Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, keturis kartus teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais (ši bausmė 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi subendrinta su 2015 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtas 10 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimais), 2016 m. birželio 7 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d. ir 22 d. 1 d.; 135 str. 2 d. 5 p., ir nustatė :

J. A. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2015-10-11 apie 15.51 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė O. R. peiliu du smūgius į nugaros kairę bei dešinę puses, tuo padarydamas jam durtinę nugaros žaizdą iš kairės pusės bei durtinę nugaros žaizdą su krūtinplėvės ertmės pažeidimu iš dešinės pusės, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis J. A. teisiamajame posėdyje kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad gyvena motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio vieną kambarį nuomojo nukentėjusiajam M. K.. Šiame bute įvykio dieną kaltinamasis su M. K. dviese nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau M. K. paskambino jo draugas O. R., kurio kaltinamasis nepažinojo ir įvykio dieną matė pirmą kartą. M. K. paklausė kaltinamojo, ar O. R. gali užeiti. Nors kaltinamasis anksčiau M. K. buvo prašęs nepažįstamų asmenų į butą nesivedžioti, tą dieną kaltinamasis neprieštaravo, kad O. R. ateitų, ir jis atėjo. Toliau bute alkoholinius gėrimus vartojo visi trys. Vėliau kaltinamasis nuėjo miegoti ir pabudo nuo garsios nukentėjusiųjų kalbos. Su M. K. buto koridoriuje įvyko konfliktas, nes kaltinamasis prašė, kad jie liautųsi garsiai kalbėję ir kad išeitų. Kas buvo toliau ir kaip buvo sužaloti nukentėjusieji, kaltinamasis neprisimena.

Apklausiamas 2015-10-12 ir 2015-10-13, prisipažino, kad sužeidė vyrą, kuris buvo jo bute, bet kaip sužeidė, negalėjo pasakyti. Parodė, kad 2015-10-11 jis, M. K. ir O. R. kaltinamojo motinos buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. Miegant jam pasivaideno, kad bute yra vagys. Pašoko iš lovos, pamatė nepažįstamą vyrą ir prieš jį panaudojo jėgą – pastūmė, tada pagriebė peilį ir dūrė, nežiūrėdamas, kur konkrečiai duria, nes gynėsi. Jie visi tarpusavyje stumdėsi, bet kas ką stumdė, neprisiminė. Dėl įvykusių muštynių gailėjosi (t. 2, b. l. 152-153, 159).

Apklausiamas 2016-10-27 parodė, kad 2015-10-11 vartojo alkoholį kartu su M. K., kitų žmonių nebuvo. Po to nuėjo miegoti į savo kambarį. Vėliau prabudo nuo garsaus pokalbio virtuvėje. Atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pasižiūrėti, kas ten vyksta. Virtuvėje pamatė nepažįstamą vyrą, kuris sėdėjo už stalo ir valgė. Iš pradžių pagalvojo, kad tas vyras - vagis. Susiginčijo, kadangi J. A. nepatiko, kad kažkoks nepažįstamas vyras geria jo bute. Liepė M. K. ir nepažįstamam vyrui išeiti. Šie atsakė, kad išeis, kada baigs gerti degtinę. J. A. jų atsakymas nepatiko ir jie pradėjo stumdytis virtuvėje. Pripažįsta, kad peiliu dūrė ir M. K., ir nepažįstamam vyrui, tačiau visiškai neatsiminė įvykio detalių (t. 2, b. l. 167-168).

Apklausiamas 2016-12-14 parodė, kad virtuvinis peilis, kurio rankena yra medinė, rudos spalvos, kurio nuotrauka jam buvo parodyta, yra jo. Peilis, kurio geležtė ir rankena yra juodos spalvos, ant kurio geležtės yra apvali emblema su raide „K“, ir šalia yra užrašas „Kandar“, yra ne jo ( t. 2, b. l. 176).

Apklausiamas 2017-01-18 visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to, ką padarė, gailėjosi. Patvirtino savo parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu, prašė jais remtis. Paaiškino, kad M. K. ir O. R. sužalojo konflikto metu spontaniškai, iš anksto neplanavo (t. 2, b. l. 181).

2015-10-11 19.39 val. alkotesteriu nustatyta J. A. kūne 1,61 promilės alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 53).

Nukentėjusysis O. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra M. K. pažįstamas, kartu su juo dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, o kaltinamojo nepažinojo. 2015-10-11 jis su M. K. susiskambino ir susitarė susitikti pabendrauti. M. K. pasikvietė O. R. pas save į namus, t. y. į butą, kuriame M. K. nuomojosi iš kaltinamojo kambarį. Atėjus į tą butą, jame buvo ir jo savininkas – J. A., kuris jau buvo neblaivus. Išgėrę buvo ir nukentėjusieji. Tada visi trys kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus buto virtuvėje. Buto šeimininkas vėliau nuėjo miegoti į kitą kambarį. Pamiegojęs, J. A. atėjo iš kambario ir pradėjo bartis, tačiau nukentėjusysis jau nebepamena, dėl ko. Kaltinamasis į nugarą nukentėjusiajam dūrė du kartus, bet visų įvykio aplinkybių nukentėjusysis nebeprisimena. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. R. davė iš esmės tokius pačius parodymus, detaliau nurodydamas įvykio aplinkybes. Parodė, kad pamiegojęs kaltinamasis atėjo į virtuvę ir pradėjo bartis. M. K. su kaltinamuoju iš virtuvės nuėjo į buto koridorių ir ten tarpusavyje barėsi, o jis nuėjo paskui į koridorių, norėdamas juos išskirti. O. R. jau norėjo išeiti iš buto, bet tuo metu pajuto du staigius smūgius iš viršaus kažkokiu aštriu daiktu - vieną smūgį į nugaros viršutinę dalį iš dešinės pusės, o kitą smūgį į nugaros viršutinę dalį iš kairės pusės. Kokiu daiktu smūgiuota, nematė. Smūgių sudavimo metu jis atsisuko ir šoniniu kampu pamatė, kad jam už nugaros 1 metro atstumu stovėjo J. A., o M. K. tuo metu stovėjo jam iš priekio 1,5 metro atstumu prie buto įėjimo durų iš kairės pusės. Jis nematė kaip buvo sužalotas M. K.. O. R. išėjo iš buto, jam pasidarė silpna ir jis iš dalies prarado sąmonę. Po to viską atsiminė labai miglotai. (t. 1 , b. l. 31-33, 38).

Nukentėjusysis O. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 39-43).

Nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuomojosi kambarį bute, kuriame gyvena ir kaltinamasis. Šiame bute 2015-10-11 jis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė O. R.. Paskui O. R. susikivirčijo su kaltinamuoju. J. A. išėjo iš virtuvės, apsiraminęs grįžo ir vėl išėjo, o po to grįžęs, dūrė M. K. peiliu. M. K., pajutęs dūrį, iš karto išbėgo iš buto. O. R. tuo metu, kai kaltinamasis dūrė M. K., sėdėjo virtuvėje prie stalo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 81-82, 91-93).

2015-10-11 18.20 val. M. K. buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas (t. 1, b. l. 45).

Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, jų butai vienoje aikštelėje – jos butas Nr. (duomenys neskelbtini), o kaltinamojo Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. pažįsta iš matymo, nes jis nuomojasi butą tame pačiame name. Apie kaltinamąjį ši liudytoja atsiliepė teigiamai, kai jis blaivas, bet kai išgeria alkoholinių gėrimų – tampa agresyvus. Paties įvykio liudytoja nematė, bet tą dieną girdėjo triukšmą iš kaltinamojo buto, suprato, kad vyksta išgertuvės. Išeidama iš buto į parduotuvę, matė neblaivų O. R. laiptinėje prie jų butų, dar jam liepė išeiti. Jokių sužalojimų nematė. O grįždama iš parduotuvės, matė atvažiavusią policiją, greitąją ir tą patį O. R., gulintį lauke prie namo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė analogiškus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (t. 1, b. l. 96-97).

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios pagalbos specialistu. Gavo pranešimą, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas žmogus, nuvyko į vietą, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir buvo abu nukentėjusieji. Iš pradžių R. S. apžiūrėjo M. K., kuriam nustatė durtinę žaizdą kakle. Vėliau sukniubo ir kitas vyras- O. R.. Jį apžiūrėjus nustatyta, kad ir jam padaryti sužalojimai nugaros srityje. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 105-106).

Liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios pagalbos specialistu. Atvykę pagal kolegų kvietimą į įvykio vietą, apžiūrėjo O. R.. Jis buvo gana sunkios būklės, šoko būsenoje. Žaizdos buvo nugaros srityje, kraujavo. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 107-109).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. 2015-10-11 atvažiavo prie namo, kur prie laiptinės buvo du neblaivūs vyrai. Iš pradžių matėsi, kad vienas šiek tiek sužalotas. Atvažiavo greitoji. O. R. buvo sužeistas į nugarą. Vienas iš vyrų pasakė, kad alkoholį gėrė (duomenys neskelbtini) bute. Butas buvo užrakintas, jis su porininku pranešė kitiems pareigūnams, kad atvyktų. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė analogiškus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (t. 1, b. l. 99-100).

ROIK (duomenys neskelbtini) sistemoje 2015-10-11 15.51 val. registruotas pranešimas, kad laiptinėje lauks vyras (33 m.), kurį sužalojo su peiliu pažįstamas jam vyras; paminėjo, kad spėjo pabėgti. Vietoje gauta papildoma informacija, kad laiptinėje rastas vyriškis su durtine žaizda kaklo srityje, o iš lifto išėjo vyriškis, kurį apžiūrėję greitosios medicinos pagalbos specialistai nugaros srityje nustatė 2 durtines žaizdas. Nukentėjusiajam M. K. ligoninėje diagnozuota kaklo pjautinė žaizda, suteikus medicininę pagalbą, tolimesniam gydymuisi išleistas į namus. O. R. diagnozuotas pneumotoroksas (dūris aštriu daiktu į nugarą ir pradurtas plautis), paguldytas į toksikologijos reanimacijos skyrių, grėsmės gyvybei nėra (t. 1, b. l. 9-10).

2016-05-06 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše užfiksuotas pokalbis tarp vyro ir moters. Vyras praneša, kad nori iškviesti pagalbą į (duomenys neskelbtini) namą, nes jį peiliu sužalojo pažįstamas jam žmogus. Vyras prisistatė, kaip M. K., 33 metų (t. 1, b. l. 129-130).

2016-05-06 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas, gautas iš VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties. Pokalbis vyksta tarp dviejų moterų. Viena praneša, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pirmame aukšte yra žmogus, kurį sužalojo į pakaušio sritį su peiliu, vyrui 33 metai (t. 1, b. l. 141-143).

2015-10-11 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-10-11 patruliuojant kartu su patruliu A. S., 15.50 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje lauks vyriškis su durtine žaizda. Nuvykus į vietą, iš laiptinės išėjo M. K., ant kurio (kaklo srityje) matėsi kraujas - durtinė žaizda. Bendraujant su juo, iš laiptinės išėjo dar vienas vyriškis, kuris nenorėjo prisistatyti. Ant to piliečio matėsi kraujas galvos srityje. M. K. paaiškino, kad kažkas jam 6 aukšte įdūrė su peiliu ir po to jis spėjo pabėgti. Kas įdūrė, paaiškinti negalėjo, nes nematė. Paklausus, ar jie pažįstami tarpusavyje, atsakė, kad draugai. Kito vyriškio juodos odinės striukės nugara visa kruvina, o pačioje nugaroje 2 durtinės žaizdos. Liudininkė – (duomenys neskelbtini) buto savininkė, paaiškino, kad 6 aukšte (duomenys neskelbtini) bute vyko išgertuvės, triukšmavimai, šūkavimai, keiksmai. Jiems patekti į (duomenys neskelbtini) butą nepavyko, nes niekas neatidarė durų (t. 1, b. l. 12).

2015-10-11 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į Lazdynų ligoninę, M. K. paaiškino, kad gėrė trise O. R. ir (duomenys neskelbtini) (pavardės neprisimena). Paaiškino, kad butas 6 aukšte, durys tiesiai po kaire (t. 1, b. l. 13).

2015-10-11 tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į butą adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal turimą informaciją vyko išgertuvės, buto duris atidarė agresyvus vyras, kurį iš matymo tyrėjas žinojo kaip J. A.. Jis akivaizdžiai buvo girtas, sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Bute buvo didelė netvarka, virtuvėje išmėtyti daiktai, stiklo šukės. Ant grindų gulėjo virtuvinis peilis, kurio ašmenys buvo ištepti skysčiu, panašiu į kraują (t. 1, b. l. 15).

2015-10-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas, adresu: (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant šaldytuvo guli juodos spalvos brezentinis dėklas su durklu, šalia žirklutės, kurių galai ištepti kažkokiu turiniu. Už šaldytuvo stovi kampinis suolas su stalu. Prie stalo iš priekio stovi taburetė. Po stalu guli virtuvinis peilis medinėmis kriaunomis. Ant ašmenų matomas skystis panašus į kraują. Virtuvėje netvarka, ant stalo sudaužyto butelio fragmentai, ant grindų stiklo šukės. Po apžiūros iš buto paimtos žirklės, peilis su medine rankena rastas ant žemės, peilis su gumine rankena paimtas nuo šaldytuvo (t. 1, b. l. 18-25).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2015-10-11 apžiūrint O. R., nustatyta, kad, pasak nukentėjusiųjų, vyrą nepažįstami dūrė peiliu 2 kartus į nugarą (t. 1, b. l. 134-135).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2015-10-11 apžiūrint M. K., nustatyta žaizda kaklo srity, kas sužalojo - nukentėjusysis teigė nežinantis, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 136-137).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizėje nurodyta, kad O. R. hospitalizuotas 2015-10-11, o išrašytas 2015-10-21. Diagnozė: D. hemotoraksas. Durtinės nugaros žaizdos. 2015-10-11 operuotas (t. 1, b. l. 165).

Specialisto išvadoje Nr. G3406/15(01) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2015-10-12 pagal medicininius dokumentus. O. R. padarytos dvi durtinės nugaros žaizdos su krūtinplėvės ertmės pažeidimu iš dešinės pusės, keleto valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2015-10-11, dešinės pusės VIII-o šonkaulio lūžis, dviejų savaičių laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2015-10-11. O. R. sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kūne kovos, savigynos pėdsakų nekonstatuota. Sužalojimai padaryti trimis smūgiais. Durtinės žaizdos nugaroje padarytos kietu daiktu, turėjusiu aštrų galą, šonkaulio lūžis padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliai identifikuoti žalojusį įrankį nėra galimybės. Dėl dešinės pusės durtinės žaizdos su krūtinplėvės pažeidimu O. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, žaizda nugaros kairėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 166).

2016-05-09 apklausiamas specialistas A. K. B. papildomai paaiškino, kad 2015-10-11 O. R. galėjo būti padaryti viso dvi durtinės žaizdos nugaroje: viena kairėje, kita dešinėje, su krūtinplėvės ertmės pažeidimu iš dešinės pusės ir 8-ojo šonkaulio lūžis iš dešinės. Nurodytas 8-ojo šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas vienu metu su nurodytomis žaizdomis nugaroje, tiek galėjo būti padarytas ankstesnio įvykio metu. Kategoriškai atsakyti į šį klausimą dėl 8-ojo šonkaulio lūžio atsiradimo laiko nėra galimybės, nes O. R. ligos istorijoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių patikslinti 8-ojo šonkaulio lūžio laiką. Mažai tikėtina, kad O. R. 8-ojo šonkaulio lūžis galėjo atsirasti nuo poveikio aštriu daiktu. Įprastomis sąlygomis šonkaulio lūžis jaučiamas, gali sukelti skausmus krūtinėje, apsunkinti kvėpavimą, tačiau galimybės vaikščioti neįtakoja. Kiekvienu atveju žmogaus pojūčiai būna skirtingi, priklauso nuo individualių žmogaus ypatumų (t. 1, b. l. 170-172).

Specialisto išvadoje Nr. G264/2016 (01) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2016-02-03 pagal medicininius dokumentus. M. K. nustatyta sprando žaizda (tikėtina durtinė-pjautinė), kuri galėjo būti padaryta duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Kūno sužalojimas – sprando žaizda, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad dėl jos sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Nustatytas (padarytas) tik vienas sužalojimas – viena žaizda, kuri galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, nes kartotinio traumavimo požymių žaizdoje nekonstatuota, vienu įrankiu. Žaizda, tikėtina, buvo durtinė-pjautinė, ji galėjo būti padaryta vienu duriančių - pjaunančių turinčių savybių įrankiu, o kokiu konkrečiai, iš esamų medicininių duomenų nustatyti negalima. Sprando žaizda savęs paties žalojimui nebūdinga. Sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu, sudavus smūgį peiliu, neatmetama (t. 1, b. l. 184-185).

Specialisto išvadoje Nr. G3404/15(01) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2015-10-13, apžiūrimas J. A.. Išvada: J. A. padaryta odos įbrėžimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimas nugaroje, 1-2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros; poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, žastuose, kairės alkūnės linkyje, 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Odos įbrėžimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas nugaroje, poodinė kraujosruva nugaros kairėje galėjo būti padaryta, krentant ir atsitrenkiant į kietus paviršius. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 188).

2016-07-26 specialisto išvadoje Nr.140-(676)-IS1-4073 nurodyta, kad ant tirti pateiktų (paimtų 2015-10-11 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)) žirklių žirkliapusių kraujo nerasta, ant žirklių žiedų žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto (paimto 2015-10-11 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), virtuvėje nuo grindų) peilio geležtės rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ant rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto (paimto 2015-10-11 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), virtuvėje nuo šaldytuvo) peilio geležtės kraujo nerasta, ant rankenos kraujo nerasta, rasta nemažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto (paimto 2015-10-11 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), virtuvėje nuo grindų) peilio geležtės rastas žmogaus kraujas nepriklauso J. A. (t. 2, b. l. 3-5).

2016-07-26 specialisto išvadoje Nr. 140-(1787)-IS1-4075 nurodyta, kad 2015-10-11 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), virtuvėje nuo grindų paimto peilio geležtės rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su O. R. genotipu (t. 2 , b. l. 10-11).

2016-05-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(2120)-IS1-2623 nurodyta, kad tirti pateiktas pirmasis peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas antrasis peilis yra pramoninės gamybos durklas, kuris yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas (t.2, b. l. 20-21).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-58/2016 nurodyta, kad J. A. pripažįsta, kad išgėręs tampa agresyvus. Paskutinius 4 metus geria „viską“, kartais net 3 kartus per dieną. Užgėrimų metu būna atminties sutrikimai. Kartais rūko žolę. Apie įtarimus kalba jaudindamasis, prisimena pagrindinius momentus, nurodo motyvus. Teigia, kad gėrė su nuomininku ir jo draugu. Pamiegojęs supyko, kad pastarasis dar gėrė, varė juos lauk, stumdėsi. Kaip sužalojo peiliu, nepamena. Gailisi dėl savo veiksmų. Įtariamos veikos padarymo metu J. A. buvo paprasto girtumo būsenoje, buvo sąmoningas, orientuotas situacijoje, psichozės, atminties sutrikimų nenustatyta. Jo veiksmai buvo motyvuoti, kryptingi, jis nusikaltimą įvykdė po konflikto su nukentėjusiais. Jam nustatyti mišrūs bei kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti bei šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje. Jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, gali proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. Frustruojančiose situacijose J. A. būdingos ekstrapunityvinės reakcijos (nukreiptos į išorę, į aplinkinius objektus) (t. 2, b. l. 131-140).

2016-01-11 VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rašte nurodyta, kad J. A. šiame centre nesigydė (t. 2, b. l. 79).

2016-01-08 VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje apie asmens gydymą nurodyta, kad J. A. šioje ligoninėje gydytas 12 kartų, paskutinį kartą nuo 2013-06-11 iki 2013-06-25. Diagnozė: šizotipinis sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 80).

BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Ši nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 str.). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Šioje byloje kaltinamojo veiksmai toje dalyje, kurioje jis kaltinamas sunkaus kūno sužalojimo padarymu O. R., teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d. Kaltinamojo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad O. R. peiliu sužalotas 2015-10-11 apie 15.51 val. kaltinamojo motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaltinamasis J. A. ir įvykio metu gyveno (iš kaltinamojo nuomojo kambarį) O. R. pažįstamas M. K.. O. R. sužalotas šiame bute vykusių išgertuvių, kuriose dalyvavo kaltinamasis ir abu nukentėjusieji, metu. Visi trys įvykio metu buvo neblaivūs. O. R. nusikalstamos veikos metu padarytos dvi durtinės žaizdos nugaroje su krūtinplėvės ertmės pažeidimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes - dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos bei padarinių, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados bei specialisto papildomi paaiškinimai, kiti byloje surinkti įrodymai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai.

Dėl to, kad peiliu O. R. sužalojo kaltinamasis J. A., teismui abejonių nekyla, nes šią aplinkybę patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Nors O. R. nurodo, kad nematė, kad jį sužalojo J. A., to taip pat nematė ir M. K., tačiau iš abiejų nukentėjusiųjų parodymų galima daryti išvadą, kad O. R. sužalojo būtent J. A.. O. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai pajuto smūgius aštriu daiktu į nugarą, jis atsisuko atgal ir šoniniu kampu pamatė, kad jam už nugaros 1 metro atstumu stovėjo J. A., o M. K. tuo metu stovėjo jam iš priekio 1,5 metro atstumu koridoriuje prie įėjimo į butą durų. Šiuos savo parodymus O. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis M. K., kuris tuo metu taip pat buvo sužalotas peiliu į kaklą iš nugaros, parodė, kad dūrį į sprandą pajuto, kalbantis virtuvėje su O. R., kuris tuo metu sėdėjo prie stalo priešais M. K., taigi jį tikrai sužalojo ne O. R.; M. K. suprato, kad jį sužalojo J. A., nes daugiau bute nieko nebuvo. Taigi nors abu nukentėjusieji ir nematė, kas ir kaip juos sužalojo, tačiau patvirtino, kad tikrai nežalojo vienas kito, o M. K. suprato, kad tai buvo J. A.. M. K., pabėgęs iš įvykio vietos, policijos pareigūnui teigė, kad jį namo, adresu: (duomenys neskelbtini), 6 aukšte esančiame bute sužalojo jo draugas, iš esmės tą patį nurodė ir kviesdamas pagalbą į įvykio vietą (t. 1, b. l. 12, 129-130). Be to, O. R. buvo sužalotas pirmiau minėto buto virtuvėje po stalu rastu peiliu, kuris, kaip patvirtino kaltinamasis, priklauso jam (kaltinamajam).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, tačiau iš jo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje, matyti, kad jis iš esmės nurodo tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusieji – kad 2015-10-11 jis ir nukentėjusieji jo motinai priklausančio buto, kuriame jis gyvena ir įvykio metu vieną kambarį nuomojo M. K., virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis nuėjo pamiegoti į kambarį, o kai pamiegojęs grįžo atgal į virtuvę, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas, nes J. A. nepatiko, kad jo bute buvo jam nepažįstamas O. R.. Nors kaltinamasis savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu keitė (iš pradžių teigė, kad pamanė, kad bute vagis, todėl peiliu dūrė nepažįstamam žmogui, nes gynėsi; vėliau jau teigė, kad jam nepatiko, kad kažkoks nepažįstamas žmogus vartojo alkoholinius gėrimus jo bute), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad neprisimena, kaip sužalojo O. R., tačiau iš esmės fakto, kad būtent jis peiliu sužalojo žmogų konflikto metu, kaltinamasis neginčijo. Tai, kad pavartojęs alkoholinių gėrimų kaltinamasis tampa agresyvus, pripažįsta pats kaltinamasis, nurodė ir jo kaimynė, be to, tai, kad frustruojančiose situacijose kaltinamajam būdingos į išorę bei aplinkinius objektus nukreiptos reakcijos, patvirtina teismo psichiatrų ekspertų išvada Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-58/2016. Šios kaltinamojo savybės, be kita ko, taip pat teismui sudaro pagrindą manyti, kad būtent kaltinamasis konflikto su nukentėjusiaisiais metu peiliu sužalojo O. R..

Taigi remdamasis pirmiau paminėtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad J. A. 2015-10-11 apie 15.51 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė O. R. peiliu du smūgius į nugaros kairę bei dešinę puses, tuo padarydamas jam durtinę nugaros žaizdą iš kairės pusės bei durtinę nugaros žaizdą su krūtinplėvės ertmės pažeidimu iš dešinės pusės. Šie kaltinamojo veiksmai yra vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis O. R. patyrė jam nustatytus nugaros sužalojimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys - neteisėti J. A. veiksmai sukėlė sunkų nukentėjusiojo O. R. sveikatos sutrikdymą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. R. sužalojo peiliu du kartus durdamas į nugarą. Smūgiai suduoti konflikto metu, kai kaltinamasis buvo nepatenkintas tuo, kad jo namuose buvo jam nepažįstamas O. R., ir norėjo, kad šis išeitų. Teismo vertinimu, kaltinamasis aiškiai siekė sukelti nukentėjusiajam skausmą, pademonstruoti savo pranašumą, nes visuotinai suvokiama, kad smūgiuojant peiliu į žmogų, jis bus sužalotas. Kaltinamasis, būdamas iš esmės normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suvokė, kad smūgiuodamas peiliu į nugarą, kelia pavojų kito asmens sveikatai. Tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, ir atsižvelgiant į smurto intensyvumą ir pobūdį, spręstina, kad jų norėjo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad J. A. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje išnagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 dalyje - sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. R. sveikatą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad J. A. padarė BK 135 str. 1 d. numatytą sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę – iki dešimties metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ir į konkrečius šio nusikaltimo padarinius, o būtent į tai, kad dėl J. A. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis O. R. buvo hospitalizuotas ir operuotas.

Teismas atsižvelgia į J. A. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jis teistas keturis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., eilę kartų baustas administracine tvarka - vien 2015 metais aštuonis kartus (pagal ATPK 174 str., 178 str. 2 d., 183 str. 2 d.), 2016 m. keturis kartus (pagal ATPK 142 str. 4 d., 50 str.) (t. 2, b. l. 53-68). Kaltinamasis VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 12 kartų, konsultuotas Vilniaus priklausomybės ligų centre, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų ir kanapių (t. 2, b. l. 80, 85). Šiuo metu nedirba, išsituokęs.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 53), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. A. pagal BK 135 str. 1 d. skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį, bet vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė.

J. A. anksčiau teistas, tačiau nėra duomenų, kad per 1,5 metų po nusikaltimo už kurį dabar teisiamas padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, todėl tikėtina, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį ir stengiasi laikytis įstatymų. Tai teismui leidžia manyti, kad yra tikimybė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą maksimaliam įstatymo leidžiamam laikui.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 1 003,32 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo už nukentėjusiesiems M. K. ir O. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 112-117). Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad O. R. gydymas dėl patirtų jo sužalojimų buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir suteiktų gydymo paslaugų kaina už jo gydymą buvo 975,55 Eur. Duomenų, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino bent dalį žalos, byloje nėra. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis O. R. buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Todėl kaltinamasis savo veiksmais Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarė 975,55 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (t. 2, b. l. 116). Teismas pripažįsta, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam O. R., tiesiogiai susijusios su įvykio metu jo patirtais sužalojimais. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinių kasų ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 975,55 Eur žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje (dėl M. K. gydymui patirtų išlaidų (27,77 Eur) atlyginimo) ieškinys paliekamas nenagrinėtu BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu, J. A. išteisinus pagal BK 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., kas bus aptarta toliau.

Dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p.

J. A. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino sunkiai sužaloti du žmones, o būtent jis 2015-10-11 apie 15.51 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, turėdamas tikslą sunkiai sužaloti M. K. ir O. R., tyčia vieną kartą sudavė M. K. peiliu į sprandą iš nugaros pusės, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę sprando žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tyčia sudavė O. R. peiliu du smūgius į nugaros kairę bei dešinę puses, tuo padarydamas pastarajam durtinę nugaros žaizdą iš kairės pusės bei durtinę nugaros žaizdą su krūtinplėvės ertmės pažeidimu iš dešinės pusės, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis pasikėsino sunkiai sužaloti du žmones - O. R. ir M. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. K. pabėgo, t. y. J. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 135 str. 2 d. 5 p.

Byloje nėra duomenų, kad J. A. turėjo tyčią padaryti nukentėjusiajam M. K. būtent sunkius kūno sužalojamus. Nustatyta, kad J. A. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, veikė spontaniškai. Konflikto su nukentėjusiaisiais metu nesirinko, prieš kurį nukentėjusįjį pavartoti smurtą, peiliu dūrė tam nukentėjusiajam, kuris tuo metu buvo arčiau – iš pradžių M. K., virtuvėje sėdėjusiam nugara į duris, o šiam pabėgus, į nugarą O. R., einančiam iš buto. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neturėjo tikslo sunkiai sužaloti abu nukentėjusiuosius, jis buvo abejingas bet kokioms pasekmėms, kurias galėjo sukelti jo veiksmai, vadinasi, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-62/2014). Kaip tvirtina baudžiamosios bylos duomenys, M. K. įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir ši veika turi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., yra privataus kaltinimo byla (BPK 407 str. 1 d.). M. K. pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, vėl nuomojosi kambarį jo bute, jokių pretenzijų neturi. Taigi perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmų M. K. atžvilgiu į BK 140 str. 1 d., nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, nėra procesinio pagrindo, nes nukentėjusysis pareiškimą rašyti atsisako (BPK 417 str.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą J. A. dėl BK 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 5 p. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo 376,35 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjimo dalyvavimo (t. 3, b. l. 53). Šioje byloje gynėjas J. A. paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos. Advokato dalyvavimas procese buvo būtinas, J. A. jo atsisakyti negalėjo, be to, jis yra nedirbantis, todėl prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti du peiliai ir žirklės buvo perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 24-33). Įsiteisėjus sprendimui, šie daiktai konfiskuotini ir sunaikintini.

Tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro ir iš VšĮ Vilniaus GMP stoties buvo gautas tyrimui reikšmingi 2015-10-11 garso įrašai bei iškvietimo kortelė (t. 1, b. l. 128-142). Įsiteisėjus sprendimui, juos palikti saugoti byloje.

Vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., 5 d. 1 p. teismas nusprendžia :

J. A. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-11 19 val. iki 2015-10-13 16 val., t. y. 2 dienas.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. A. išteisinti pagal BK 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. A. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 975,55 Eur (devyni šimtai septyniasdešimt penki eurai ir 55 eurocentai) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašus bei iškvietimo kortelę, gautus iš Bendrojo pagalbos centro bei VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties, palikti saugoti kartu su byla.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius ir žirkles, paimtos iš įvykio vietos ir perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklai, konfiskuoti bei sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.