Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo - V. K. kuratoriaus A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8456-638/2014 pagal pareiškėjo V. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., išieškotojui AB „Swedbank“ dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis skundą 2014-03-14 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (b.l 20-22).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Paskelbus II-ąsias varžytines 2013-07-23 neįvykusiomis dėl to, kad nedalyvavo nei vienas pirkėjas, išieškotojas turto natūra neėmė, todėl sutinkamai su CPK 722 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo būti taikomos LR CPK 723 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, t.y. neparduotas turtas turėjo būti grąžinamas skolininkui. Tačiau antstolis turto skolininkui negrąžino, bet atsižvelgdamas išskirtinai vien tik į banko nuomonę dėl areštuoto turto vertės ir 2013-09-30 pateiktą raštą, 2013-10-01 patvarkymu nutarė tęsti vykdymo veiksmus ir vienašališkai, remdamasis vien tik banko nuomone, nustatė buto vertę 243 600 Lt ir 2013-01-31 paskelbė areštuotam turtui I-ąsias varžytines už pradinę 194 880 Lt kainą, kurios 2013-12-10 paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Teismas nevertino ar skolininkui priklausančio turto pardavimo iš varžytinių procedūros buvo atliktos teisėtai ir, remdamasis vien tik formaliais pagrindais, šioje dalyje skundą atmetė.

2013-10-01 patvarkymu nustatyta buto kaina yra neobjektyvi, nepagrįsta, nesuderinta su skolininku. Turto perkainavimas buvo atliktas skolininkui nežinant. Skelbiama II-ųjų varžytinių turto pradinė pardavimo kaina (146 160 Lt) sudaro vos 45 % visos pagal turto vertinimo ataskaitą nurodomos turto vertės.

Skolininko teisės yra pažeistos antstolio neteisėtais veiksmais vienašališkai perkainuojant turtą ir be pagrindo skelbiant varžytines, nesudarant galimybės skolininkui pareikšti nuomonės dėl turto įkainavimo, nepaskiriant jokio eksperto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliami tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės normų aiškinimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo argumentus, pasisako štai taip:

Dėl CPK 722 str. 3 d. ir 723 str. aiškinimo ir tarpusavio santykio

Atskirajame skunde teigiama, jog neįvykus antrosioms varžytinėms ir kreditoriui nepasiėmus turto natūra, antstolis neturėjo teisės tęsti turto pardavimo. Šis skundo argumentas laikomas nepagrįstu.

Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal 2010-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl priverstinio turto, priklausančio skolininkui V. K., pardavimo iš varžytinių (v.b.l. 1, 3). Buto vertei nustatyti paskirta ekspertizė (v.b.l. 53), 2013-01-15 įkeistas butas įvertintas 324 800 Lt (v.b.l.116, 122). 2013-05-20 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos neįvykusiomis pirmosios varžytynės ( v.b.l.136). 2013-07-23 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytynės, išieškotojui pasiūlyta paimti turtą už 194 880 Lt (v.b.l.148). Išieškotojas turto neperėmė, 2013-09-30 rašte nurodė, kad prašo nustatyti 234 600 Lt areštuoto turto vertę, atitinkamai priverstinio turto pardavimo kainą pirmosiose varžytinėse – ne mažesnę kaip 194 880 Lt, antrosiose – 146 160 Lt (v.b.l. 151). 2013-10-01 patvarkymu antstolis nutarė tęsti vykdymo veiksmus, pakeisti įkeisto turto vertę nurodant, kad buto kaina yra 243 600 Lt, pirmųjų varžytynių kaina 194 880 Lt (v.b.l.152).

Taigi, atsakant į skundo argumentą dėl draudimo rengti pakartotines varžytines neįvykus antrosioms varžytinėms ir kreditoriui atsisakius perimti turtą nuosavybėn esminę reikšmę turinčia aplinkybe laikytina tai, jog vykdomoji byla vykdoma pagal hipotekos kreditoriaus pateiktą vykdomąjį raštą išieškant iš hipoteka užtikrinto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK 723 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo santykį su teisės normomis, reglamentuojančiomis priverstinį pardavimą iš hipoteka įkeisto, yra konstatavęs, kad kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, vis dėlto siekia patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis neprivalo grąžinti hipotekos kreditoriui vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos bei, hipotekos kreditoriui pakartotinai paprašius parduoti įkeistą turtą varžytynėse, turi teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, skelbti įkeisto turto varžytynes. Šiuo atveju CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikytinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-573/2004; 2011 m. vasario 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Nagrinėjamoje byloje hipotekos kreditorius atsisakė perimti iš varžytinių neparduotą skolininko turtą ir pageidavo tęsti išieškojimą (v.b.l. 151), todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus CPK 723 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino aukščiau minėtas procesines normas ir nenukrypo nuo LAT suformuotos praktikos.

Dėl naikinamojo termino, 2013-10-31 varžytinių pripažinimo negaliojančiomis ir šalių bendradarbiavimo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą pripažinti pirmąsias varžytynes, įvykusias 2013-10-31, negaliojančiomis iš esmės grindžia antstolio 2013-10-01 patvarkymo neteisėtumu, kuriuo antstolis nutarė tęsti vykdymo veiksmus, pakeisti įkeisto turto vertę nurodant, kad buto kaina yra 243 600 Lt, pirmųjų varžytynių kaina 194 880 Lt (v.b.l.152). Skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje gautas 2014-02-10 (v. b.l. 191). Iš vykdomosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi skolininko V. K. kuratoriumi vykdomojoje byloje buvo paskirtas A. K. (v.b.l. 46). Skundžiamas 2013-10-01 patvarkymas buvo siunčiamas skolininko kuratoriui, kuratoriaus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 40), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiliepė į pranešimus“ (v.b.l. 153-155). Skolininko kuratoriui taip pat buvo siunčiamas 2013-10-30 pranešimas apie vykdomas pirmąsias varžytines (v.b.l 159-160). 2013-12-10 patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis buvo siunčiamas ir skolininkui ir jo kuratoriui (v.b.l. 162-166). Tačiau šių dokumentų įteikti nepavyko, kuratorius neatsiliepė į paliktus pranešimus, o skolininkui adresuota korespondencija grąžinta su žyma „užsienyje“. Pranešimas apie antrąsias varžytines (v.b.l. 170) taip pat buvo siunčiamas tiek pačiam skolininkui tiek jo kuratoriui, tačiau vėlgi grįžo neįteikti (v.b.l. 170-175). Pažymėtina, kad tas pats skolininko kuratoriaus adresas, kuriuo nepavykdavo įteikti siunčiamų procesinių dokumentų, yra nurodytas ir skunde dėl antstolio veiksmų (b.l. 4) ir atskirajame skunde (b.l. 48). Vadovaujantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siuntą ir yra laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Todėl konstatuotina, kad skolininkas apie antstolio vykdomojoje byloje atliekamus vykdymo veiksmus buvo informuotas tinkamai. Nors skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde ypač daug dėmesio skiriama antstolio nebendradarbiavimui su viena iš vykdymo proceso šalių (skolininku), tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pats skolininkas (jo kuratorius) nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga bei neėmė jam siunčiamų procesinių dokumentų. Tad skundo argumentai dėl antstolio nebendradarbiavimo su skolininku atmestini kaip nepagrįsti.

Pasisakant dėl apskundimo termino pažymėtina, jog CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą numatytas 90 dienų terminas skundui paduoti. Pasibaigus šiam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2007, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šį terminą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir sprendė, jog jei 2013-10-31 patvarkymas laiku apskųstas nebuvo, apskųsti praleidus šį terminą jo nebegalima, nes yra pasibaigęs naikinamas terminas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis patvarkymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas pripažintina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas šioje dalyje skundą atmetė remdamasis formaliais pagrindais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad skundas šioje dalyje buvo atmestas kaip minėta dėl to, kad buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skųsti antstolio 2013-10-01 patvarkymą. Kitų aplinkybių t.y. be vykdymo proceso tęsimo ir neobjektyvaus parduodamo turto kainos nustatymo, kuriais būtų grindžiamas pirmųjų varžytinių neteisėtumas, skunde dėl antstolio veiksmų nenurodoma. Nustatęs, kad 2013-10-01 patvarkymui apskųsti yra pasibaigęs naikinamais terminas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo skunde dėstomų kitų aplinkybių ir argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo priimant 2013-10-01 patvarkymą, o naikinamojo termino procesiniams veiksmams atlikti praleidimo fakto konstatavimas ir atitinkamų įstatyme numatytų teisinių pasekmių taikymas – nelaikytinas formaliu pareiškėjo reikalavimų atmetimo pagrindu.

Dėl antrųjų varžytinių atšaukimo

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolio veiksmai, paskelbiant antrąsias varžytines, yra teisėti. Antrųjų varžybų skelbimas iš esmės yra susijęs tik su procesinių prielaidų, išvardintų CPK 719 str., buvimu. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2013-12-03 vykusios pirmosios skolininkui priklausančio buto varžytinės 2013-12-10 patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (v.b.l. 162). Išieškotojas „Swedbank“ AB atsisakė perimti turtą ir prašė skelbti antrąsias varžytines (v.b.l. 167). Neįvykus pirmosioms varžytinėms ir išieškotojui atsisakius perimti turtą, antstolis turėjo pagrindą skelbti antrąsias varžytynes (CPK 721 str.) ir nustatyti pradinę turto kainą, kuri sudaro 60 % nuo nustatytos turto rinkos kainos. Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio skundo reikalavimo tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį.

Dėl turto kainos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą dėl reikalavimo sudaryti galimybę ir sąlygas skolininkui pateikti jo pasirinkto turto vertinimo eksperto turto vertinimo išvadą pristatant ją į antstolio kontorą motyvuodamas tuo, kad nėra nurodyta jokių antstolio veiksmų ar neveikimo, kurie būtų skundo objektas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad skunde nenurodyta jokių antstolio veiksmų ar neveikimo, kurie būtų skundo objektas, nelaiko pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo atveju iš skundo motyvų aiškiai galima suprasti, kad skundžiamas antstolio neveikimas, kuris pasireiškė tuo, jog buvo apribotos skolininko teisės kainos nustatymo procese. Atsisakymas atlikti veiksmus, ar antstolio neveikimas, pasireiškiantis kurio nors vykdymo proceso dalyvio ignoravimu (pvz., prašymų nesprendimu, patvarkymų nesiuntimu) pripažįstamas tinkamu skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo objektu. Svarbu ir tai, jog pareikštam reikalavimui pirmosios instancijos teismas trūkumų nenustatė ir priėmė jį nagrinėti, o vėliau bylą šioje dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad nors ir procesinis pagrindas bylos nutraukimui nurodytas teisingas, t.y. dėl to, kad byla nenagrinėtina teisme, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl bylos nutraukimo neteisingi, ir yra keičiami. Šiuo atveju klausimas dėl antstolio neveikimo privalėjo būti nagrinėjamas atsižvelgiant į tuos pačius CPK 512 str. numatytus terminus. Kaip matyti, turto įkainavimas vyko 2013-10-31, t.y. pareiškėjo nuomone, būtent tada antstolis nebendravo su juo ir nebuvo sudarytos galimybės jam pateikti turto vertinimo išvadą. Tai vėlgi reikštų (net nevertinant to, kad šis patvarkymas pareiškėjo kuratoriui buvo tinkamai išsiųstas), jog pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą skųsti antstolio veiksmus, buto įvertinimą ir kainos nustatymą. Todėl šiais motyvais ir CPK 293 str. 1 p. pagrindu nutrauktina byla dėl pareikštojo 5-ojo skundo (pagal skunde nurodytą numeraciją) reikalavimo.

Tai pat pažymėtina, jog nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesprendžia pareikštų reikalavimų į ateitį, todėl turtui dar nesant parduotam ir toliau vykstant vykdymo procesui, skolininkas dėl priimtos nutarties nepraranda teisės siūlyti antstoliui parduodamo turto kainą, prašyti skirti ekspertizę ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo padarytas procesinės teisės normos taikymo pažeidimas neturi jokios įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms – atskirasis skundas atmestinas. Kadangi bet kuris teismo baigiamasis dokumentas (nutartis, sprendimas) laikytinas vientisu procesinius dokumentu, netinkamas procesinio įstatymo taikymas aptariamas tik motyvuojamojoje nutarties dalyje, atskirai nenurodant rezoliucinėje nutarties dalyje, nes, kaip minėta, skundo tenkinimui tai jokio pagrindo nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.