelianto tvirtinimu, vairuotojo pažymėjimo netekimas jam sukėlė daugiau neigiamų padarinių, nei teismo skirta piniginė bauda, todėl metus laiko trukę nepatogumai bei su tuo susiję papildomi finansiniai nuostoliai buvo pakankami, kad nubaustų ir perauklėtų jį. Pažymi, jog tai, kad nuobaudos pasiekė savo tikslus, patvirtina faktas, kad per metus laiko po nuobaudos paskyrimo nepadarė jokių teisės pažeidimų. Be to, atkreipia dėmesį, jog tiek savo darbovietės vadovo, tiek seniūnijos, kurios teritorijoje gyvena, charakterizuojamas teigiamai. Nurodo, kad aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje – yra vienas iš Plungės miesto labdaros ir paramos fondo steigėjų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ klubo, užsiimančios sporto renginių organizavimu, narys, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjas, pats aktyviai sportuoja, alkoholį vartoja saikingai ir retai. Tvirtina, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas išgėrus nėra jo įprotis, o pažeidimo padarymo dieną šventė savo vestuves ir šiuo išskirtiniu jo gyvenimo momentu dėl emocinės būsenos pasielgė lengvabūdiškai ir neišliko toks reiklus sau, koks būna nuolat. Teigia, kad šios aplinkybės rodo, jog įvykis, dėl kurio yra nubaustas 2015-11-24 nutarimu, nėra dėsningas jo gyvenimo reiškinys.

Apelianto nuomone, teismas 2016-12-12 nutartimi jo prašymą atmetė, tačiau savo sprendimą grindė nepagrįstais ir prieštaraujančiais tarpusavyje teiginiais, nors pripažino, kad jo asmenybė charakterizuojama teigiamai, tačiau sprendė, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., dar nėra pasiekti. Apelianto teigimu, ATPK 329 str. nėra numatyta galimybė riboti ar drausti šios normos taikymą atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą. Tvirtina, kad teismas neatliko jo išdėstytų aplinkybių vertinimo, o vertino tik jo elgesį iki pažeidimo, dėl kurio jam ir buvo paskirta nuobauda.

Nurodo, kad jo prašyme išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis yra ne tik nubaustas, tačiau ir padaręs išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, praėjęs mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, pasiryžęs atsakingai vairuoti transporto priemones ir daugiau nenusižengti įstatymams, todėl prašo teismą įvertinti, jog paskirtosios nuobaudos jau yra pasiekusios savo tikslus ir jis yra vertas teismo pasitikėjimo, o tolesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas, kai nuobaudos jau pasiekė savo tikslus, nėra prasmingas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo M. T. skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su M. T. skundo argumentais ir mano, kad skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios. Pažymi, kad anksčiau M. T. už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus buvo baustas net 16 kartų, ir, nors šios nuobaudos nebegalioja, tai M. T. charakterizuoja kaip eismo dalyvį, nuolat ignoruojantį ir pažeidžiantį KET reikalavimus

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išplaukia, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Esant visoms ATPK 329 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors M. T. įvykdė visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 1 metus) M. T. naujų teisės pažeidimų nepadarė ir dėl teisės vairuoti automobilius jis patiria finansinius bei laiko nuostolius, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidimo metu jam buvo nustatytas 1,8 promilių girtumas. Be to, iš pažymos apie baustumą (10–23 b. l.) matyti, kad jis per 9 metus baustas net 17 kartų už eismo taisyklių pažeidimus, iš jų vieną kartą už tai, kad neblaivus (1,85 prom.) vairavo transporto priemonę. Pastebėtina ir tai, kad M. T. anksčiau buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, tačiau ši nuobauda jam teigiamos įtakos nepadarė, nes jis darė naujus tos pačios rūšies teisės pažeidimus. Tokio M. T. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis dirba ir yra aktyvus visuomeninėje veikloje, darbovietėje, seniūnijoje ir kitose viešose įstaigose charakterizuojamas teigiamai (4–8 b. l.), taip pat tai, kad buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (3 b. l.), kad jis 2015-11-24 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo (37 b. l.). Be to, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis gailisi padaręs pažeidimą, savo kaltę pripažino, yra svarbios sprendžiant M. T. nubaudimo klausimą, t. y. skiriant jam nuobaudą, o ne sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos M. T. charakteristikos bei paties M. T. apeliacinio skundo matyti, apeliantas dirba darbą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu ir problemos kyla tik tuo atveju, kai M. T. tenka vykti arba grįžti iš aerouostų dėl komandiruočių į užsienio šalis, ir tai, teismo vertinimu, nelaikoma išimtine aplinkybe, kuriai esant būtų galima sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), daroma išvada, kad apeliantui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to M. T. atžvilgiu netaikytinos ATPK 329 straipsnio nuostatos. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir M. T. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė