Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00046-2010-3

2012 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

dalyvaujant nukentėjusiesiems J. R., A. P., A. R., atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir išteisintosios J. P. (R.) bei nukentėjusiųjų A. P. ir A. R. bei jų atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinta pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; J. P. (R.) pagal BK 155 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu A. P. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. P. (R.) civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. R. civilinis ieškinys dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. A. P., J. P. (R.) prašymas priteisti iš M. L. 6050 Lt atstovavimo išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), J. P. (R.) anketoje, prie ten esančių nuotraukų įkėlė komentarus, kuriuose esanti informacija neatitinka tikrovės, yra šmeižianti ir įžeidžianti J. P. (R.). Minėtoje anketoje prie J. P. (R.) ir A. R. nuotraukų asmuo, pasivadinęs „G. N.“, įkėlė komentarą „dva para sopogov“, turint galvoje rusišką posakį „dva sopoga para“, kurio lietuviškas atitikmuo yra posakis „toks tokį surado“ ar „atitiko kirvis kotą“ bei komentarą „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“, lietuviškai –„na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“. Trečiasis komentaras įkeltas prie J. P. (R.) nuotraukos –„SKORA“, lietuviškai – „Greitai“, įkeltas asmens, pasivadinusio „M. L.“.

Be to, M. L. buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad 2010-04-25, apie 18.00 val., J. P. (R.), A. R. ir A. P. atvežus bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.) M. L., adresu (duomenys neskelbtini), vaiko perdavimo motinai metu ši tyčia provokavo konfliktą. Vėliau, A. P. ėmus fotografuoti jų susitikimą ir vaiko perdavimą bei jo apžiūrėjimo procesą, norint patikrinti, ar vaikas nėra sužalotas, M. L. supykusi ėmė vytis A. P. ir ją pavijusi sudavė delnu per veidą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio A. P. patyrė šoką, skausmai ėmė raižyti pilvą, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. P. buvo konstatuotas žando sumušimas bei pilvo skausmai, todėl ji buvo paguldyta į ligoninę, kur nustatyta diagnozė: „reakcija į stiprų stresą“.

Be to, ji buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad 2010-04-25, apie 18 val., J. P. (R.), A. R. ir A. P. atvežus bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.) M. L., adresu (duomenys neskelbtini), vaiko perdavimo motinai metu kilus konfliktui kelis kartus ranka sudavė A. R. per galvą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

J. P. (R.) buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad 2010-04-25, apie 18 val., J. P. (R.), A. R. ir A. P. atvežus bendrą A. R. ir M. L. sūnų M. L. (R.) M. L., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie 92 buto, konflikto metu, atsakydama į jai reiškiamus priekaištus dėl netinkamos mažamečio M. L. sūnaus M. L. (R.) priežiūros, garsiai, tyčia išvadino G. L. ir jos dukrą M. L. „paleistuvėmis“, pažodžiui: „ti šliucha i tvoja doč takaja že“, lietuviškai: „tu paleistuvė ir tavo dukra tokia pat“ ir tokiu būdu jas įžeidė.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir išteisintoji J. P. (R.), nukentėjusieji A. P. ir A. R. bei jų atstovas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. L. išteisinimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, kuriuo M. L. nuteisti pagal nukentėjusiųjų skunde pareikštus ir perduotus nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinimus, taip pat priteisti nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog privataus kaltinimo skunde nurodytus komentarus interneto tinklalapyje prie J. P. (R.) anketos įdėjo būtent M. L.. Byloje dėl to ginčo nėra, todėl vertintina, ar šie komentarai šmeižia bei įžeidžia J. P. (R.). Teiginiu „na nesugebi pagimdyti? į svetimus taikai?“ M. L. apibūdino J. P. (R.) kaip asmenį, neturintį galimybės susilaukti vaikų ir besikėsinantį į svetimus vaikus, tai akivaizdžiai pažeidė nukentėjusiosios garbę ir orumą, t. y. nukentėjusioji neapibrėžtam asmenų, galinčių perskaityti internete paskelbtus teiginius, ratui vaizduojama neigiamai, kartu menkinant ir nukentėjusiosios savęs vertinimą.

Neabejotinai buvo nustatyta BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. Nors šiuo atveju buvo nurodyti konkretūs melagingi faktai apie nukentėjusiąją – tariamas negalėjimas susilaukti vaikų bei kėsinimasis į svetimą vaiką, teismui manant, jog šie faktai nepakankamai konkretūs, turėjo būti vertinama tai, kad M. L. viešoje erdvėje išsakytais teiginiais užgauliai pažemino J. P. (R.). Vertinant BK 155 str. 1 d. kontekste būtina nustatyti ne teiginių teisingumą, o tai, ar jie įžeidžiantys. Atsižvelgiant į visuomenėje vyraujančias vertybes bei moralės nuostatas, į tai, kad vaisingumas, kaip galimybė susilaukti palikuonių, svarbi daugumai žmonių, akivaizdu, jog M. L. teiginiai yra užgaulūs, net jei tai nelaikoma šmeižimu, tai bet kuri moteris, pavadinta negalinčia turėti vaikų ir besikėsinanti į svetimą vaiką, būtų stipriai pažeminta. Teismo teiginiai apie objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių nebuvimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti, be to, šie požymiai nenurodyti ir neišanalizuoti. Iš M. L. paaiškinimų matyti, kad komentarai buvo įkelti dėl to, kad nukentėjusioji nuolat įžeidinėja, neduoda ramiai gyventi, taigi M. L. veiksmai buvo tam tikras atsakas ir kerštas dėl tariamų įžeidinėjimų, todėl laikytina, jog M. L. norėjo pažeminti J. P. (R.) ir sąmoningai tai darė, o jos veika atlikta tiesiogine tyčia. M. L. yra sulaukusi amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, jos nepakaltinamumas nenustatytas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad M. L. teiginiai buvo išprovokuoti šalių konfliktinės situacijos dėl vaiko. Pradiniame nukentėjusiųjų J. P. (R.) ir A. P. skunde buvo nurodyta, kad santykiai tarp nukentėjusiųjų ir M. L. bei jos šeimos konfliktiški, šalys neranda bendro sutarimo dėl bendravimo su M. R.. Tačiau nuolatinis konfliktas negali būti pagrindas atleisti asmenį nuo teisinės atsakomybės. Teismas, vartodamas sąvoką „išprovokuoti“ netiesiogiai nurodo, kad dėl M. L. elgesio kalti patys nukentėjusieji, tačiau byloje nebuvo nagrinėjama, kas kaltas dėl tarp šalių kylančių konfliktų, juolab, jog kalti patys nukentėjusieji, priešingai, kaltinamosios siekį sukelti konfliktą patvirtina antstolės V. D. 2012-04-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas galėjo nebent pripažinti BK 59 str. 1 d. 10 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nors nukentėjusiųjų provokuojamas elgesys nustatytas nebuvo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas įvertino ir pripažino neįžeidžiančiais ir nešmeižiančiais M. L. teiginius „skoro“ (liet. greitai) ir „dva sopoga para“ („atitiko kirvis kotą“), tačiau šių teiginių šmeižikiškas ir įžeidus pobūdis įrodinėjamas nebuvo, o skunde buvo aprašyti visi M. L. teiginiai, buvę prie J. P. (R.) ir A. R. nuotraukų.

Kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. buvo grindžiamas J. P. (R.) skundu, medicininiais dokumentais, nukentėjusiųjų paaiškinimais. Be to, M. L. neneigė smūgio A. P., pripažino, jog išvijo A. P. iš laiptinės ir nusivijo į lauką. Įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo A. P. pagrįstas, tačiau teismas M. L. išteisino remdamasis tuo, kad išraše iš medicininių dokumentų nenurodomos sužalojimo aplinkybės, nenustatytas žando sumušimas, o Greitosios medicinos pagalbos siuntime nurodoma, kad smūgis suduotas į dešinįjį skruostą. Vis dėlto medicininiai dokumentai surašyti ne dėl kreipimosi į teismą, o siekiant nukentėjusiajai suteikti medikų pagalbą, todėl visų aplinkybių nurodymas medicininiuose dokumentuose nebuvo kontroliuojamas. A. P., kalbėdama su medikais, dėl patirto šoko ir susijaudinimo galėjo suklysti, į kurį skruostą suduotas smūgis, tačiau šis prieštaravimas neesminis, nes A. P. nuosekliai tvirtino, jog buvo suduota į kairįjį skruostą, tai nurodoma ir J. P. (R.) 2012-04-25 skunde, tačiau teismas nesilaikė reikalavimo įvertinti įrodymų visumą, o ne vieną įrodymą.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. už fizinio skausmo sukėlimą A. R. M. L. išteisinta nepagrįstai. Kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo A. R. buvo grindžiamas nukentėjusiojo skundu policijai, nukentėjusiųjų paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, fotonuotraukomis. Teismas neišsamiai ištyrė šį kaltinimą patvirtinančius įrodymus. Aplinkybę, jog M. L. sudavė jam smūgius, nukentėjusysis nurodė 2012-04-25 konflikto dieną rašytame pareiškime policijai, pati M. L. pripažino, jog norėjo suduoti smūgį A. R., tačiau to padaryti jai nepavyko. Nors fizinio kontakto tarp jų nesimato, tačiau vienoje iš pateiktų nuotraukų matyti, kaip M. L. suduoda smūgį A. R.. Taip pat kyla klausimas, kodėl M. L. vijosi konfliktą fiksavusią A. P., jei iš tiesų neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad jei M. L. liktų išteisinta dėl pasitvirtinusių ir įrodytų kaltinimų, būtų sukurtas neigiamas precedentas, o pačiai kaltinamajai sudaromas nebaudžiamumo įspūdis.

Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios M. L. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. L. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. bei 154 str. 1 d. teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal BK 140 str. 1 d. M. L. buvo kaltinama fizinio skausmo sukėlimu A. P. ir A. R. suduodant šiems smūgius ranka A. P. į į veidą, o A. R. per galvą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nepakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. L. kaltę. Su tuo sutinka ir apygardos teismas. Kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo daugiausia remiasi asmenų, kurie tarpusavyje nesutaria, parodymais, todėl akivaizdu, jog kiekvienos iš konfliktuojančių pusių teiginius atitinkamai patvirtina ir jų liudytojai. Apie M. L. vartotą smurtą prieš A. R. bei A. P. nurodo patys A. R., A. P., taip pat J. P. (R.), tai, kad M. L. smurto nevartojo, teigia pati M. L., jos draugė R. N., G. L.. Kadangi kiekvienos iš pusių liudytojai gali būti subjektyvūs pasakodami apie 2010-04-25 kilusį konfliktą, todėl jų parodymais negalima besąlygiškai remtis sprendžiant M. L. skirtų kaltinimų vartojus smurtą pagrįstumą. Byloje yra pateiktos medicininių dokumentų apie A. P. sveikatos būklę kopijos, tačiau juose apie smurto pėdsakus ant A. P. kūno neužsimenama, diagnozuojami skrandžio skausmai kaip reakcija į stresą. Šios medikų išvados neįrodo M. L. kaltės, o tik leidžia spręsti, jog A. P. patyrė stresą, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog A. P. dalyvavo stresinėje situacijoje – konflikte tarp A. R., J. P. (R.) bei M. L., kilusiame tuo metu, kai M. L. buvo grąžinamas jos ir A. R. sūnus, todėl natūralu, jog A. P. nustatyti sutrikimai galėjo būti jos reakcija į stresą dėl kilusio konflikto. Kita vertus, nors dėl A. P. sveikatos pablogėjimo kaltinama M. L., tačiau tam tikra atsakomybė tenka ir suaugusiems asmenims (A. R. bei J. P. (R.), kurie ją, nežinia, dėl kokių sumetimų, pasiėmė vykdami į M. L. namus, nors tuo metu tarp šalių jau buvo kilę nesutarimų dėl bendro M. L. ir A. R. vaiko. A. P. dalyvavimas vaiko perdavimo motinai metu buvo visiškai nebūtinas, o turint omeny įtemptus šalių santykius, net galbūt žalingas, tai parodo ir faktinė situacija – A. P. dėl patirto streso sutriko sveikata. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos, tačiau jose neužfiksuota, jog M. L. būtų vartojusi fizinį smurtą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, M. L. dėl smurto vartojimo prieš A. R. bei A. P. išteisinta visiškai pagrįstai.

Kaltinimai M. L. pagal BK 154 str. 1 d. paremti tuo, kad M. L. interneto tinklalapyje J. P. (R.) anketoje, prie ten esančių pastarosios nuotraukų, įkėlė komentarus – „dva para sopogov“, turint galvoje rusišką posakį „dva sopoga para“, kurio lietuviškas atitikmuo yra posakis „toks tokį surado“ ar „atitiko kirvis kotą“; komentaras „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“, lietuviškai –„na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“; trečiasis komentaras „SKORA“, lietuviškai – „Greitai“. Skundžiamame nuosprendyje yra minimi šmeižto nusikaltimo požymiai ir visiškai pagrįstai pripažinta, jog M. L. veiksmuose, parašant interneto tinklalapyje konkrečius komentarus, nėra šmeižto nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad rašydama komentarus M. L. norėjo sąmoningai apšmeižti J. P. (R.), paskleisti apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją. M. L. išsakyti teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, tai ne faktai apie kitą žmogų, o besitęsiančių konfliktų sąlygota nuomonė, todėl M. L. pagrįstai išteisinta pagal BK 154 str. 1 d.

Tačiau kolegija nesutinka su M. L. išteisinimu pagal BK 155 str. 1 d. Kaltinimai dėl įžeidimo pagal 155 str. 1 d. remiasi jau minėtais M. L. parašytais komentarais J. P. (R.) anketoje. Kaip teigiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įžeidimu yra laikomas neigiamas, nepadorus, užgaulus kito žmogaus įvertinimas, įžeidimu asmenį siekiama pažeminti, įskaudinti. M. L. pripažino, jog ji internetinėje svetainėje tikrai parašė minėtus komentarus. Toks elgesys, be abejo, buvo sąmoningas, tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog M. L., rašydama kai kuriuos komentarus, pasivadino kito asmens vardu. Apylinkės teismas, išteisindamas M. L. dėl įžeidimo, atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, vyksta teismo procesai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei motinos valdžios apribojimo, į kaltinamosios ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumą bei į tai, kad J. P. (R.) neturi bendrų vaikų su A. R., todėl padarė išvadą, jog M. L. nesiekė neigiamai apibūdinti nukentėjusiosios asmenybę, ją pažeminti ar pakenkti jos moraliniam prestižui. Tačiau apygardos teismas su tokia išvada nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje paminėtos aplinkybės apie konfliktiškus šalių santykius, teisminius ginčus dėl vaiko, amžiaus skirtumus negali pateisinti netinkamų asmens veiksmų, pašalinti atsakomybės, kadangi pasisakymai internete turi būti rašomi atsakingai, neužgauliojant kitų asmenų. M. L. viešai (interneto svetainėje, kurioje, be abejo, gali lankytis ir kiti asmenys) J. P. (R.) anketoje prie pastarosios nuotraukos parašė „nu čio, slabo radit tebe? na ciuzix celiwsia, nu da, ti ze staraja uze“, lietuviškai –„na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“. Apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, kad M. L. teiginiai, kuriais ji neapibrėžtam asmenų ratui apibūdino J. P. (R.) kaip asmenį, neturintį galimybės susilaukti vaikų ir besikėsinantį į svetimus vaikus, yra užgaulūs, menkinantys ir taip neabejotinai buvo siekiama pažeminti nukentėjusiąją, ją įskaudinti. Net ir besitęsiantys šalių konfliktai nesuteikia teisės M. L. viešai rašyti įžeidžiančio pobūdžio komentarus apie J. P. (R.), o taip padarius, reikia už tai atsakyti, nepaisant to, kokių motyvų vedama M. L. taip pasielgė.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apygardos teismas pripažįsta, kad M. L., pasivadinusi „G. N.“, interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) J. P. (R.) anketoje, prie ten esančios jos nuotraukos, įkėlė komentarą „nu cio, slabo radit tebe? Na ciuzix celiwsa, nu da, ti ze staraja uze“, lietuviškai –„na nesugebi pagimdyti? Į svetimus taikai. Na taip, juk tu jau sena“ ir taip įžeidė J. P. (R.).

Pripažinus M. L. kalta pagal BK 155 str. 1 d., spręstinas bausmės skyrimo klausimas. Apygardos teismas, skirdamas bausmę M. L., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, kad M. L. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, praeityje neteista, nedirbanti, auginanti mažametį vaiką, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusioji J. P. (R.), kreipdamasi į teismą privataus kaltinimo tvarka, prašė priteisti 10000 Lt neturtinę žalą, patikslinusi ieškinį prašė priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad J. P. (R.) dėl tyčinių, įžeidžiančių M. L. veiksmų buvo pažeminta, patyrė emocinę įtampą, nukentėjusiąją menkinantį komentarą pamatė kiti asmenys, tai patvirtina ir aplinkybė, jog apie komentarą nukentėjusiajai pasakė jos draugė, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad M. L. yra nedirbanti, augina mažametį vaiką, pajamos nedidelės, teisingumo ir protingumo principus, todėl J. P. (R.) prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 1000 Lt.

Nukentėjusioji J. P. (R.) tiek paduodama skundą privataus kaltinimo tvarka, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Toks prašymas pagrįstas ir tenkintinas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nėra detalizuojama, kiek ir kuris nukentėjusysis patyrė bylinėjimosi išlaidų, yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, jog A. R. advokatui H. Mackevičiui iš viso sumokėjo 6050 Lt, tačiau tas pats advokatas atstovavo ne tik A. R., bet ir jo sutuoktinei J. P. (R.) bei pastarosios dukrai A. P.. Kadangi M. L. buvo nuteista tik dėl nusikalstamos veikos prieš J. P. (R.), sprendžiamas tik J. P. (R.) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio klausimas. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, nuteistosios turtinę padėtį, priteistos neturtinės žalos dydį, kolegija mano, jog 1000 Lt suma būtų adekvati ir pakankama J. P. (R.) patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl M. L. išteisinimo pagal BK 155 str. 1 d. panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

M. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Iš M. L. nukentėjusiajai J. P. (R.) priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų A. P. ir A. R. bei jų atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis neskundžiamas.