Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., gyvendamas (duomenys neskelbtini), žinodamas pareigą pagal 2011-04-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti A. B. (po santuokos nutraukimo – P.) sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,94 EUR (400 Lt) kas mėnesį nuo 2011-04-18 iki jo pilnametystės, būdamas darbingas, nuo 2011-05-19 iki 2016-02-02 vengė pareigos pagal šį teismo sprendimą išlaikyti vaiką – sūnų G. B., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo.

Apklaustas 2015-09-10 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-05-18 susituokė su A. B.. 2007-06-10 gimė sūnus G. B.. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), A. motinai priklausančiame name. Po to, kai jis, A. B. išsikraustė, vaiko daugiau nematė. A. po išsikraustymo jam, A. B. sakė, kad daugiau niekada nepamatys vaiko ir neleis su juo bendrauti. Pas vaiką jis, A. B. ir nevažiavo, nes A. neleido su juo matytis. Žino, kad 2011 m. jam, A. B. buvo priteista mokėti alimentus sūnaus G. išlaikymui, turi mokėti po 400 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdyje jis, A. B. nedalyvavo, nes laiku negavo šaukimo atvykti į teismą. Teismo sprendimą gavo paštu 2011 m., sprendimą atsiėmė pašte Antakalnyje, sprendimas jam, A. B. buvo siųstas mamos adresu (duomenys neskelbtini) (minėtas adresas keitėsi, keitėsi gatvės pavadinimas ir namo numeris, šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini)). Tikslios datos, kada atsiėmė teismo sprendimą, nepamena. Taip pat paštu buvo gavęs ankstesnę teismo nutartį dėl alimentų G. mokėjimo, kuria turėjo sūnaus išlaikymui mokėti alimentus po 300 Lt kas mėnesį (laikinoji apsaugos priemonė). Kuriais metais gavo minėtą teismo sprendimą, nepamena, jį taip pat atsiėmė pašte Antakalnyje. Gavęs pirmą teismo sprendimą, jis, A. B. paskambino A., norėjo su pastarąja susitarti, kaip jai mokėti pinigus sūnaus išlaikymui, bet ji nesileido su juo į jokias kalbas, padėjo ragelį. Po to, jam, A. B. daugiau nepavyko susisiekti su buvusia žmona, suprato, kad pastaroji pakeitė telefono Nr., jam skambinant į žinomą Nr., telefonas buvo išjungtas. Buvo 2 kartus nuvykęs į (duomenys neskelbtini), bet niekas neatidarė durų, nors girdėjo, kad namie kažkas buvo. Todėl alimentų nemokėjo, su A. nepavyko susisiekti ir susitarti dėl jų mokėjimo. Praėjus 2 ar 3 dienoms po antro teismo sprendimo gavimo, jis, A. B. taip pat buvo nuvažiavęs pas A., bet ir vėl niekas neatidarė durų, nors namie kažkas vėl buvo. Vėliau dar buvo vieną kartą nuvažiavęs prie A. namų, bet nieko namie nerado, kaimynas pasakė, kad nieko nėra namuose. Teismo sprendimuose nebuvo nurodyta, į kokią sąskaitą A. pervedinėti alimentus, pastarosios sąskaitos jis nežino. Jiems dar gyvenant santuokoje, bendros sąskaitos neturėjo. Joks antstolis dėl alimentų nemokėjimo jo, A. B. niekada nekvietė. Nuo 2010 metų Lietuvoje oficialiai dirbo vieną kartą, 2013 m. nuo vasario mėn. apie 9 mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistu, dengė pastatų stogus. Kiekvieną mėnesį gaudavo maždaug 1500 Lt atlyginimą, atlyginimas priklausydavo nuo objekto, kuriame dirbo, kartais gaudavo truputį mažiau, kartais daugiau. Iš darbo išėjo savo noru, nes pažįstamas pasiūlė dirbti užsienyje. 2013 metų lapkričio pabaigoje išvyko dirbti į Norvegiją. Nuo tada ten dirbo po pusę metų, po to grįždavo į Lietuvą dviem savaitėms ar savaitei. 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje grįžo į Lietuvą ir daugiau į Norvegiją nevažiavo, nes turėjo reikalų Lietuvoje. Norvegijoje dirbdavo oficialiai stogdengiu, kiekvieną mėnesį uždirbdavo įvairias pinigų sumas, tai priklausydavo nuo objekto, kuriame dirbdavo, per mėnesį uždirbdavo maždaug po 2000 Eurų. Nuo 2015 metų sausio mėnesio niekur nedirba, gyvena iš tų pinigų, kuriuos užsidirbo užsienyje. Darbo biržoje Lietuvoje niekada nesiregistravo. 2009 m. pavasarį taip pat buvo išvykęs dirbti į užsienį, dirbo Anglijoje apie 2 mėnesius, po to vėl grįžo į Lietuvą. Nuo 2010 metų pradžios iki 2013 metų vasario mėnesio važinėjo dirbti į užsienį, dirbo Anglijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. Dirbdavo po kelis mėnesius, po to vėl grįždavo į Lietuvą įvairiems laikotarpiams, Lietuvoje pabūdavo po mėnesį, kartais mažiau, kartais ilgiau, po to vėl vykdavo į užsienį dirbti. Uždirbdavo įvairiai, kiek nepamena, pragyvenimui visuomet užtekdavo. Alimentus nuo jų priteisimo mokėti galėjo be jokių problemų, pinigų visą laiką turėjo, bet alimentų nemokėjo, nes niekaip negalėjo dėl alimentų mokėjimo susitarti su A., o ne dėl to, kad nenorėjo jų mokėti. Šiuo metu gyvena Vilniuje pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Ankščiau taip pat gyveno pas motiną, išskyrus laikotarpius, kai gyveno užsienyje. Jokio turto neturi. Jam, A. B. yra išaiškinta, kad alimentus sūnaus G. išlaikymui gali siųsti pašto perlaidomis. Žada vykti pas antstolį Donatą Kisielių, kuris vykdo išieškojimą dėl alimentų nemokėjimo (b. l. 67-69).

Apklaustas 2015-02-02 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. parodė, kad 2011 m. jam buvo priteista mokėti alimentus sūnaus G. išlaikymui, turi mokėti po 400 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdyje jis, A. B. nedalyvavo, nes laiku negavo šaukimo atvykti į teismą. Teismo sprendimą gavo paštu 2011 m., sprendimą atsiėmė pašte Antakalnyje, sprendimas jam, A. B. buvo siųstas mamos adresu (duomenys neskelbtini) (minėtas adresas keitėsi, keitėsi gatvės pavadinimas ir namo numeris, šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini)). Tikslios datos, kada atsiėmė teismo sprendimą, nepamena. Taip pat paštu buvo gavęs ankstesnę teismo nutartį dėl alimentų G. mokėjimo, kuria turėjo sūnaus išlaikymui mokėti alimentus po 300 Lt kas mėnesį (laikinoji apsaugos priemonė). Kuriais metais gavo minėtą teismo sprendimą nepamena, jį taip pat atsiėmė pašte Antakalnyje. Gavęs pirmą teismo sprendimą jis, A. B. paskambino A., norėjo su pastarąją susitarti, kaip jai mokėti pinigus sūnaus išlaikymui, bet ji nesileido su juo į jokias kalbas, padėjo ragelį. Po to jam, A. B. daugiau nepavyko susisiekti su buvusia žmona, suprato, kad ji pakeitė telefono Nr., jam skambinant į žinomą Nr., telefonas buvo išjungtas. Taip pat bandė prisiskambinti buvusios žmonos motinai, bet su ja susisiekti nepavyko. Buvo 2 kartus nuvykęs į (duomenys neskelbtini), bet niekas neatidarė durų, nors girdėjo, kad namie kažkas buvo. Daugiau būdų surasti buvusią žmoną jis, A. B. nesugalvojo. Teismo sprendimuose nebuvo nurodyta, į kokią sąskaitą A. pervedinėti alimentus, jos sąskaitos jis, A. B. nežino. Jiems dar gyvenant santuokoje, bendros sąskaitos neturėjo. Todėl alimentų nemokėjo, su A. nepavyko susisiekti ir susitarti dėl jų mokėjimo. Joks antstolis dėl alimentų nemokėjimo jo, A. B. niekada nekvietė. Nuo 2010 metų Lietuvoje oficialiai dirbo vieną kartą, 2013 m. nuo vasario mėn. apie 9 mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2010 metų pradžios iki 2013 metų vasario mėnesio važinėjo dirbti į užsienį, dirbo Anglijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. 2013 metų lapkričio pabaigoje išvyko dirbti į Norvegiją, periodiškai grįždavo į Lietuvą. 2015 metų sausio mėnesio pabaigoje grįžo į Lietuvą ir daugiau į Norvegiją nevažiavo. Darbo biržoje Lietuvoje niekada nesiregistravo. Nuo 2015 metų sausio mėnesio niekur nedirba. Alimentus nuo jų priteisimo mokėti galėjo be jokių problemų, pinigų visą laiką turėjo, bet alimentų nemokėjo, nes niekaip negalėjo dėl alimentų mokėjimo susitarti su A., o ne dėl to, kad nenorėjo jų mokėti (b. l. 80-81).

2013-11-27 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu su priedais ir VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjo rezoliucija, kuria pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 str., rašte nurodyta, kad 2010 m. gegužės 25 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją (toliau - Fondų administracija) kreipėsi A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš antstolės P. K. 2010-05-17 pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad iš A. B. vaikui išlaikyti nustatyta po 86,89 eurų (300 litų) kas mėnesį išieškotojai A. P.. Taip pat pažymoje buvo nurodyta, kad 2009 m. vasario - balandžio mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. (1 t. b.l.1-8).

2010-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. B. priteistas nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-03-04 iki teismo sprendimo priėmimo. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jo motina A. B. (b. l. 20).

2011-04-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (įsiteisėjo 2011-05-19) nutraukta A. B. (ikisantuokinė pavardė P.) ir A. B. santuoka dėl A. B. kaltės. Šiuo teismo sprendimu iš A. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-04-18 iki vaiko pilnametystės bei priteistas išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. B. įsiskolinimas - 7575,97 Lt. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskirta A. B. (po santuokos nutraukimo – P.) (1 t., b. l. 24-25, 30).

2015-09-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo rašte Nr. (1.31)-R5-654 nurodyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimas A. B. buvo išsiųstas 2011-04-19 paštu. Pridėtoje lydraščio kopijoje matyti, kad 2011-04-19 lydraščiu Nr. 2-32-723/2011 A. B. adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsta neįsiteisėjusio 2011-04-18 sprendimo kopija (1 t., b. l. 27, 28)

Antstolio Donato Kisieliaus padėjėjos D. V. 2015-09-14 rašte nurodyta, kad A. B. 2010-03-25 pateikė antstolei P. K. vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1374-723/2010 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B.. Vykdant išlaikymo išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas A. B. nedirba, turto ir piniginių lėšų neturi. 2011-05-24 buvo išsiųstas pranešimas su įspėjimu dėl baudžiamosios atsakomybės. 2013 m. buvo nustatyta, kad A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013-03-06 į šią darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau A. B. netrukus buvo atleistas. Skolininkas į anstolių kontorą atvykęs ar kitaip susisiekęs nebuvo. 2014-04-15 baigėsi antstolės P. K. įgaliojimai ir vykdomoji byla buvo perduota vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui 2014-04-16. Pakartotinai tikrinant skolininko A. B. turtinę padėtį nustatyta, kad skolininkas turto ir piniginių lėšų neturi, nedirba. Prie rašto pridėtos dviejų vykdomųjų bylų kopijos: bylos Nr. 0174/14/11748 (63 lapai ir viršelis) ir 0093/10/01577 (23 lapai ir viršelis) ir A. B. išlaikymo priskaičiavimas (1 t., b. l. 34-35).

Antstolio Donato Kisieliaus padėjėjos A. Ž. rašte nurodyta, kad antstolio Donato Kisieliaus kontoroje yra vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-18 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-32-723/2011 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos A. B. naudai. 2016-01-25 dienai išlaikymo įsiskolinimas yra 4781,09 Eur (1 t., b. l. 38).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja antstolio Donato Kisieliaus padėjėja A. Ž. parodė, kad 2011-05-19 gautas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B. nepilnamečiui vaikui G. B.. Vykdomąjį raštą pateikė A. P. (dabartinė pavardė). Dar prieš tai, 2010-03-25 buvo pateikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (G. B. išlaikymui po 300 Lt per mėnesį). Ši nutartis galiojo iki teismo sprendimo dėl alimentų priteisimo, kuris buvo priimtas 2011-04-18, įsiteisėjo 2011-05-19. Gavus vykdomąjį dokumentą, buvo surinkti duomenys apie skolininko turtinę padėtį. Nustatyta, kad A. B. jokio turto neturi, areštavus banko sąskaitą, paaiškėjo, kad jokių piniginių lėšų taip pat nėra. SODRA duomenimis, skolininkas nedirba. Nuo 2006-01-12 A. B. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Išieškotoja A. P. buvo nurodžiusi antstoliui, kad A. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tik 2015 m. rugsėjo mėnesį skolininkas A. B. telefonu susiekė su antstoliu, pranešė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir nurodė savo telefono Nr. Atvykęs į antstolių kontorą A. B. nebuvo. Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį A. B. tik vieną kartą buvo įsidarbinęs – 2013-02-05 pradėjo dirbti. 2013-03-06 į A. B. darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo. Jokių mokėjimų gauta nebuvo, taip pat nebuvo pranešta apie A. B. atleidimą. Išieškotoja A. P. nepranešė antstoliui, ar pastaroji gauna išlaikymą iš A. B., tik 2011-08-30 jos prašymu buvo išduota pažyma, kad išlaikymą jai moka Vaikų išlaikymo fondas. Išieškotoja A. P. nesikreipė į antstolių kontorą dėl A. B. paieškos paskelbimo, o pagal civilinio proceso kodeksą paieška yra skelbiama esant išieškotojo prašymui, t. y. pats antstolis nesikreipia į policiją, tai yra tik pačios išieškotojos reikalas. Nori papildyti, kad vykdomajame rašte nebuvo nurodytas skolininko gyvenamosios vietos adresas, o įrašyta, kad gyvenamoji vieta nežinoma. Patikrinus A. B. tėvų gyvenamąją vietą, nustatyta, kad pastarojo motina A. B. nuo 2005-08-31 deklaravo gyv. vietą Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje, o tėvas A. B. yra miręs 2006-07-10. Esant visoms šioms aplinkybės, nebuvo galimybės su skolininku susisiekti, o skolininkas, matydamas apribojimus savo sąskaitoje (jo sąskaita buvo areštuota 2011-02-09), su antstoliu nesusisiekė (b. l. 43).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-09-15 lydraščiu pateikta informacija apie A. B. draudžiamąsias pajamas nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (laikotarpiu nuo 2010-03-16 iki 2015-09-14): draudėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-02-05 iki 2013-02-28 draudžiamosios pajamos 150 litų, iš jų įmokų dydis 59,97 Lt.; 2013 m. kovas – 0,00 Lt.; 2013 m. balandis – 428,57 Lt., iš jų įmokos 171,34 Lt.; nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. spalio mėn. – po 500 Lt kas mėnesį, iš jų įmokos – po 199,90 Lt.; nuo 2013-11-01 iki 2013-11-04 – 316,21 litų., iš jų įmoka – 126,42 Lt. (b.l. 45, 46, 47, 48)

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-10 rašte nurodyta, kad nuo 2010-03-06 iki 2015-09-09 A. B. nebuvo įsigijęs verslo liudijimo, įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, nebuvo įsteigęs juridinio asmens. (b.l. 50)

Apklausta 2015-04-09 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad su A. B. ji susituokė 2007 m., o išsiskyrė 2011 m. gegužės mėn., iš Vaikų išlaikymo fondo ji gauna 56,48 eurus teismo sprendimu nustatytą vaiko išlaikymą nuo 2010 m. gegužės mėn., kadangi G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra jų bendras su A. B. vaikas. Ji, A. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kur dabar gyvena A. B., ji, A. P. nežino. Taip pat nežino ar A. B. dirba, apie pastarojo buvimo vietą nieko pasakyti negali. Paskutinį kartą A. B. matė prieš 6 metus, su sūnumi A. B. nebendrauja, neskambina nei jai, A. P., nei sūnui. Iš A. B. jokių piniginių išmokų ji gavusi nebuvo. Žino, kad kažkada A. B. gyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini). (b.l. 52)

Papildomai apklausta 2015-08-13 ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2007-05-18 metais susituokė su A. B.. Santuokoje 2007-06-10 gimė sūnus G. B.. Tuo metu gyveno jos, A. P. mamai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Vyras dirbo statybininku, kitos profesijos pastarasis lygtai neturėjo. Su A. kartu gyveno iki 2008 m. vasaros, su pastaruoju išsiskyrė, nes jis smurtavo prieš ją, A. P. ir jos šeimos narius, kurie gyveno tame pačiame bute. 2008 m. vasarą A. išsikraustė, kur, nežino, lygtai susirado kitą moterį. Po to, kai A. išsikraustė, pastarasis vaiko nelankė, juo nesirūpino, finansiškai jo išlaikyti nepadėjo. Nuo tada pas vaiką A. nebuvo atvažiavęs nei karto, jokių ryšių nei su vaiku, nei su ja, A. P. nepalaikė. Vaiko A. nematė apie 7 metus. 2009 m. pavasarį, lygtai kovo mėnesį, ji, A. P. parašė pareiškimą į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl skyrybų ir alimentų priteisimo. Buvo rengiami 3 teismo posėdžiai, nes A. į teismą neatvykdavo, pastarojo teismas niekaip negalėjo rasti. 2011-05-19 teismas ją, A. P. ir A. B. oficialiai išskyrė, A. teismo posėdyje nedalyvavo, nes teismui pastarojo taip ir nepavyko surasti. 2010 m. pradžioje, kada, tiksliai neprisimena, Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu A. B. buvo priteista mokėti alimentus sūnaus G. B. išlaikymui, nuo tada pastarasis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės turėjo mokėti po 300 Lt, bet alimentų jis nemoka ir visai niekada nemokėjo. Teismo posėdyje dėl alimentų priteisimo A. nedalyvavo. Kur A. tuo metu ir dabar gyvena, ji, A. P. nežino, jokių pastarojo kontaktų neturi, ryšių su juo nepalaiko. Lygtai 2010 m. pradžioje, kada tiksliai nepamena, iškart po alimentų iš A. B. priteisimo, ji, A. P. kreipėsi į antstolę P. K. ir į Vaikų išlaikymo fondą, kuris jai moka išmokas kiekvieną mėnesį sūnui išlaikyti. Dabar iš fondo gauna po 57 Eur kas mėnesį. Antstolė alimentų iš A. B. nei karto neišieškojo. Antstolė jai, A. P. sakė, kad A. oficialiai niekur nedirba ir ji neturi iš ko išieškoti alimentų. Ar A. B. žino, kokią sumą alimentų pastarasis turi mokėti, ji nežino, su juo ir jo šeima nebendrauja, A. mama – G. močiutė su jais jokių ryšių nepalaiko, anūko ji net nematė. Tėvo A. neturi, jis yra miręs. Kai su A. 2008 m. išsiskyrė, pastarasis noro susitikti su sūnumi neišreiškė, iš pradžių tik skambindavo ir žadėjo, kad atvažiuos pas sūnų, bet neatvažiuodavo. Ji, A. P. A. sūnaus lankyti ir su sūnumi matytis niekada nedraudė (b. l. 52-54).

Papildomai apklausta 2016-02-02 ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jos buvęs sutuoktinis A. B. niekada nerodė jokio noro prisidėti prie vaiko išlaikymo, jokių daiktų vaikui nepirko ir kitaip nerėmė. (b. l. 55).

Vykdomosios bylos Nr. 0174/14/11748 kopijos duomenimis, 2013-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojui A. B., adresu (duomenys neskelbtini), antstolė P. K. išsiuntė kopijas dokumentų: patvarkymo dėl išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2013-03-06 patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo antstolė, vykdydama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-18 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo ir A. B. A. B. pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 426 litus. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2013-03-06 buvo siųsti A. B., adresu (duomenys neskelbtini). LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, A. B. draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas: (duomenys neskelbtini). 2011-05-25 A. B. adresu (duomenys neskelbtini), vykdydama 2011-04-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-32-723/11, patvarkymu areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą bei areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, pranešė, kad areštavo A. B. priklausančias lėšas. 2011-05-24 pranešimu A. B. įpareigotas atvykti į antstolių kontorą išlaikymo mokėjimo klausimu.

Pažymos apie galiojančias nuobaudas iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, 2013-11-19 nutarimu pagal ATPK 131 str. 5 d. nubausto A. B. faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2015-06-17 nubausto pagal ATPK 174 str. A. B. faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (93-94).

2015-09-10 Savanoriško daiktų pateikimo protokolo duomenimis, įtariamasis A. B. pateikė 2010-08-11 pranešimą Vilniaus rajono apylinkės teismui Nr. 2-3079-723/2010 ir A. B. ieškinio teismui dalį, padarius dokumentų kopijas, dokumentai pakvitavimu grąžinti A. B. (b.l. 70-71, 72-75, 76)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimu nustatyta, jog A. B. privalo A. P. naudai mokėti lėšas sūnaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115,94 Eur (kas atitinka 400 Lt) kas mėnesį nuo 2011-04-18 iki sūnaus pilnametystės. Pats kaltinamasis iš dalies pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, gavęs pirmą teismo sprendimą, jis, A. B. paskambino A., norėjo su pastarąja susitarti, kaip jai mokėti pinigus sūnaus išlaikymui, bet ji nesileido su juo į jokias kalbas, padėjo ragelį. Po to, jam, A. B. daugiau nepavyko susisiekti su buvusia žmona, suprato, kad pastaroji pakeitė telefono Nr., jam skambinant į žinomą Nr., telefonas buvo išjungtas. Buvo 2 kartus nuvykęs į (duomenys neskelbtini), bet niekas neatidarė durų, nors girdėjo, kad namie kažkas buvo. Periodinių išmokų nemokėjo, nes su A. nepavyko susisiekti ir susitarti dėl jų mokėjimo, jei būtų žinojęs kur pervesti pinigus, būtų mokėjęs. Teismas laiko, kad kaltinamojo A. B. nurodytos išlaikymo nemokėjimo priežastys nepateisina kaltinamojo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą nevykdymo. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2011-05-19 iki 2016-02-02 vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės. Kaltinamojo A. B. parodymus, kad nepavyko susisiekti su buvusia žmona ir susitarti dėl periodinių išmokų mokėjimo paneigia ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. P. parodymai, kad paskutinį kartą A. B. matė prieš 6 metus, su sūnumi A. B. nebendrauja, neskambina nei jai, A. P., nei sūnui, iš A. B. jokių piniginių išmokų ji gavusi nebuvo. Papildomai nukentėjusioji A. P. parodė, kad po to, kai A. B. išsikraustė, pastarasis vaiko nelankė, juo nesirūpino, finansiškai jo išlaikyti nepadėjo. Nuo tada pas vaiką A. B. nebuvo atvažiavęs nei karto, jokių ryšių nei su vaiku, nei su ja, A. P. nepalaikė. Vaiko A. B. nematė apie 7 metus. Papildomai nukentėjusioji A. P. parodė, kad jos buvęs sutuoktinis A. B. niekada nerodė jokio noro prisidėti prie vaiko išlaikymo, jokių daiktų vaikui nepirko ir kitaip nerėmė. Kaltinamojo A. B. versija, kad jis nežinojo nukentėjusiosios A. P. banko sąskaitos numerio, todėl negalėjo pervesti pinigų, jeigu būtų žinojęs, būtų pervedęs, nes pinigų visą laiką turėjo, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja antstolio Donato Kisieliaus padėjėja A. Ž. parodė, kad tik 2015 m. rugsėjo mėnesį skolininkas A. B. telefonu susisiekė su antstoliu, pranešė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir nurodė savo telefono numerį, atvykęs į antstolių kontorą nebuvo. Skolininkas, matydamas apribojimus savo sąskaitoje (jo sąskaita buvo areštuota 2011-02-09), su antstoliu nesusisiekė. Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2011-05-24 pranešimu buvo A. B. įpareigotas atvykti į antstolių kontorą išlaikymo mokėjimo klausimu, 2011-05-24 buvo išsiųstas pranešimas su įspėjimu dėl baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybės, kad 2011-02-09 A. B. banko sąskaita buvo areštuota, 2011-05-24 buvo įpareigotas atvykti į antstolių kontorą išlaikymo mokėjimo klausimu, buvo išsiųstas pranešimas su įspėjimu dėl baudžiamosios atsakomybės, 2015 m. rugsėjo mėnesį A. B. telefonu susisiekė su antstoliu, tačiau į antstolių kontorą neatvyko, rodo, kad A. B., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų.

Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 2011 metais priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad A. B. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus G. B. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie G. B. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus įtariamajam G. B. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. (b.l. 112-113, 114)

Skirdamas bausmę G. B., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, jis baigtas, tyčinis, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant G. B. asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. B. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad G. B. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Prokuroras prašo skirti A. B. 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartus bausmės skyrimo pagrindus A. B. skirtina trumpesnis bausmės laikas nei prašė prokurorė. Nors byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, tačiau kadangi A. B. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką iš dalies, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu netaikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kopijos vykdomųjų bylų Nr. 0174/14/11748 (63 lapai ir viršelis) ir 0093/10/01577 (23 lapai ir viršelis), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią A. B. paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti A. B. galutinę subendrintą 1 metus ir 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nuosprendį atliktą bausmę.

Kardomąją priemonę A. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kopijas vykdomųjų bylų Nr. 0174/14/11748 (63 lapai ir viršelis) ir 0093/10/01577 (23 lapai ir viršelis), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.