Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-25 · Administracinė byla Nr. I-1241-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-02-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
I-1241-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02747-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinės muitinės
Pareiškėjas
UAB „Transverslas“
Kategorijos
  • 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1241-189/2012Proceso Nr. 3-61-3-02747-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 10.10., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms Nijolei Jurevičienei ir Jolantai Diktanienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Transverslas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė).

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinė 2012-03-28 patikrinimo ataskaita Nr. 2VM320032M UAB „Transverslas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) importuotoms prekėms pritaikė 21 proc. standartinį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifą ir pareiškėjos vardu įregistravo 126409 Lt PVM, 24546 Lt delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 25282 Lt baudą.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-06-29 sprendimu Nr. 1A-227 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-28patikrinimo ataskaitą. Pareiškėjai Departamento sprendimą apskundus Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), Komisija 2012-10-05 sprendimu Nr. S-177(7-148/2012) patvirtino Departamento sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti:

1) Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-28 sprendimą Nr. 2VM320032M (Komisijos byla, b. l. 34-39);

2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-06-29 sprendimą Nr. 1A-227 (Komisijos byla, b. l. 15-23);

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-10-05 sprendimą Nr. S-177(7-148/2012) (b. l. 5-20).

Pareiškėja skundo argumentais nesutiko, su ginčijamų sprendimų argumentacija, jog vien tik ta aplinkybė, kad transporto priemonės nebuvo išvežtos iš šalies teritorijos, negalėjo suponuoti standartinio PVM tarifo taikymą. Teigė, jog vien ši faktinė aplinkybė, nėra pakankama konstatuoti, jog egzistuoja pareiškėjos kaltė ir priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Pažymėjo, kad pareiškėja dėjo visas pastangas, kad automobiliai būtų išvežti į Latvijos Respubliką, t. y. parduodami automobiliai buvo įgyti Latvijos įmonės pageidavimu, taip pat užpildytas CMR važtaraštis, o tuo tarpu aplinkybė, kad Latvijos įmonė netinkamai užpildė dokumentus bei neišvežė automobilių iš Lietuvos Respublikos nereiškia, kad dėl šių aplinkybių kalta pareiškėja. Pabrėžė, kad pareiškėja atliko importo veiksmus, sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, užpildė CMR važtaraštį, t.y. atliko veiksmus už kuriuos ji yra atsakinga.

Pažymėjo, kad mokesčių administratoriai nekreipė dėmesio į svarbiausią aplinkybę - ar importo PVM apskritai buvo sumokėtas ir kokioje valstybėje. Su skundu pateikė dokumentus, kurie, pareiškėjos teigimu, patvirtina, kad importo PVM buvo sumokėtas, o tuo tarpu papildomai priskaičiavus importo PVM už automobilių importą į ES bus priskaičiuotas dvigubas importo PVM ir tai prieštaraus proporcingumo principui.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 63-65) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad Bendrovė iš JAV įmonių į Bendrijos muitų teritoriją importavo naudotus lengvuosius automobilius, kuriuos deklaravo importo deklaracijose išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 35 str. Bendrovė importo deklaracijų 17 a langelyje (šalies gavėjo kodas) įrašė LV bei nurodė, kad prekės po muitinio įforminimo bus tiekiamos Latvijos įmonei SIA „Sidlus“. Visose importo deklaracijose prekės neapmokestintos importo PVM.

Pabrėžė, kad pareiškėja reikšdama nesutikimą su Komisijos sprendimu, kuriuo buvo patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės ir Departamento sprendimai, skunde teismui nenurodė motyvų, kodėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas.

Pažymėjo, jog pareiškėjos skundo teiginys, kad už dalį prekių importo PVM buvo sumokėtas Latvijoje bei už dalį prekių šį PVM turėjo sumokėti jas įsigiję juridiniai asmenys yra nepagrįstas, nes 4200 muitinės procedūros esmė yra tai, kad prekė nors ir nėra apmokestinama PVM, tačiau būtina sąlyga yra prekių tiekimas (pardavimas) ir išgabenimas į kitą valstybės narę. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos į bylą pateikti išrašai iš buhalterinės apskaitos programos apie sumokėtą Latvijoje įsigytų prekių pardavimo PVM nepatvirtina, kad šiuose išrašuose nurodytos piniginės sumos įplaukė į Latvijos Respublikos biudžetą, nes pareiškėjas nepateikė jokių, tai patvirtinančių įrodymų. Apibendrindami nurodė, kad tuo atveju, kai nėra įvykdoma svarbiausia 42000 procedūros sąlyga ir prekė neišgabenama iš Lietuvos, 4200 procedūra keičiama į 4000 ir apskaičiuojamas importo PVM, kurį Bendrovė privalo sumokėti importo metu Lietuvoje.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimo (b. l. 106-109) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentus paneigia mokestinio tyrimo metu nustatytos ginčo faktinės aplinkybės. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilių pardavimas Latvijos įmonei SIA „Sidlus“ įformintas išrašant PVM sąskaitas faktūras, prekių išgabenimo faktas įformintas tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR), kuriuose yra ir pirkėjo įrašai apie prekių gavimą, tačiau atlikto patikrinimo metu, taip pat bendradarbiaujant su Latvijos institucijomis buvo nustatyta, kad pareiškėja transporto priemones pardavė SIA „Sidlus“, bet prekės iš Lietuvos išgabentos nebuvo; pateikti važtaraščiai neišsamūs, o juose nurodyta informacija neatitinka tikrovės; pati pareiškėja CMR neišrašė tačiau nenurodė ir kokia įmonė CMR išrašė bei kiek už automobilius buvo sumokėta; taip pat nežinomi adresai, kuriais prekės buvo pristatytos į Latviją; sąskaitose-faktūrose pasirašęs asmuo nėra žinomas; didžiąją dalį automobilių SIA „Sidlus“ pardavė Lietuvoje; po išgabenimo į Latviją automobiliai iš karto buvo registruojami Lietuvoje.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Latvijos įmonė importo PVM sumokėjo ir tai atspindi pirkimo sąskaitose faktūrose. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Latvijos įmonė nupirkusi transporto priemones sumokėjo pirkimo PVM, kurio dydis priklauso nuo įforminto sandorio vertės, o tuo tarpu importo PVM skaičiuotinas nuo importo deklaracijoje nurodytos apmokestinamosios vertės, kurią privalu sumokėti.

Apibendrindami nurodė, kad pareiškėjai prievolė taikyti 21 proc. standartinį PVM tarifą atsirado neįvykdžius pareiškėjos pasirinktos muitinės procedūros (4200) įvykdymo sąlygų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012-03-28 sprendimo Nr. 2VM320032M, Departamento 2012-06-29 sprendimo Nr. 1A-227 ir Komisijos 2012-10-05 sprendimo Nr. S-177(7-148/2012) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamas importo PVM buvo apskaičiuotas konstatavus, jog pareiškėja, importuodama ginčo prekes (transporto priemones), neįvykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVPĮ) 35 str. numatytų sąlygų, kurioms esant importuojamos ir į kitą valstybę narę tiekiamos prekės neapmokestinamos importo PVM. Ginčo dėl importuotų automobilių muitinės vertės nustatymo, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. c punkte, nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė, patikrinusi pareiškėjos ūkinę finansinę veiklą bei finansinę atskaitomybę, susijusią su importuotomis prekėmis nuo 2009-08-01 iki 2010-09-30 ir nuo 2010-10-01 iki 2011-03-31 nustatė, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu iš JAV įmonių į Bendrijos muitų teritoriją importavo naudotas transporto priemones ir įformino importo deklaracijas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai (muitinės procedūros kodas 4200), tačiau prekėms 0 proc. tarifą pritaikė neįvykdžiusi PVPĮ 35 str. nustatytų reikalavimų, t. y. per vieną mėnesį, 14 Bendrovės importuotų automobilių nebuvo išgabenti į kitą ES valstybę narę.

Vilniaus teritorinė muitinė, 2012-03-28 Patikrinimo ataskaita, importuotoms prekėms pritaikė 21 proc. standartinį PVM tarifą ir Bendrovės vardu įregistravo 126409 Lt PVM, 24546 Lt delspinigius, 25282 Lt baudą (Komisijos byla, b. l. 34-39).

Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Patikrinimo ataskaitos teisėtumo, 2012

06-29 sprendimu Nr. 1A-227 (Komisijos byla, b. l. 15-23) sutiko su Patikrinimo ataskaita.

Departamento sprendimą pareiškėjai apskundus Komisijai, 2012-10-05 sprendimu Nr. S-177(7-148/2012) Komisija patvirtinusi Departamento sprendimą (b. l. 5-20), sumažino Vilniaus teritorinės muitinės paskirtą 25282 Lt importo PVM baudą (20 proc.), nurodant sumokėti 10 proc. dydžio 12641 Lt importo PVM baudą.

Importuotų prekių neapmokestinimą importo PVM reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 str. ir Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 -04-29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 str. 1 d. nustatyta, kad importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, kurios jeigu importo metu žinoma, kad jos yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio nuostatos, be kita ko, taikomos, jeigu prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 12 arba 13 dalyje, dienos. Taigi šis straipsnis reglamentuoja ne bet kokį importuotų prekių išgabenimą į kitą valstybę narę, o tam yra nustatytos atitinkamos sąlygos, t. y. prekės turi būti tiekiamos į kitą šalį ir išgabenamos per vieno mėnesio terminą nuo importo deklaracijos įforminimo. Kas laikoma prekių tiekimu reglamentuoja PVM įstatymo 4 str. (nuosavybės arba disponavimo teisių perleidimas).

Taisyklių 6 p. nurodyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės apmokestinamos PVM, jeigu nustatoma, kad neįvykdyta bent viena iš Taisyklių 4 p. nurodyta sąlyga. Taisyklių 4 p. nurodyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos: 1) importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą ES valstybę narę; 2) prekių importuotojas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui metu yra registruotas šalies teritorijoje PVM mokėtoju; 3) importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų tarifą; 4) importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui teikia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją; 5) prekės į kitą ES valstybę narę išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento.

Pagal Taisyklių 9 p. teritorinės muitinės ir arba apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos, kontroliuodamos PVM apskaičiavimą ir sumokėjimą, turi teisę pareikalauti importuotojo pateikti dokumentus, įrodančius, kad tos pačios prekės, kurios buvo importuotos į šalies teritoriją neapmokestinant PVM, išgabentos į kitą valstybę narę. Pažymėtina, kad PVMĮ 56 str. 3 d. įtvirtinta, jog pritaikęs 0 procentų PVM tarifą, PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad įvyko PVM įstatymo VI skyriuje nurodytas prekių tiekimo, prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimo sandoris. Dokumentais, įrodančiais, kad prekės išgabentos į kitą valstybę narę, gali būti prekių gabenimo dokumentai, prekių tiekimo ir gabenimo paslaugų teikimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimų dokumentai ar kiti dokumentai, įrodantys prekių išgabenimo į kitą valstybę narę faktą. Jeigu pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų įrodyta, jog prekės tikrai išgabentos į kitą valstybę narę, teritorinės muitinės ir arba apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos turi teisę reikalauti importuotojo pateikti ir kitokius dokumentus. Taigi tam, kad į Lietuvos Respubliką importuota prekė būtų neapmokestinta importo PVM, privalo būti įvykdytos visos Taisyklių 4 p. nurodytos sąlygos, o kilus abejonėms, ar prekės tikrai išgabentos iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę, šias abejones privalo pašalinti importuotojas, mokesčių administratoriui pateikdamas Taisyklių 9 p. nurodytus dokumentus, o tuo tarpu mokesčių administratorius pasinaudodamas diskrecijos teise turi nuspręsti, ar importuotojo pateikti dokumentai, tam, kad būtų įrodyta, jog prekės tikrai išgabentos į kitą valstybę narę, yra pakankami. Vadinasi, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos per vieną mėnesį nuo apmokestinimo momento, tenka pareiškėjai.

Pareiškėja skunde teismui iš esmės neanalizuoja Komisijos sprendimo neteisėtumo, tačiau skundą grindžia dviem argumentais, t. y. pareiškėja nesutinka, jog vienintelė priežastis, jog transporto priemonės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nagrinėjamu atveju, negali būti pagrindu standartinio PVM tarifo taikymui bei tai, kad mokestinį ginčą nagrinėjančios ikiteisminės institucijos neatkreipė dėmesio, ar importo PVM buvo apskritai sumokėtas ir kokioje valstybėje.

Kaip jau minėta, Taisyklių 4 p., viena iš sąlygų, kada į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, yra tai, kai importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę (Taisyklių 4.1 p.). Taisyklių 6 p. imperatyviai nustatyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės apmokestinamos PVM, jeigu nustatoma, kad neįvykdyta bent viena Taisyklių 4 punkte nurodyta sąlyga. Vadinasi pakanka neįvykdyti bent vienos iš Taisyklių 4 p. nustatytų sąlygų ir atsiranda pareiga importuotą prekę apmokestinti PVM. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ginčo automobilių importuotoja yra pareiškėja (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), tuo tarpu transporto priemonių neišgabenimo iš šalies faktas pilnai įrodytas tyrimo metu surinktų įrodymų visuma, užfiksuota Patikrinimo ataskaitoje bei jos prieduose (Komisijos byla b. l. 34-50), Operatyvaus patikrinimo ataskaitoje (Komisijos byla, b. l. 54-61), apklaustų asmenų paaiškinimuose (Komisijos byla, b. l. 62, 71, 75-76, 79, 89, 93, 97, 104), gautoje informacijoje bendradarbiaujant su Latvijos Respublikos institucijomis, dėl kurių, be kita ko, prieštaravimų skunde teismui iš esmės nepareiškė ir pati pareiškėja. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilių neišvežimo faktas pilnai įrodytas surinkta bylos medžiaga, o tuo tarpu konstatavus Taisyklių 4.1 p. nebuvimą (automobiliai neišvežti iš šalies teritorijos), susidarė sąlygos taikyti Taisyklių 6 p. nuostatą ir pareiškėjai įregistruoti pridėtinės vertės mokestį ir su juo susijusią baudą bei delspinigius. Todėl pareiškėjos argumentas, kad vien faktinės aplinkybės, jog automobiliai nebuvo išvežti, nustatymas, dar nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjos kaltę prieštarauja išdėstytam teisiniam reglamentavimui (Taisyklių 4, 6 punktai) ir todėl laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėja skundo teismui argumentais taip pat reiškia nesutikimą ir dėl priskaičiuoto dvigubo importo PVM ir tokiu būdu pažeisto proporcingumo principo. Atkreiptina, jog šio skundo argumento pareiškėja nei skundus nagrinėjant Departamente, nei Komisijoje nereiškė. Pareiškėja pagrįsdama neteisėtą dvigubo importo PVM priskaičiavimą pateikė PVM sąskaitas-faktūras bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas iš kurių, pasak pareiškėjos, matyti, kad už dalį automobilių importo PVM buvo sumokėtas, už kitą dalį transporto priemonių PVM nesumokėtas, nes prekės parduotos juridiniams asmenims, kuriems ir tenka pareiga sumokėti importo PVM. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 d. 6 p. nustatyta, jog mokesčių deklaracija, tai mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. PVMĮ 2 str. 30 p. sąskaita faktūra apibrėžiama, kaip šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nei sąskaitos faktūros, nei deklaracijos nėra pinigų sumokėjimą įrodantys dokumentai, todėl jų pateikimas, pagrindžiant skundo argumentą dėl sumokėto PVM, nagrinėjamu atveju nelaikytinas aktualiu.

Taigi kaip jau minėta, importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal PVMĮ nuostatas galėtų būti apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą, tik tuo atveju, jeigu būtų išpildytos visos Taisyklių 4 p. nustatytos sąlygos. Svarbu pažymėti, kad šias aplinkybes vis tik privalo įrodyti importuotojas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nėra įvykdyta Taisyklių 4.1 punkte nurodyta sąlyga, o pareiškėja skundo teismui argumentais bei, kartu su skundu pateiktais priedais, taip pat neįrodė šios aplinkybės priešingai, darytina išvada, kad ikiteisminės mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijos teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą PVM, PVM baudos ir delspinigių sumas. Todėl sutiktina su mokesčių administratorių ginčo aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis bei tuo pagrindu priimtais skundžiamais sprendimais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Transverslas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška