Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Valošinaitė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Ugnei Martinauskaitei, Kristinai Stankevičiūtei, Kristinai Vitkienei, Tomai Norkuvienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant vertėjai Virginijai Narmontaitei,

dalyvaujant kaltinamajai ir nukentėjusiajai M. L., jos gynėjui ir atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

dalyvaujant nukentėjusiajam A. R. (A. R.), jo gynėjui ir atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui,

dalyvaujant nukentėjusiajai A. P., jos gynėjui ir atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui,

dalyvaujant nukentėjusiajai ir kaltinamajai J. P. (R.), jos gynėjui ir atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, spec. vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, anksčiau teista, kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., 140 str. 1 d.

J. P. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, anksčiau neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs šią bylą.

Aprašomoji dalis

nustato:

M. L. buvo kaltinama tuo, kad interneto tinklalapyje www.moimir.ru, J. P. (R.) anketoje, prie ten esančių nuotraukų, įkėlė komentarus, kuriuose esanti informacija neatitinka tikrovės, yra šmeižianti ir įžeidžianti J. P. (R.). Minėtoje anketoje prie J. P. (R.) ir A. R. nuotraukų asmuo, pasivadinęs „G. N.“ įkėlė komentarą „dva para sopogov“, turint galvoje rusišką posakį „dva sopoga para“, kurio lietuviškas atitikmuo yra posakis „toks tokį surado“ ar „atitiko kirvis kotą“ bei komentarą „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“, lietuviškai –„na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“.

Trečiasis komentaras įkeltas prie J. P. (R.) nuotraukos –„SKORA“, lietuviškai – „Greitai“, įkeltas asmens, pasivadinusio „M. L.“.

Be to, M. L. buvo kaltinama tuo, kad 2010-04-25, apie 18.00 val., J. P. (R.), A. R. ir A. P. atvežus bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.) M. L., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vaiko perdavimo motinai metu, ši tyčia provokavo konfliktą. Vėliau, A. P. ėmus fotografuoti jų susitikimą ir vaiko perdavimą bei jo apžiūrėjimo procesą, norint patikrinti, ar vaikas nėra sužalotas, M. L. supykusi ėmė vytis A. P. ir ją pavijusi sudavė delnu per veidą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio A. P. patyrė šoką, skausmai ėmė raižyti pilvą, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. P. buvo konstatuotas žando sumušimas bei pilvo skausmai, todėl ji buvo paguldyta į ligoninę, kur nustatyta diagnozė: „reakcija į stiprų stresą“.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2010-04-25, apie 18 val., J. P. (R.), A. R. ir A. P. atvežus bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.) M. L., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vaiko perdavimo motinai metu, kilus konfliktui kelis kartus ranka sudavė A. R. per galvą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

J. P. (R.) buvo kaltinama tuo, kad 2010-04-25, apie 18 val., J. P. (R.), A. R. ir A. P. atvežus bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.) M. L., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinėje prie 92 buto, konflikto metu, atsakydama į jai reiškiamus priekaištus dėl netinkamos mažamečio M. L. sūnaus M. L. (R.) priežiūros, garsiai, tyčia išvadino G. L. ir jos dukrą M. L. „paleistuvėmis“, pažodžiui: „ti šliucha i tvoja doč takaja že“, lietuviškai: „tu paleistuvė ir tavo dukra tokia pat“ ir tokiu būdu jas įžeidė.

Dėl informacijos neatitinkančios tikrovės, kuri yra šmeižianti ir įžeidžianti J. P. (R.) paskelbimo interneto tinklapyje

M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog 2010 m. internetiniame tinklalapyje, G. N. vardu, J. P. (R.) anketoje prie jos su A. R. nuotraukos įkėlė komentarus „dva para sopogov“ ir „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“ bei savo, M. L., vardu įkėlė komentarą prie J. P. (R.) nuotraukos „skora“. Rašydama „dva para sapogov” norėjo pasakyti, kad abu tokie pat, t. y. pikti žmonės. Ką turėjo galvoje sulygindama žmogų su batų pora negali atsakyti. Komentarus įkėlė, todėl, kad J. P. (R.) nuolat įžeidinėja ir neduoda ramiai gyventi. Yra pasakiusi, kad būtų geresnė mama M. L. (R.), nei ji. Pasakymo „skoro” nesuvokia. Rašydama komentarą „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“ žinojo, kad J. P. (R.) turi dukrą, bet prie jos vaiko nereikėjo lysti, ji pati yra mama, ir J. P. (R.) yra mama, todėl į jos vaiką teisių nereikia reikšti. Mano, kad savo komentarais neįžeidė J. P. (R.) ir tokiu elgesiu nenorėjo padaryti nusikaltimo.

Internetiniame tinklalapyje G. N. vardu rašė, nes jos namuose tuo metu blogai veikė internetas, todėl pasinaudojosi G. N. kompiuteriu, nepasižiūrėjusi kieno vardu rašo, įkėlė komentarus.

J. P. (R.) posėdžio metu parodė, kad 2010 m. vasario mėn. pamatė internetiniame puslapyje prie savo nuotraukos užrašą rusų kalba „skora“, kurį suprato ne kaip įžeidimą bet kaip grasinimą, kad greit bus padaryta kažkas blogo. 2010 m. balandžio mėn. jai paskambinusi draugė pasakė, kad prie jos nuotraukų su A. R. yra parašyti negražūs, įžeidžiantys komentarai, vėliau paaiškėjo, kad juos rašė M. L..

Komentarą „dvi poros batų” supranta, kaip įžeidimą, nes yra normalūs žmonės, ne batai. Nurodė, kad komentaras, jog ji nesugeba pagimdyti yra netiesa, nes turi dukrą, M. L. žinojo apie tai, bet vis tiek parašė komentare netiesą. Ji taip pat nesikėsina į tai kas jai nepriklauso, t. y. į bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.), taip pat įžeidė žodžiai, jog ji sena, nors ir jaučiasi vyresnė, tačiau ne senesnė, pasijuto tarsi būtų 80 metų.

I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. P. ir J. P. (R.), su pastarąja yra bendradarbės. Apsilankiusi internetiniame tinklapyje prie J. P. (R.) su A. R. pamatė keistus, įžeidžiančius, žeminančius komentarus, apie tai, kad J. P. (R.) sena ir negali pagimdyti vaiko. Nesupranta, kodėl prie nuotraukos, kurioje nufotografuoti du žmonės, reikėjo rašyti komentarus apie batus („dvi poros batų“), jai tai pasirodė juokinga. Apie šiuos užrašus informavo J. P. (R.). Nurodė, kad yra girdėjusi, kad dėl M. L. ir A. R. bendro vaiko kyla konfliktai.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad internetiniame tinklapyje, J. P. (R.) anketoje, prie jos ir A. R. nuotraukos asmuo, pasivadinęs „G. N.“ įkėlė komentarą „dva para sopogov“ ir „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“. J. P. (R.) anketoje prie kitos J. P. (R.) nuotraukos asmuo pasivadinęs „M. L.“ įkėlė komentarą –„SKORA“(I t. b.l. 6-8).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios M. L. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., požymių.

Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais.

J. P. (R.) kaltina M. L. tuo, kad ji internetiniame tinklalapyje, J. P. (R.) anketoje, prie jos vienos nuotraukos ir nuotraukų su tuo metu būsimu sutuoktiniu A. R. įkėlė komentarus rusų kalba: „dva para sopogov“, „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“, „skora“, į lietuvių kalbą išvertus: „atitiko kirvis kotą“, „na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“, „greitai“. J. P. (R.) teigimu, ši informacija neatitinka tikrovės, yra šmeižianti ir įžeidžianti. Teismo posėdžio metu M. L. pripažino, kad rašė tiek savo vardu, tiek G. N. vardu, komentarus internetiniame tinklalapyje prie J. P. (R.) nuotraukos bei jos nuotraukų su A. R.. Mano, kad savo komentarais neįžeidė J. P. (R.) ir tokiu elgesiu nenorėjo padaryti nusikaltimo.

Nustatyta, kad tarp M. L., jos sūnaus tėvo A. R., J. P. (R.) nuolat vyksta konfliktai. Buvo kreiptasi į teismą civilinio proceso tvarka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, motinos valdžios apribojimo. Dėl M. L. nenoro leisti vaikui pasimatyti su tėvu, A. R. yra vykęs su antstole tam, kad pasimatyti su vaiku.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Vertinant kaltinamosios M. L. nukentėjusiajai J. P. (R.) adresuotą frazę, nuolat kylančius konfliktus, vykusius teisminius procesus dėl vaiko, kaltinamosios ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumą (22 metai), tai, kad A. R. ir J. P. (R.) neturi bendrų vaikų, darytina išvada, kad komentare, išvertus į lietuvių kalba : „na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“ nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino J. P. (R.) garbę ir orumą, sukėlė jai neigiamų pasekmių. Ši kaltinamosios parašyta frazė turi pakankamai aiškiai apibrėžtus, gal kiek provokuojančio vertinamojo teiginio požymius, todėl jos teisingumas negali būti įrodinėjamas. Kaip jau minėta, nuomonė – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Įžeidimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str., tai neigiamas, nepadorus, užgaulus kito žmogaus įvertinimas. Pagal teismų praktiką įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti ar įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šmeižimas nuo įžeidimo yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius.

Iš privataus kaltinimo skundo turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatytos veikos (įžeidimo) padarymu M. L. buvo kaltinama už tuos pačius veiksmus, kaip ir 154 str. 1 d. (šmeižimo), t. y. už neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimą, kuria buvo siekiama paniekinti J. P. (R.), dėl minėtos informacijos paskleidimo pastaroji buvo užgauliai pažeminta.

Atsižvelgiant į šios frazės prasmę, nuolat kylančius konfliktus, tuo metu prasidėjusi teismo procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei motinos valdžios apribojimo, į kaltinamosios ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumą, bei į tai, kad J. P. (R.) neturi bendrų vaikų su A. R., darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamoji šiuo žodžiu nesiekė neigiamai apibūdinti nukentėjusiosios asmenybės, ją pažeminti ar pakenkti jos moraliniam prestižui.

Teismas detaliau neaptarinėja komentaro „skora“, kadangi šis žodis parašytas prie nuotraukos J. P. (R.) anketoje, neturi jokios prasmės, ir M. L. teigimu parašytas nesuvokiant ką rašo, o J. P. (R.) nenurodžius, kad šis žodis ją kaip nors įžeidė ar apšmeižė, bei komentaro „dva para sopogov“, kadangi šio posakio atitikmuo lietuvių kalba „atitiko kirvis kotą“, kuris naudojamas nurodant, kad du žmonės tinka vienas kitam, nėra įžeidžiantis.

Kadangi M. L. padarytoje veikoje nėra visų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimo sudėties elementų, t. y. subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymių, todėl kaltinamoji M. L. išteisintina, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo A. P. ir A. R. 2010-04-25

M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nepripažįsta, jog sudavė A. P. bei A. R.. 2010-04-25 A. R., J. P. (R.) ir A. P. atvežė sūnų M. L. (R.), kadangi vaikas buvo patinęs ji pradėjo nurenginėti ir apžiūrinėti sūnų norėdama įsitikinti, ar jis sveikas. Pastebėjo, kad ant vaiko kūno yra dėmės. Tada vaiką perdavė savos mamai, G. L., namie taip pat buvo jos brolis A. L.. Apžiūrint M. L. (R.) A. P. be leidimo pradėjo fotografuoti vaiką bei fotografavo jai tiesiai į akis, todėl išvijo A. P. iš laiptinės bei nusivijo ją į lauką. Girdėjo kaip J. P. (R.) sakė, kad nemušti A. P., tačiau ji jos ir nemušė. Taip pasielgė, nes vaikas buvo fotografuojamas neatsiklausus, išsigando, kad nuotraukos gali būti paviešintos internete. Teigia, kad nemuštų svetimų vaikų, nes ji pati yra mama ir turi mažametį sūnų.

Nurodė, kad konflikto metu, kai buvo atvežtas sūnus, norėjo trenkti A. R., tačiau užsimojus jis spėjo pagauti jos ranką.

J. P. (R.) posėdžio metu parodė, kad 2010-04-25, apie 18 val. ji, A. R. ir A. P. atvežė vaiką grąžinti motinai - M. L.. Atvykus namuose buvo M. L. bei jos mama G. L.. M. L. išbėgusi į lauką pasikvietė draugę, kuri buvusi su mažamete dukrele. Savo draugei G. L. įbruko į rankas fotoaparatą ir liepė fotografuoti, tačiau ši atsisakė. M. L. pradėjo apžiūrinėti vaiką. A. P. ištraukė fotoaparatą, nes A. R. pasakė: „-A. fotografuok”. M. L. pasakė A. R.: „Iš kur paėmei vaiką ten ir padėk”. Tada A. R. paėmė vaiką ant rankų ir įnešė į butą. Kai išėjo atgal į laiptinę iš buto išbėgo M. L. ir pradėjo daužyti per galvą A. R., A. P. nufotografavo įvykį, M. L. įsiuto ir pradėjo bėgti link A. P., pastaroji išsigandusi pradėjo bėgti iš laiptinės, šaukdama: „neliesk manęs, aš nepilnametė”. M. L. atsakė, kad jai nusispjauti ir pasivijusi A. P. sudavė per žandą. A. P. labai verkė. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvykus apžiūrėjo A. P., nuvežė į ligoninę, iš kurios išrašė po 2 dienų.

A. P. posėdžio metu parodė, kad 2010-04-25, apie 18 val., ji, mama J. P. (R.) ir A. R. atvežė M. L. sūnų. Duris atidarė G. L.. A. R. norėjo perduoti vaiką, bet M. L. pasakė, „iš kur pasiėmei ten ir nunešk“, tada A. R. nunešė vaiką į butą. M. L. išbėgo į kiemą ir pakvietė savo draugę, tada G. L. davė fotoaparatą draugei ir sakė fotografuoti, tačiau ji atsisakė tai daryti. M. L. pradėjo nurenginėti vaiką, vaikas pradėjo verkti. Tuomet ji išsitraukusi fotoaparatą pradėjo fotografuoti. M. L. pamačiusi pradėjo šaukti, kad nefotografuotų, nes kitaip bus blogai. Išbėgusi į laiptinę kumščiu pradėjo mušti A. R.. Jai toliau fotografuojant M. L. pradėjo bėgti prie jos. Išbėgus iš laiptinės M. toliau bėgo paskui ją, pavijusi sudavė per kairįjį skruostą. Po šio įvykio buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji buvo paguldyta dviem dienom į ligoninę.

A. R. posėdžio metu parodė, kad su visa šeima nuvažiavo pas M. L., paskambinus į duris, atidarė G. L.. M. L. pamačiusi, kad atvežė vaiką, išbėgo iš buto ir nubėgo į kiemą, pasikvietė draugę, davė jai fotoaparatą ir liepė fotografuoti, bet ši atsisakė. M. pradėjo nurenginėti vaiką, įnešė į butą ir pradėjo gnybti į pilvą, vaikas pradėjo smarkiai verkti. M. L. išbėgusi iš buto sudavė jam tris kartus per galvą, sakydama, kad senai norėjo trenkti ir turi teisę tai daryti. A. P. stovėjo 2-3 laiptais žemiau. A. P. pradėjus fotografuoti, M. pradėjo vytis ją. A. P. išbėgo į lauką, iš paskos bėgo M. L., pavijusi sudavė per žandą A.. Su M. L. draugavo apie 1-1,5 mėn, pažinojo ją labai trumpai, kilus įtarimams, kad vaikas gali būti ne jo, darė DNR testą tėvystei nustatyti.

G. L. posėdžio metu parodė, kad M. L. nei A. R., nei A. P. nemušė.

R. N. posėdžio metu parodė, kad yra M. L. draugė. 2010-04-25, apie 18 val., kai A. R. atvedė vaiką ji buvo lauke. M. L. pakvietus nuėjo su dukrele į laiptinę, M. tuo metu verkė. M. davė fotoaparatą ir paprašė fotografuoti, bet ji atsisakė. M. L. nusivedus vaiką į kambarį pamatė raudonus suspaudimus ant kaklo, tada M. L. sustresavo ir užsipuolė vaiko tėvą. Matė, kad M. L. norėjo trenkti A. R. per galvą, bet ji buvo sulaikyta. Viena iš moterų fotografavo, tačiau nepamena kuri. M. L. išvijo fotografavusią moterį į lauką, kad nefotografuotų, tačiau jos nemušė.

A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo prieš 6 mėnesius, tiksliai neprisimena datos. Atvežus vaiką seseriai A. R. tą dieną nebuvo įėjęs į butą. Iš pašalinių asmenų buvo R. N., ji M. L. draugė. Ji buvo viena atėjusi. Jis vaiko grąžinimo metu stovėjo buto viduje, koridoriuje, prieš duris. Konflikto metu matė fotoaparato blykstes, tačiau fotografavo ne mama G. L.. Ar M. L. smogė A. R., neprisimena.

Iš greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo Nr. 6.706 matyti, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba 2010-04-25, 18.07 val., adresu prie (duomenys neskelbtini) namo. Nustatyta diagnozė – reakcija į stiprų skausmą. Prie kitų žinių apie ligonį nurodyta: „prieš 20 min. buvo užpulta nepažįstamos moters namo laiptinėje. Jai grasino, sudavė per dešinį skruostą. Ligonė labai išsigando, pradėjo verkti, prasidėjo spazmai, skrandžio skausmai.“ „ Obj.: sąmoninga, išsigandusi, skausminga epigastriumo sr., širdies veikla ritmiška. Plaučiuose alsavimas vezikulinis. Kitose sistemose n. y.“ (I t. b.l. 15-16).

Iš 2010-04-27 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų epikrizės Nr. 10-3476 matyti, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo stacionarizuota 2010-04-25, išrašyta 2010-04-27. Išraše nurodyta, kad mergaitė atvyko dėl ūmaus pilvo skausmo. Skausmas daugiau epigastriume, deginantis. Skausmą išprovokavo stresas. Atvyko pablyškusi, išsigandusi, be nuotaikos. Širdies veikla aiški, ritmiška. Pilvas palpuojant skausmingas epigastriume. Kepenų kraštas ties šonkaulių lanku, blužnis nečiuopiama. Atlikti laboratoriniai bei diagnostiniai tyrimai, paskirtas gydymas (I t. b.l. 17-18).

Iš A. R. 2010-04-11 skundo Klaipėdos m. 2 PK VPS, matyti, jog buvo kreiptasi dėl 2010-04-25 įvykio(I t. b.l. 112-114).

Iš J. P. (R.) 2010-04-25 skundo Klaipėdos m. 2 PK VPS matyti, jog buvo kreiptasi dėl 2010-04-25 įvykio (I t.b.l. 2-3, 105-108).

Iš 2010-04-24 antstolės Vidos D. F. aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/10/F-366, matyti, kad užfiksuotas A. R. atvykimas pasiimti vaiką pasimatymui 2010-04-24 (I t.b.l. 117-135).

Iš nuotraukų, kurias fotografavo A. P., matosi įvykio aplinkybės (II t. b.l. 36-39).

Dėl A. R. sukelto fizinio skausmo.

Privataus kaltinimo specifika ta, kad kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo atstovas ir jis pats turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą. Privataus kaltinimo bylose procesas yra rungtyniškas ir įstatymo yra numatyta, kad privačiam kaltintojui yra pareiga surinkti visus įrodymus, įrodančius kaltę.

Bylos nagrinėjimo metu A. R. nepateikė jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, kad jam 2010-04-25 M. L., konflikto metu sudavė į galvą tris kartus. Posėdžio metu M. L. kaltę kategoriškai neigė, parodydama, kad jokio smurto A. R. atžvilgiu jis nenaudojo. Neneigė, kad norėjo suduoti, tačiau užsimojus jis spėjo sugriebti jos ranką. Teismas kritiškai vertina A. R., J. P. (R.) bei A. P. parodymus, kadangi įvykio metu nukentėjusysis artimai bendravo su J. P. (R.), ketino ją vesti, o A. P. yra jos duktė, todėl šių asmenų parodymai yra nepatikimi, subjektyvūs ir negali būti lemiančiais sprendžiant M. L. kaltės klausimą. Be to, teismui pateikta nuotrauka (II tomo, b. l. 37), nepatvirtina, kad M. L. sudavė per galvą A. R., kaip teigė nukentėjusysis. Priešingai, nuotraukoje matyti, kad A. R. sugriebęs M. L. už rankos, kaip ir nurodė M. L. teismo posėdžio metu, kad ji norėjo suduoti, tačiau A. R. spėjo pagriebti jai už rankos. Ši nuotrauka nepatvirtina aplinkybės, kad M. L. sudavė A. R. per galvą.

Teismas nepagrįstais teiginiais ir samprotavimais, nesant objektyviai pagrįstų įrodymų, negali pagrįsti asmens kaltės klausimo dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, todėl kaltinamoji M. L. išteisintina pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. M. L. nesukėlė fizinio skausmo A. R..

Dėl A. P. sukelto fizinio skausmo.

A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010-04-25, konflikto metu M. L. išbėgo į lauką paskui ją ir sudavė delnu per kairįjį žandą. A. R. ir J. P. (R.) 2010-04-25 skunduose pateiktuose Klaipėdos m. 2 PK VPS, nurodė, kad 2010-04-25 konflikto metu M. L. delnu sudavė A. P. per kairįjį skruostą, tačiau iš greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo Nr.6.706 matyti, kad atvykus greitosios medicinos pagalbai nukentėjusioji nurodė, kad ją užpuolė nepažįstama moteris, namo laiptinėje ir sudavė per dešinį skruostą. Išraše iš medicininių dokumentų epikrizės Nr. 10-3476, net nenurodoma aplinkybė, kad A. P. buvo konstatuotas žando sumušimas, kaip nukentėjusioji nurodė teismui pateiktame skunde. Teismas pažymi, kad J. P. (R.) ir A. R. parodymai apie 2010-04-25 nukentėjusiosios sumušimo aplinkybes prieštarauja greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime Nr.6.706 bei Išraše iš medicininių dokumentų epikrizės Nr. 10-3476 nurodytoms sužalojimo aplinkybėms. Be to, A. R. ir J. P. (R.) parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi J. P. (R.) yra nukentėjusiosios mama, o ji įvykio dieną artimai bendravo su A. R., ketino tuoktis, todėl šių asmenų parodymai yra nepatikimi, subjektyvūs ir negali būti lemiančiais sprendžiant M. L. kaltės klausimą.

Teismui pateiktame nukentėjusiosios skunde nurodyti kaltinamosios veiksmai iš esmės skiriasi nuo greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime bei Išraše iš medicininių dokumentų epikrizės nurodytų aplinkybių. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. P. 2010-04-25 nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Pastaroji nepateikė daugiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytus faktus.

Teismas nepagrįstais teiginiais ir samprotavimais, nesant objektyviai pagrįstų įrodymų, negali pagrįsti asmens kaltės klausimo dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, todėl kaltinamoji M. L. išteisintina pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. M. L. nesukėlė fizinio skausmo A. P..

Dėl G. L. ir M. L. įžeidimo

J. P. (R.) teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Įvykio dieną jokių įžeidžiančių žodžių G. L. ir M. L. nesakė.

M. L. posėdžio metu parodė, kad kilus konfliktui J. P. (R.) norėdama įžeisti ją ir jos mamą, G. L. pasakė : „ti šliucha i tvoja doč takaja že“.

G. L. posėdžio metu parodė, kad 2010-04-25, A. R. atvežus sūnų M. L. (R.) motinai, buvo išsakytas priekaištas, kad vaiką galėjo atvežti anksčiau, kilus konfliktui, J. P. (R.), jai pasakė: „ti šliucha i tvoja doč takaja že“.

A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dieną, kai įvyko konfliktas, prieš 6 mėnesius, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Nematė, tačiau girdėjo, kai J. P. (R.) pasakė M. L. „tvaja mat šliucha i tvaja doč takaje že”, išvertus į lietuvių kalbą „tavo mama paleistuvė ir tavo dukra tokia pat“.

R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena ar buvo pasakyti įžeidžiantys žodžiai G. L. ir M. L. atžvilgiu.

Išanalizavęs ir įvertinęs ankščiau nurodytų parodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios J. P. (R.) veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., požymių.

G. L. ir M. L. kaltino J. P. (R.), kad ji 2010-04-25, konflikto metu G. L. pasakė: „ti šliucha i tvoja doč takaja že“ ir tokiu būdu jas įžeidė.

J. P. (R.) teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Liudytoja R. N. posėdžio metu nepatvirtino, jog buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai M. L. ir G. L. atžvilgiu.

A. L. parodymus teismas vertina kritiškai, nes parodymų nepastovumas, kitų įvykių ir datų neprisiminimas, siekis patvirtinti G. L. ir M. L. nurodytus faktus, vertintini kaip noras padėti savo artimiesiems. Jo parodymai skiriasi nuo kitų asmenų parodymų bei faktinių aplinkybių, t. y. nurodė, kad konfliktas įvyko prieš pusę metų, nors tai buvo prieš du metus; nurodė, kad R. N. buvo atėjusi viena, o visi kiti liudytojai teigė, kad ji buvo su dukra. Be to, teigė, kad M. L. buvo pasakyta: „tvaja mat šliucha i tvaja doč takaje že”, šios frazės esmė skiriasi nuo G. L. ir M. L. skunde nurodytos frazės esmės. Tokie parodymai yra nepatikimi ir negali būti lemiančiais sprendžiant kaltės klausimą.

Teismas nepagrįstais teiginiais, nesant objektyviai pagrįstų įrodymų, negali pagrįsti asmens kaltės klausimo dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, todėl kaltinamoji J. P. (R.) išteisintina pagal BK 155 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų: A. P. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; J. P. (R.) civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. R. civilinis ieškinys dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekami nenagrinėtais.

Nukentėjusiųjų A. P., J. P. (R.) ir A. R. prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. advokato darbo apmokėjimą – 6050 Lt, iš kaltinamosios M. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., atmestinas, nes M. L. išteisintina, nesant jos veiksmuose inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 115 str. 3 d. 2 p., 297 -298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-307 str., teismas

nusprendžia:

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. P. (R.) pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

J. P. (R.) civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

A. R. civilinį ieškinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

A. P., J. P. (R.) ir A. R. prašymą priteisti iš kaltinamosios M. L. 6050 Lt jų turėtas atstovavimo išlaidas, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.