Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir kirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda pakeista į 2 paras arešto;

5) Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 21 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. liepos 17 d. apie 01.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0109, 01.38 val. jam buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas.

Be to, A. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2023 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas trijų metų laikotarpiu naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2025 m. liepos 17 d. apie 01.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. liepos 17 d. alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 3510“, Nr. ARTB-0109, buvo tikrinimas A. S. blaivumas. Pirmu tikrinimu 01.38 val. jam nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 01.55 val. – 2,80 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto matyti, kad į Lietuvos probacijos tarnybos registrą 2023 m. gegužės 18 d. įrašytas A. S. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 40 parų arešto bausmė (bausmės neatlikęs). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. Į Lietuvos probacijos tarnybą A. S. buvo kviečiamas atvykti 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. rugsėjo 6 d., tačiau neatvyko, telefonu nesusisiekė, į el. paštu siųstus laiškus nereagavo. Asmeniui 2023 m. rugsėjo 12 d. paštu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimas.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Opel Corsa 1.2 16V“ kaina Lietuvoje yra 920 Eur su PVM.

Iš registruotos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad transporto priemonės Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. P..

Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad 2025 m. liepos 10 d. I. P. už 200 Eur pardavė A. M..

Iš 2025 m. liepos 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas A. M. pardavė automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui L. M. už 200 Eur.

Iš 2025 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas L. M. pardavė automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. S. už 200 Eur.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Paties kaltinamojo prisipažinimu bei parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte, Lietuvos probacijos tarnybos rašte užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. liepos 17 d. apie 01.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0109, 01.38 val. jam buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Be to, A. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2023 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas trijų metų laikotarpiu naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2025 m. liepos 17 d. apie 01.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Kaltinamasis vartojo stiprius alkoholinius gėrimus (brendį), tą pačią dieną vairavo transporto priemonę, taigi suprato, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Be to, kaltinamasis žinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 3 metams, su baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu kaltinamojo veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, bei vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemones požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį.

Teismas pažymi, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog A. S., vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini), ties 50-u numeriu pažymėtu pastatu, tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei dėl įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vieta, kurioje vairuojantis kaltinamasis buvo sustabdytas, yra (duomenys neskelbtini), ties 350-u numeriu pažymėtu pastatu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022, 2K-140-788/2022).

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kita ko, turi būti nurodyta ir nusikalstamos veikos padarymo vieta. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo vieta turi būti nurodoma kiek galima tiksliau. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, turi teisę, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, patikslinti nusikalstamos veikos padarymo vietą, nurodydamas adresą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, davė paaiškinimus apie nusižengimų padarymo aplinkybes, jis buvo sustabdytas įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), ties 350-u numeriu pažymėtu pastatu, būtent tokia įvykio vieta nurodyta ir rašytiniuose bylos įrodymuose, todėl patikslinus A. S. padarytos BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vietą, jo teisė į gynybą pažeista nebus.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. S. sutiko su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir baudžiamųjų nusižengimų rūšiai (BK 243 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo A. S. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis yra pakaltinamas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma arešto bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymą, esant idealiai veikų sutapčiai, BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog A. S. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant bausmės tikslų yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamajam nustatytinas 5 metų specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 23 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamų veikų padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams padaryto.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko 2025 m. liepos 23 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. automobiliui Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmei apimant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir A. S. skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ir A. S. skirti galutinę subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo dienos.

Išaiškinti A. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Pravieniškės, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu (telefono Nr. +370 34656442). Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 23 d.;

- konfiskuoti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį Opel „Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko 2025 m. liepos 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. automobiliui Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.