Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-26 · Administracinė byla Nr. eI-4180-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
eI-4180-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02722-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
O. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4180-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02722-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. R. (O. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. R. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00572 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. R.“ ir iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

Nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Glaspirium“ darbuotojai įdarbinti bendrovėje dirbti nuotoliniu būdu, todėl A. B. (A. B.), sakydamas, kad nežino, ar bendrovė turi biurą, jokios melagingos informacijos nepateikė. E. P. į apklausą negalėjo atvykti, nes sirgo vaikas. Nors B. U. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu durų neatidarė, tačiau tai nereiškia, kad ji durų būtų neatidariusi ir kitą dieną, kitų jos kontaktų Departamento pareigūnai galėjo pasiteirauti bendrovės vadovo P. L. (P. L.).

Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, nes Lietuvos pilietis, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai jis reikalingas įmonei, o ne privalomai, gali mokėti daug mažesnį atlyginimą, nėra reikalavimo įmonėje turėti konkretų darbuotų skaičių, priešingai nei užsienio valstybės piliečiui.

Pažymi, kad visos sutartys su fiziniais asmenimis buvo tinkamai vykdomos, o Departamento argumentai, kad trūksta kai kurių rekvizitų, nepagrindžia to, kad bendrovė veiklos nevykdė. Sąskaitos išrašai ir buhalteriniai duomenys parodo, kad bendrovė realiai vykdė veiklą. Atkreipia dėmesį, kad darbų atlikimo aktas tarp Apprentus Ltd ir bendrovės nebuvo pateiktas, nes darbai nebuvo baigti, todėl tokio akto ir negalėjo būti.

Pareiškėjo manymu, jis pateikė visus reikalingus duomenis, šie duomenys atitinka tikrovę, o Departamentas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas, išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus, apklausus UAB „Glaspirium“ akcininką O. S. (O. S.), įmonės darbuotoją A. B., kitus asmenis. Atsakovo manymu, kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktos sutarčių kopijos nepatvirtina, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nes dokumentai nepasirašyti, nenurodyti kitos sutarties šalies pasirašančio asmens duomenys, pareiškėjas nepateikė apmokėjimo dokumentų, patvirtinančių sutarčių vykdymą, pateiktas sutartis, kaip UAB „Glaspirium“ direktorius, pasirašė P. L., kuris tuo metu dar net nebuvo paskirtas įmonės direktoriumi.

Pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai ne verslui vykdyti, o leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos pagrindu, šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra vienodos visiems užsieniečiams.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4000-602/2018) paliko galioti Departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi kitam UAB „Glaspirium“ akcininkui O. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, <...> kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 puntą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pagal 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad advokatė E. V. pareiškėjo vardu 2018 m. sausio 10 d. Departamentui pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) tuo pagrindu, kad jis užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Glaspirium“. Kartu su prašymu pateikė bendrovės verslo planą, 2017 m. spalio 31 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, trijų bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis ir kitus dokumentus.

Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, ginčijamu sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamentas konstatavo, kad pateikti UAB „Glaspirium“ dokumentai neįrodo, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, be to, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus, taip pat konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

UAB „Glaspirium“ 2018 m. verslo plane nurodyta, kad bendrovė užsiima mobiliųjų programėlių kūrimu, programų dizaino kūrimu, teikia programų palaikymo paslaugas. Įmonė registruota J. Savickio g. 4, Vilniuje ir priklauso trims asmenims: pareiškėjui, O. S. ir M. B. (M. B.). Departamento teigimu, šis adresas žinomas kaip adresas, kuriuo registruojamos užsieniečių, siekiančių gauti leidimus laikinai gyventi, įmonės (dažniausiai fiktyvios).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, įmonės įstatinis kapitalas 45 000 Eur, pareiškėjas šios bendrovės akcininku tapo nuo 2016 m. kovo 8 d., jam priklauso po 15 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, o vienos akcijos nominali vertė 1 Eur. Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad įmonė juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. vasario 25 d., jos vadovu nuo 2017 m. balandžio 3 d. (duomenys išviešinti 2014 m. balandžio 5 d.) paskirtas P. L..

Pareiškėjo prašymo pateikimo metu bendrovėje dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai: A. B., E. P. ir B. U.. Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. Sodros duomenų matyti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas, visi minėti darbuotojai atleisti 2018 m. vasario mėnesį, t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Iš pateiktos A. B. 2016 m. kovo 7 d. darbo sutarties Nr. 4 matyti, kad jis bendrovėje įdarbintas vadybininku. Iš 2017 m. spalio 2 d. darbo sutarčių matyti, kad E. P. įdarbinta bendrovės direktoriaus pavaduotoja, o B. U. – buhaltere. Taigi, nors UAB „Glaspirium“ 2018 m. verslo plane deklaruoja, kad bendrovė užsiima mobiliųjų programėlių kūrimu, programų dizaino kūrimu, teikia programų palaikymo paslaugas, tačiau bendrovėje neįdarbintas nė vienas programuotojas ar informacinių technologijų specialistas.

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto R. O. (R. O.) 2017 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-51844 „Dėl UAB „Glaspirium“ veiklos patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad, atliekant UAB „Glaspirium“ veiklos patikrinimą, bendrovės darbuotojas A. B. paaiškino, kad bendrovėje jis įdarbintas kurjeriu, tačiau nuo įdarbinimo nieko nėra vežiojęs, kolegų nepažįsta, alga jam faktiškai nebuvo mokama, taip pat nežino, ar įmonė turi biurą; E. P. į apklausą neatvyko, o B. U. ir P. L. deklaruotais gyvenamosios vietos adresais durų niekas neatidarė.

Pareiškėjo argumentai, kad A. B. įdarbintas nuotoliniu būdu ir galėjo nežinoti, ar įmonė turi biurą bei tai, kad B. U. durų neatidarė, nereiškia, kad jų negalėjo atidaryti kitą dieną, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys Departamento nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad A. B. ne tik kad nežinojo, ar įmonė turi biurą, bet taip pat klaidingai nurodė savo pareigas, be to, jo teigimu, alga nebuvo mokama, jis darbinių funkcijų neatliko, o B. U. įdarbinta dirbti bendrovėje nuotoliniu būdu, tačiau patikrinimo metu jos darbo vietoje nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su Departamento išvada, kad minėti darbuotojai bendrovėje realiai nedirba, o įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad UAB „Glaspirium“ ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki jo kreipimosi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą, Departamentui pateikė 2017 m. vasario 1 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170201-01 tarp UAB „Glaspirium“ ir Estijos įmonės OU „Nitgroup“, 2017 m. kovo 6 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170306-01 tarp UAB „Glaspirium“ ir R. I. (R. I.), 2017 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. 20170407-01 tarp UAB „Glaspirium“ ir R. I., 2017 m. gegužės 10 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170510-01 tarp UAB „Glaspirium“ ir Apprentus Ltd, 2017 m. balandžio 13 d. mokamų paslaugų suteikimo sutarties tarp UAB „Glaspirium“ ir UAB „Planner5D“, 2017 m. liepos 3 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170703-01 tarp UAB „Glaspirium“ ir Čekijos įmonės EasyChange s.r.o. kopijas, paslaugų perdavimo priėmimo aktų ir sąskaitas faktūrų kopijas ir kitus dokumentus.

Vertindamas minėtas sutartis, Departamentas nustatė, kad įmonės OU „Nitgroup“, „EasyChange s.r.o.“, Apperentus Ltd yra registruotos užsienio valstybėse, jų kilmė bei naudos gavėjai yra neaiškūs. Nors iš pateikto Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitos išrašo už laikotarpį 2017 m. kovo 1 d.–2017 m. spalio 3 d. ir sąskaitų faktūrų matyti, kad pinigų sumos pervestos į bendrovės sąskaitą, tačiau kiti duomenys Departamentui sukėlė įtarimų, t. y. sutartys su Apperentus Ltd ir „EasyChange s.r.o.“ ir sąskaitos faktūros nepasirašytos jų atstovų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Taip pat nustatė, kad sutartis su fiziniais asmenimis pasirašė bendrovės direktorius P. L., kuris tuo metu dar nebuvo bendrovės direktorius, sutartyse nenurodyti fizinių asmenų asmeniniai duomenys (gyvenamosios vietos adresai, telefono Nr. ir kt.), sutartyse nėra jų parašų. Departamentas nustatė, kad bendrovė realiai vykdė veiklą tik su UAB „Planner5D“, tačiau 2017 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu nutraukė 2017 m. balandžio 13 d. mokamų paslaugų teikimo sutartį Nr. P5D-1-2017, o dokumentų, įrodančių jos veiklą po šio susitarimo pasirašymo, pareiškėjas nepateikė.

Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina Departamento nustatytas aplinkybes, jų pareiškėjas objektyviais įrodymais nepaneigė. Pareiškėjo argumentai, kad sutarys buvo vykdomos, o tam tikrų rekvizitų nebuvimas neįrodo, kad įmonė veiklos nevykdė, vertintini kritiškai. Remiantis LVAT praktika, būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 2005 662/2016 ir kt.). Šiuo atveju pateiktos nepasirašytos sutartys, ar sutartys, pasirašytos neįgaliotų atstovų, kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo, patikimumo ir bendrovės veiklos įrodomosios reikšmės. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas, įvertinęs jam pateiktas sutartis ir kitus dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad jie neįrodo bendrovės ne mažiau kaip per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama tik imituoti realią bendrovės veiklą, t. y. bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamų reikalavimų.

Pareiškėjai skunde teigia, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra diskriminacinio pobūdžio, nustatantys užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas ir apsunkinantys bendrovės realios veiklos vykdymą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai nustato vienodas sąlygas užsieniečiams, pretenduojantiems gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais, tačiau minėti reikalavimai nėra susiję su verslo vykdymo sąlygomis. Taigi, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai visiems užsieniečiams taikomi vienodai, todėl nelaikytini diskriminaciniais (žr. LVAT 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4640-525/2018).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti UAB „Glaspirium“ akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017).

Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis).

Šiuo atveju Departamento nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo (keitimo) pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, todėl netenkinus pastarojo, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. R. (O. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis