Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-1608-246/2015, kurioje E. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 4 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjui Rimantui Sipavičiui, kuris 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi bylą perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nurodytas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo sutuoktinė V. K. bei jos brolio žmona L. P. dirba Kauno apylinkės teisme, o tai gali kelti abejonių teismo nešališkumu. Nors teisėjas nurodė neturintis asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant baudžiamąją bylą, užtikrinti teisingumo intereso įgyvendinimą, mano esant tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju paaiškėjusios aplinkybės, kad kaltinamojo E. K. sutuoktinė V. K. Kauno apylinkės teisme, kuriam teisminga baudžiamoji byla, dirba (duomenys neskelbtini), o jos brolio žmona L. P. – (duomenys neskelbtini), gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Kauno apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, ši aplinkybė per se ir nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kilti abejonių, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas nėra susiformavęs išankstinės ir galimai baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui palankios nuomonės dėl nagrinėjamos bylos baigties. Tuo pačiu ši aplinkybė ir kaltinamajam gali kelti pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu ir išankstinės, galimai jam nepalankios nuomonės dėl bylos baigties (rezultatų) susiformavimu dėl jo sutuoktinę, kaip Kauno apylinkės teismo darbuotoją, bei šio teismo teisėjus siejančių darbinių teisinių santykių. Siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduoti nagrinėti baudžiamąją bylą, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Šakių rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai. Į kaltinamojo pageidavimą, kad byla būtų perduota nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui neatsižvelgtina, kadangi šio teismo darbo krūvis yra žymiai didesnis už vidutinį apygardoje.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-1608-246/2015, kurioje E. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Šakių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.