- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- II-882-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00946-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- E. S.
- Advokatai
- Inga Mieldažytė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S., UAB „X“ atstovui E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S., atstovauto advokato padėjėjos Ingos Mieldažytės, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9961-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9961-2024 E. S. buvo nubaustas 700 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 24 d. 14.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Scania L280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas kliudė tvorą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 114, 222 punktų reikalavimus (b.l. 16).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. per įgaliotą atstovę advokato padėjėją Ingą Mieldažytę apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad nutarimas neteisėtas, nes neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje, 636 straipsnyje ir 569 straipsnyje jam keliamų turinio reikalavimų – jis nemotyvuotas, nes jame neišdėstytos aplinkybės, kurių pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą dėl E. S. kaltės, nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis buvo priimtas sprendimas nubausti E. S., nepateiktas įrodymų vertinimas. Antra, E. S. neva padarytų administracinių nusižengimų eiga nebuvo užfiksuota jokiais vaizdo įrašais, nenustatytas tvoros apgadinimo faktas jo veiksmais. E. S. yra ilgametis UAB „K“ darbuotojas, jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu vykdė savo darbines funkcijas. Iš byloje pateiktų fotofiksacijų neabejotinai nustatytas tik faktas, kad prie apgadintos tvoros užfiksuota UAB „K“ priklausanti transporto priemonė, apgadinta tvora ir pats E. S.. E. S. neigia, kad jis savo veiksmais apgadino tvorą, nurodė, kad ji buvo apgadinta jau tada, kai jis atvyko aptarnauti pažeidimo adresu esančius konteinerius. E. S. neturėjo pareigos pranešti apie apgadintą tvorą, kurią apgadino ne jis. Atkreiptinas dėmesys, kad jo vairuotos transporto priemonės gale yra atsikišusi tik viršutinė jos dalis, į kurią iškratomos atliekos, o apatinė dalis („agregatas“) palindusi po viršutine. Viršutinė dalis tolygi, todėl atbulam važiuojant ir kliudant šia atsikišusia dalimi tvorą būtų kliudytas ne vienas tvoros stulpas. Be to, fotofiksacijose matyti, jog viršutinė atsikišusi transporto priemonės dalis yra arčiau stulpo, kuris nebuvo pajudintas. Manant, kad tvora galėjo būti išversta apatine transporto priemonės dalimi, taip pat būtina įvertinti apatinės transporto priemonės dalies plotį, o tuo pačiu ir tai, kad vienoje horizontalioje padėtyje esanti transporto priemonė taip apgadinti tik vieną stulpą objektyviai negalėjo. Juo labiau, kliudžius tvorą apatine transporto priemonės dalimi, tvora būtų buvusi kliudyta ir viršutine dalimi. Tuo tarpu pats tvoros apgadinimas gali būti vertinamas labiau kaip vienkartinis mechaninis tvoros palenkimas/pastūmimas. Akivaizdu, kad tvoros segmentus laikantys stulpeliai į grindinį nėra įbetonuoti, o taip įrengtą tvorą gali apgadinti (išjudinti tvoros stulpelį) ir žmogus. Nukentėjęs asmuo nepateikė duomenų, kaip tvora atrodė iki E. S. atvykimo aptarnauti fotofiksacijoje matomus konteinerius, o tai, kad transporto priemonė stovi prie tvoros, E. S. ir jo kolega vykdo savo darbines funkcijas, nepatvirtina, jog tvoros apgadinimai buvo padaryti būtent E. S. veiksmais, kuomet jis važiuodamas atbuline eiga neįvertino atstumo iki tvoros ir taip ją apgadino. E. S. yra atsakingas darbuotojas, apmoko naujai įmonėje įdarbinamus vairuotojus, sąžiningai laikosi galiojančių teisės aktų, gerbia kitų visuomenės narių interesus, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir jais sukeltus padarinius. Jam puikiai žinoma, kokius padarinius gali sukelti tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl padaręs svetimo turto sugadinimą jis praneštų įmonės vadovui, policijai ir pildytų eismo įvykio deklaracija, kad tokių padarinių išvengtų (b.l. 2-7).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad išnagrinėję ir įvertinę surinktų įrodymų visumą, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Pažymi, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą apie įvykį informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus, savarankiškai domėtis apie galimybę atlyginti nuostolius už eismo įvykio metu padarytą žalą. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Institucijos nuomone, pareiškėjas tyčiniais veiksmais t. y. ignoruodamas KET reikalavimus, neinformuodamas nei nukentėjusiojo, nei policijos, be pateisinamos priežasties pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl tokie jo veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, neabejotinai nustatyta, kad fotofiksacijos metu prie apgadintos tvoros yra užfiksuota UAB „K“ priklausanti transporto priemonė, kurią vairavo E. S.. Vertinant įvykio vietos nuotraukas nustatyta, kad būtent palenktas tvoros stulpelis patenka į automobilio „akląją zoną“ ir randasi per vidurį įvažiavimo prie šiukšlių konteinerių. Minėtas faktorius ir lemia, kad būtent šio stulpelio vairuotojas nemato ir turi orientuotis pagal šoninius stulpelius arba iš anksto numatyti važiavimo trajektoriją ir atstumą iki tvoros. Nesutiktina su skunde pateiktu argumentu, kad tokį stulpelį gali palenkti ir žmogus, nes tvoros stulpeliai sujungti segmentais ir sudaro tvoros visumą. Tam, kad palenkti stulpelį su dviem segmentais, pritvirtintais prie kitų stulpelių, vien žmogaus jėgos nepakaktų. Priešingai – sunkiasvorė transporto priemonė, kurios bendroji masė didesnė nei 12 tonų, su tokia užduotimi susitvarkys be vargo. Visą įvykį, kai sunkiasvorė transporto priemonė kliudė tvorą, matė liudytojas A. K., kurio parodymais netikėti nėra pagrindo. Kartu su pareiškėju dirbęs E. E. pateiktame paaiškinime nurodė, kad nors ir neatsimena, galbūt sunkvežimis ir atsitrenkė į kažką. Tai patvirtina, kad kartu buvęs asmuo pajuto transporto priemonės ir tvoros stulpelio kontaktą. Akivaizdu, kad smūgio nebūta stipraus, dėl ko ant transporto priemonės ir tvoros stulpelių nesimato akivaizdžių kontakto žymių, juolab kad transporto priemonės „Scania L280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė kėbulo dalis turi guminę apdailą. Nagrinėjamu atveju automobilio ir stulpelio kontaktas jaučiamas, nes transporto priemonės vairuotojas išlipdamas iš kabinos išėjo apžiūrėti įvykio vietos. Įvykio liudytojas A. K. parodė, jog apžiūrėjęs įvykio vietą pareiškėjas dar dairėsi, ar niekas nepastebėjo jo veiksmais padarytos žalos, kas leidžia teigti, jog supratęs vairuojamos transporto priemonės kontaktą į tvoros stulpą bei savo veiksmų pasekmes, vairuotojas iš įvykio vietos pasitraukė tyčia (b.l. 71-73).
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad jis nesutinka, kad yra kaltas dėl nusižengimų padarymo. Jis jau ilgą laiką dirba šiukšliavežių vairuotoju, moko kitus žmones jomis dirbti. Adresu (duomenys neskelbtini) jis dirbo su krovėju E., važiavo atbulas. Prieš atvažiuodamas matė, kad tvora yra palenkta. Įvažiavo į ribotą erdvę, sustojo, išlipo, įsivertino dėžes, agregatus, grįžęs pasiėmė pultelį, atliko savo pareigas. Užtruko dvi minutes. Jie abu su krovėju buvo išlipę. Paskui krovėjas paspaudė, ką reikėjo ir jie išvažiavo. Nei streso, nei įtampos nejautė, jokio smūgio neišgirdo. Jam nieko nepasakė ir krovėjas, kuris turi apeiti aplink mašiną. Jei būtų buvęs kontaktas, jis būtų apie tai pasakęs. Mašinoje yra galinio vaizdo kamera, kuri padeda jausti minimalų atstumą, padeda privaryti šiukšliavežę centimetrų atstumu. Ji vaizdo neįrašinėja, turi pats vizualiai įvertinti, koks tas atstumas. Nieko nematė iš žmonių aplink, niekas prie jo nepriėjo. Jis turėjo koncentruotis į kraną, į krovėją, į konteinerius, esančius po medžiais. Kai kada žmonėms iš toli gali atrodyti, kad jis liečia mašiną, verčia stulpus, nes jų profesijoje važinėjama tokiais spinduliais per visus keturis kampus. Jo darbe kasdienybė nulaužtos tvoros, perbraukti veidrodėliai, jo krūviai neleidžia į viską reaguoti. Liudytojui gali kelti įtarimą, kad jis išlipo iš mašinos, tačiau jis tai privalo daryti atlikdamas tiesiogines darbo funkcijas. Apie šį įvykį sužinojo po dviejų mėnesių, kai įmonė galų gale sumokėjo žalą už tą tvorą, pripažindama kaltę. Įmonė tai padarė, nederindama šiuo klausimo su juo. Tada ir sužinojo, kad yra kaltinamas pasitraukęs iš eismo įvykio vietos. Jei jis būtų matęs žalos padarymą, būtų užpildęs deklaraciją, kurios blankus turėjo su savimi, informavęs valdžią, parašęs paaiškinimą. Tačiau jis nieko nejautė, jokių signalų iš krovėjo negavo. Jis jau keturiolika metų vairuoja tokią transporto priemonę, trejus metus dirba (duomenys neskelbtini), tą kiemą puikiai žino. Tame kieme galėjo būti prieš dvi dienas. Negali pasakyti, ar tada ta tvora buvo išversta. Į tą kiemą ne jo vieno vairuojama šiukšliavežė važiuoja. Pripažįsta, kad liudytojo pateiktoje nuotraukoje (b.l. 35) yra užfiksuotas jis ir krovėjas. Jei žiūrėti nuotrauką iš galo, gali pasirodyti, kad jis atsitrenkia, tačiau jei žiūrėti ją iš šono, tai iki kontakto yra dar 2-3 metrai (b.l. 101-102).
UAB „X“ atstovas E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė „X“ administruoja namą (duomenys neskelbtini). Jis gavo iš liudininko A. K. el. laišką su trimis nuotraukomis ir informacija, kad įvyko toks įvykis – aptarnavimo konteineriu buvo sulaužyta tvora. Apie įvykį jam pranešė tą pačią ar sekančią dieną. Jis pasiteiravo liudininko, ar šis tikrai matė įvykį, ar gali nurodyti jo kontaktus, registruojant įvykį. Pabandė susisiekti su įmone „K“, informavo ją apie įvykį, paklausė, ar sutinka atlyginti žalą. Įmonė informavo, jog pasišnekėjo su savo darbuotojais, darbuotojai nepripažino padarę žalą, todėl įmonė ją atlyginti atsisakė. Tada jis medžiagą perdavė policijai. Turtinės žalos atlyginimą įmonė gavo iš draudimo. Šiuo metu viskas sutvarkyta, jie jokių pretenzijų neturi (b.l. 101-102).
Liudytojas E. E. teismo posėdyje paaiškino, kad jis matė nuotrauką ir buvo parašyta, kad jie atsitrenkė į tvorą. Kai surenka šiukšles, jis visada eina pro mašinos galą ir tada spaudžia mygtuką „spausti“. Jei mašina atsitrenktų į kažką, jis tai matytų. Nebūna taip, kad jie atsitrenkia į kažką ir pabėga. Jei kas įvyksta, jie visada turi užpildyti deklaraciją dėl įvykio. Tikrai neketino pabėgti. Būna taip, kad juos kažkas nufotografuoja, kad kažkas kitas atsitrenkia, o apkaltina juos. Taip buvo porą kartų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ši kartą tikrai ne jie sugadino tvorą. Jis pradėjo dirbti nuo 2023 m. kovo 28 d.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. jis tvarkėsi balkone ir matė, kaip atvažiuoja „K“ mašina. Toje vietoje yra aikštelė prie konteinerių. Važiuodama atbula „K“ mašina kliudė tvorą ir išlaužė gerą segmentą tvoros. Vairuotojas išlipo, apsižiūrėjo, pamatė, kad padaryta žala, apsidairė aplink, ar niekas nemato, pasižiūrėjo ir paskui tęsė savo darbą. Paskui išvažiavo. Jis nufotografavo ir pateikė nuotraukas. Vairuotojas turėjo pagalbinį kolegą juodaodį. Jo balkonas nuo aikštelės su konteineriais yra nuo 10 iki 15-20 m atstumu. Jis stebėjo, kaip atvažiuoja „K“ automobilis ir matė visą įvykį. Jis atkreipė dėmesį ne tada, kai mašina įvažiavo į tvorą, o prieš tai jau matė, kaip mašina važiavo. Garsas buvo. Buvo garsas kaip lūžimo, kaip per metalą kad eitų. Jis nėjo prie tvoros pasižiūrėti. Jam matėsi ir taip. Po to matė išlūžusią tvorą, nes ji ilgą laiką tokia buvo. Šimtu procentų tikras, kad tvora nebuvo anksčiau sulaužyta, nes jis matė visą veiksmą. Kai vairuotojas išlipo, apžiūrinėjo, dairėsi, ar niekas nemato. Jo elgesys buvo įtartinas. Jo manymu, vairuotojas turėjo suprasti, ką padarė. Ką darė vairuotojo pagalbininkas, jis jau neatsimena, gal apsidairė, normaliai reagavo. Apie tai informavo bendrijos administratorių (b.l. 113-114).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas sutinka su argumentu, kad skundžiamame nutarime yra išdėstytos nustatytos faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės, tačiau pačiame nutarime nėra pateiktas motyvuotas jų įvertinimas, kaip nustato ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Šis procesinis trūkumas iš esmės buvo ištaisytas Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą, kuriame išdėstyta, kokiais byloje esančiais duomenimis buvo pagrįsta Institucijos pareigūno išvada dėl E. S. inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėties buvimo jo veiksmuose.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Šiuo atveju E. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už KET 9, 114 punktų pažeidimus, t.y., dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę „Scania L280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas kliudė tvorą ir ją apgadino.
KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 114 punktas nustato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neneigė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 14.20 val. jis važiavo transporto priemone (šiukšliavežiu) (duomenys neskelbtini), atbuline eiga judėjo link aikštelėje stovinčių konteinerių, tačiau kategoriškai neigė, jog judėdamas atbulas kliudė kokį nors objektą, o tuo labiau išvertė tvorą. Nurodė, kad minėta tvora jau buvo palinkusi jam atvažiuojant į kiemą, jis jokio kontakto su kokia nors kliūtimi nejautė, nematė jokios kliūties užpakalinio vaizdo kameros displėjuje, apie galimą transporto priemonės kontaktą jo neinformavo iš transporto priemonės išlipęs jo kolega – krovėjas E. E.. Jie kaip įprastai per 2 minutes ištuštino šiukšlių konteinerius ir išvažiavo. 2023 m. rugsėjo 24 d. teikdamas rašytinį paaiškinimą E. S. taip pat akcentavo, jog privažiavęs minėtą objektą, jis prisiparkavo taip, kaip reikalauja situacija, norint tinkamai aptarnauti konteinerius. Išlipęs pamatė išverstus kelis segmentus tvoros (b.l. 40). Iš pareiškėjo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pamatė išverstus tvoros segmentus tik po to, kai prisiparkavo prie tvoros galine dalimi, ir išlipo iš transporto priemonės. Iš to negalima daryti išvados, kad jis matė, jog tvora yra išversta prieš jam įvažiuojant į aikštelę ir prieš atliekant parkavimosi manevrus. Neatmestina, jog tvorą galėjo išversti jo vairuojama transporto priemonė galine dalimi. Kartu su E. S. transporto priemonę aptarnavęs E. E. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis neprisimena, jog jų sunkvežimis būtų į ką nors atsitrenkęs. Kai jis nusileidžia, jis visą laiką seka jo galinę dalį. Jis neprisimena, galbūt sunkvežimis paėmė šiukšles ir atsitrenkė į kažką (b.l. 42-43). Iš šio liudytojo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nebuvo tikras, ar tikrai sunkvežimis į ką nors neatsitrenkė, be to jis nurodė, kad pradėjo sekti transporto priemonės galą, kai nusileido pats, t.y. išlipo iš sustojusio sunkvežimio. Iš to teismas daro išvadą, kad jis galėjo dar nesekti automobilio galo, kol jis parkavosi prie konteinerių šiukšlių paėmimui. Pagal A. K. rašytinį paaiškinimą, parkuodamasis atsitrenkęs į tvorą, sunkvežimis pajudėjo į priekį ir tada sustojo. Jei darbuotojai išlipo tik jam sustojus, E. E. jau ir negalėjo matyti atsitrenkimo momento.
Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad jis matė visą eismo įvykį iš savo balkono, 10-20 m. atstumu. Jis nurodė, kad atkreipė dėmesį į „K“ šiukšliavežį šiam įvažiuojant į kiemą (duomenys neskelbtini), tai yra dar prieš įvykį. Jis kategoriškai nurodė aiškiai matęs, kaip sunkvežimis manevruodamas išvertė tvoros segmentą. Skunde teigiama, kad šio liudytojo pateiktos nuotraukos neįrodo, jog „K“ automobiliu buvo išversta tvora, kadangi jose neužfiksuota, kad automobilio dalis liestų tvorą ar pan., jis tiesiog stovi prie tvoros. Liudytojas A. K. nurodė, kad fotografavo sunkvežimį tuo metu, kai jis iškrovinėjo šiukšles (b.l. 38). Pažymėtina, kad liudytojas vargiai galėjo nuotraukose užfiksuoti patį kontakto momentą, kadangi jis negalėjo objektyviai tikėtis, kad šiukšlių išvežti atvažiavęs sunkvežimis padarys kokią žalą ir iš anksto pasirengti užfiksuoti eismo įvykį. Šių nuotraukų paskirtis užfiksuoti žalą padariusį objektą, kad po to būtų galima jį identifikuoti. Rašytiniame 2023 m. spalio 3 d. paaiškinime A. K. nurodė, kad po kontakto vairuotojas pavarė transporto priemonę į priekį (b.l. 38), todėl natūralu, kad jo darytose nuotraukose transporto priemonės galinė dalis jau neliečia jokių objektų.
Pareiškėjas ir liudytojas E. E. teismo posėdyje teigė, jog liudytojui A. K. galėjo tik pasirodyti, jog transporto priemonė kliudė objektą, kadangi per atstumą jis negalėjo tiksliai įvertinti atstumo tarp transporto priemonės ir šalia jos buvusių objektų. A. K. nurodė matęs įvykį 10-20 m atstumu. Pagal nuotraukas (b.l. 35) įvykio vieta matoma pakankamai aiškiai, matomumo niekas neužstoja. Be to, teismo posėdyje A. K. nurodė, kad dėl kontakto buvo girdimas aiškus lūžtančio metalo garsas. Tvarkingai besiparkuojanti transporto priemonė tokio pobūdžio garsų neturėtų skleisti. A. K. tvirtino, kad iki tos dienos tvora buvo tvarkinga. Teismas pažymi, kad mažai tikėtinas atsitiktinumas, jog sunkvežimis stovi tiksliai savo galine dalimi ties išverstu tvoros stulpeliu ir dviem abipus jo esančiais tvoros segmentais. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jei tai būtų padariusi galine dalimi jo vairuota transporto priemonė, pagal šios dalies plotį būtų išverstas ne vienas, o keli stulpeliai. Pagal liudytojo A. K. pateiktą nuotrauką galinė transporto priemonės dalis neatrodo platesnė nei ties jos viduriu esantis stulpelis ir du abipus jo esantys nugriuvę tvoros segmentai. Pagal vyr. tyrėjos V. A. 2023 m. spalio 20 d. tarnybinį pranešimą apgadintos tvoros plotis yra apie 5 metrai. Atitinkamai 5,30 m yra visos galinės sunkvežimio „Scania“ dalies plotis (užfiksuota transporto priemonės apžiūros metu darytose nuotraukose, pvz. 20231020_085537.jpg). Transporto priemonės apatinė galinė dalis (skunde įvardinta agregatu), esanti po viršutiniu lopšiu, yra daug siauresnė nei visas transporto priemonės galinės dalies plotis, ji išsikišusi ir jei stulpas buvo kliudytas ir nustumtas jos viduriu, visiškai įmanoma, kad kiti tvoros stulpeliai liko nekliudyti. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tvoros apgadinimo aukštis 1,02 -1,07 m, pagal transporto priemonės apžiūros nuotraukas, tokiame aukšte yra apatinė galinė jos dalis (agregatas) (nuotrauka 20231020_085343.jpg). Nors pagal 2023 m. spalio 20 d. apžiūros protokolą ant transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vizualiai nesimato, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ant jos galinės apatinės atsikišusios dalies yra guminės apsaugos (nuotrauka 20231020_085441.jpg), pati transporto priemonė dėl veiklos specifikos purvina, ji buvo apžiūrėta tik po mėnesio po įvykio ir intensyvaus jos naudojimo. Todėl natūralu, kad žymių galėjo arba nelikti, arba jų vizualiai nesimatyti per purvo sluoksnį.
Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. K. parodymais. Jis pareiškėjo ar jo darbo kolegos asmeniškai nepažįsta, jokie santykiai jų nesieja, dėl ko jis galėtų juos siekti apkalbėti. Jis nesiekė savo veiksmais kaip nors pakenkti pareiškėjui, nesiekė jo nubaudimo, nes apie eismo įvykį pranešė ne policijai, o būsto administratoriui, tiesiog informuodamas apie padarytą žalą. UAB „X“ kreipėsi į policiją dėl galimo eismo įvykio tik po to, kai nepavyko susitarti civiline tvarka dėl žalos atlyginimo su UAB „K“.
Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, jog ji pakankama teigti, kad E. S. 2023 m. rugsėjo 24 d. 14.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Scania L280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas kliudė tvorą ir ją apgadino. Ši jo veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Iš eismo įvykio vietos E. S. pasišalino, neatlikdamas KET 222 punktuose numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. S. apie įvykį nepranešinėjo nei policijai, nei ieškojo galimo namo administratoriaus, jis surinko šiukšles iš konteinerių ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi iš transporto priemonės buvo išlipęs ir matė išvertą tvorą. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jis išlipo iš mašinos atlikdamas savo kaip šiukšliavežio ekipažo nario pareigas, užtikrinti, kad sėkmingai vyktų šiukšlių konteinerio iškrovimas. Pagal liudytojo A. K. rašytinį paaiškinimą, po tvoros išvertimo vairuotojas išlipęs apžiūrėjo būtent padarytą žalą, dairėsi, ar niekas nematė ir tik po to tęsė darbines funkcijas (b.l. 38). Galimai įvertinęs, kad žala jo transporto priemonei nepadaryta, ar nereikšminga, jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, neatlikęs vairuotojo pareigų, kilus eismo įvykiui, numatytų KET 222 punkte. Pagal UAB „X“ byloje pateiktą 2024 m. sausio 5 d. atliktų darbų aktą Nr. TESDA-240105-37, padaryta žala įvertinta 404,52 Eur (b.l. 47). Ši žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Remiantis išdėstytu, E. S. veikoje pagrįstai konstatuoti 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui yra paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, bei mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių. ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų, o 426 straipsnio 1 dalis nustato baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Galutinį nuobaudos dydį nulemia ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas. Teismo vertinimu skiriant baudą už šį nusižengimą turėtų būti atsižvelgta į pareiškėjo darbo specifiką ir nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad jis dirbo pagal nustatytą grafiką, turėjo įvykdyti suplanuotą tą dieną šiukšlių išvežimą, kad manevruoti mažuose kiemuose, su tokia sunkiasvore mašina yra sunku ir sudėtinga, galinio vaizdo matomumas dėl didelių nevienodai atsikišusių mašinos dalių yra blogas. E. S. anksčiau yra baustas už smulkius KET pažeidimus, nei karto už eismo įvykio sukėlimą ar pasišalinimą iš jo. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu jo padarytam nusižengimui ir asmenybei būtų proporcinga skirti minimalią ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9961-2024 paskiriant E. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 600 (šešių šimtų) eurų baudą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį, galutinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus nustatyti 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.