Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-23 · Administracinė byla Nr. eI2-480-811/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
eI2-480-811/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02258-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
L. L., uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. eI2-480-811/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02258-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. L. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo valdymo centras“ (toliau – Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V4-117 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB Verslo valdymo centrui ir L. L. skyrimo“ (toliau – Įsakymas) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodo, kad Įsakymu jiems paskirtos nuobaudos už pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą, nuobaudos (poveikio priemonės) paskirtos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnį.

Teigia, kad pažeidimo padarymo metu administratoriaus atsakomybe už bankroto procesą reglamentuojančių teises aktų pažeidimą buvo numatyta Bankroto įstatymo 11⁷ straipsnyje. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui už bankroto procesą reglamentuojančių teises aktų pažeidimą poveikio priemonės už pažeidimus administratoriui skiriamos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Nemokumo įstatymas) 136 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Nurodo, kad Nemokumo įstatymo 155 straipsnyje apibrėžtos šio įstatymo taikymo išlygos, tačiau nėra nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytos naujos poveikio priemonės ar nurodymai administratoriui bus taikomos už pažeidimus, padarytus galiojant Bankroto įstatymui. Mano, kad Įsakymu pareiškėjams paskirtų nurodymų ir poveikio priemonių nebūtų galima taikyti pažeidimo padarymo metu, jos yra žymiai sunkesnės nei pažeidimo metu galimos skirti nuobaudos pagal tuo metu galiojusį Bankroto įstatymą, todėl pareiškėjams paskirti nurodymai ir poveikio priemonės pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalį yra neteisėtos. Teigia, jog pereinamosios Nemokumo įstatymo nuostatos taikomos tik nemokumo procesui, tačiau administratoriaus veiklos priežiūra nėra nemokumo procesas, todėl atsakovė, skirdama pareiškėjams sankcijas, negali vadovautis Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Tuo pačiu tvirtina, kad buvo pažeista poveikio priemonių taikymo procedūra. Teigia, kad, prieš skirdama poveikio priemonę - teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų, pagal Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 4 dalį atsakovė privalėjo gauti kolegialaus patariamojo organo nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais - Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę, bet ne vertinti Nemokumo priežiūros komiteto narių nuomones.

Teigia, kad tuo atveju, jeigu Nemokumo priežiūros komiteto nuomonė yra nepritarti poveikio priemonės pareiškėjams taikymui, Įsakyme nepateikus argumentų, kodėl į tai neatsižvelgiama, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Nurodo, kad nustatyta, jog pareiškėjai pažeidė Bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, nes neužtikrino įmonės kreditorių ir įmonės teisių ir interesų pusiausvyros, netinkamai organizavo ir atliko būtinus bankroto proceso darbus, susijusius su įmones lėšų naudojimu, veikdamas nesąžiningai, t. y. tyčia, kreditorių susirinkimui teikė išskirtinai vieninteliam kreditoriui palankų nutarimo projektą, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad jis bus vienareikšmiškai patvirtintas, tokiu būdu suteikė kreditoriui nepagristą pranašumą įmonės interesų (akcininkų) atžvilgiu. Teigia, kad pažeidimo esmė nurodoma 2021 m. balandžio 21 d. patikrinimo išvadoje (toliau - Išvada).

Pažymi, jog Išvadoje pateikti kaltinimai itin deklaratyvūs, jų teisinis pagrindas atitolęs nuo faktinių aplinkybių, išvados daromos tinkamai neatskiriant administratoriaus, bankrutuojančios įmonės ir kreditoriaus teisių ir pareigų įmonės bankroto procese, išvados prieštaringos, padarytos netinkami taikant ir aiškinant Bankroto įstatymą. Teigia, kad patikrinimo metu nebuvo išlaikyti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai, nes be pakankamo teisinio pagrindo siūloma konstatuoti administratoriaus veiklos pažeidimus, stengiamasi ignoruoti objektyvius duomenis arba juos interpretuoti taip, jog būtų pasiektas pageidaujamas patikrinimo rezultatas, t.y. konstatuotas pažeidimas. Neobjektyvų ir šališką veikimą patvirtina ir paskutiniai patikrinimo veiksmai, kai nebuvo atsižvelgta į administratoriaus nuomonę, nors joje aiškiai buvo nurodyti teisiniai pagrindai, kodėl administratorius negali būti laikomas nesąžiningu ir ar konkrečiu atveju kitaip pripažintas netinkamai vykdęs pareigas - atsisakoma pripažinti tai, kas objektyviai egzistuoja, nes bet koks tiesos pripažinimas reikštų nepagrįstą kaltinimą administratoriui.

Nurodo, kad Nemokumo įstatymo 136 straipsnyje nustatytos atsakomybės ir sankcijų taikymo pagrindas - teisės pažeidimas su visais jam būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės), tačiau išvadų argumentai nepatvirtina inkriminuojamo pažeidimo.

Išvadose tvirtinama, kad išvadose minimuose teismo procesiniuose sprendiniuose pripažintas UAB Verslo valdymo centras nesąžiningumas. Teigia, kad UAB Verslo valdymo centras, nors ir būdamas BUAB „Neapolis“ administratoriumi, išvadose nurodytuose teisminiuose procesuose nebuvo atsakovu, todėl nurodytuose teismo sprendimuose nėra konstatuotas BUAB „Neapolis“ administratoriaus veiksmų teisėtumas. Jeigu tai išvadas surašiusio asmens klaida, mano, kad ji yra reikšminga, nes būtent tokių klaidingų teiginių pagrindu yra sprendžiama, jog administratorius elgėsi nesąžiningai ir padarė pažeidimą. Jeigu laikomais pozicijos, kad tai - ne klaida, kyla teisės taikymo ir aiškinimo klausimas dėl administratoriaus ir kreditorių kompetencijos atskyrimo bankroto procese, t. y. išvadose maišoma įmonės kreditoriaus kompetencija su bankroto administratoriaus pareigomis ir pan. Teigia, jog Išvadose nurodytose nutartyse nėra konstatuotas neteisėtas ir nesąžiningas administratoriaus veikimas, teismas net negalėjo konstatuoti administratoriaus veiklos neteisėtumo, nes vykę ginčai buvo nulemti ne administratoriaus veiksmų, tačiau Išvadose laikomasi nuostatos, kad administratorius nurodytuose procesuose buvo atsakovas. Teigia, kad administratorius nebuvo atsakovu, todėl teiginys jog „(...) teismas pripažino atsakovių (Administratoriaus 1 ir kreditorės UAB „Statega“ nesąžiningumą (...)“ yra prielaida, padaryta iškreipus objektyvias aplinkybes, siekiant sudaryti regimybę, jog administratoriaus veiksmų neteisėtumas konstatuotas.

Tuo pačiu teigia, jog darant išvadas, interpretuojamas dar neįsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas. Išvadose sprendžiant apie administratoriaus veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, teisiškai nepagrįstai gretinami ir tapatinami BUAB „Neapolis“ kreditorių ir administratoriaus veiksmai, nurodomą 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl būtinų remonto darbų atlikimo, dėl kurio vėliau kilo teisminiai ginčai, priėmė ne BUAB „Neapolis“ ar jos administratorius, o BUAB „Neapolis“ kreditoriai. Teigia, kad administratoriaus ir kreditoriaus kompetencija bankroto procese nėra tapati.

Pažymi, kad, atliekant patikrinimą, nebuvo tirtos aplinkybės dėl to, kodėl kreditoriai inicijavo remonto darbų klausimą ir kodėl jis viso bankroto proceso metu buvo aktualus, neanalizuota, jog kreditoriai visada spręsdavo klausimus dėl bankrutuojančios įmonės remonto darbų (pvz. 2014 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl pastato išlaidų remonto). Teigia, kad administratoriaus pateiktas siūlymas kreditoriams dėl remonto nėra naujas ar netikėtas administratoriaus veiksmas, jis yra savaime suprantamas, kai egzistuoja tokio veiksmo būtinybė, juo labiau, kad administratoriaus pasiūlymas spręsti vienokį ar kitokį klausimą nėra pats sprendimas, sprendimą (nutarimą), sukuriantį teises ir pareigas, priima ne administratorius, o kreditorių susirinkimas. Teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų kontrolė būtent ir užtikrina kreditorių susirinkimų, o ne administratorius, nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Mano, jog Išvadose administratorius kaltinamas atlikęs tai, kas nesukelia jokių teisinių pasekmių - pasiūlymu kreditoriui spręsti įmonės remonto klausimą. Teisines pasekmes sukelia ne pasiūlymas, o kompetentingas valinis sprendimas, kurį padaryti gali tik kreditorių susirinkimas. Teigia, kad 2017 m. vasario 9 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas nusprendė patvirtinti 169 827,87 Eur lėšų BUAB „Neapolis parduodamo pastato remontui. Vykdydama šį kreditorių susirinkimo nutarimą, BUAB „Neapolis“ savo sąskaita pašalino pastato trūkumų už 57 880,88 Eur be PVM. Prasidėjus teisminiam ginčui dėl 2017 m. vasario 9 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, trūkumų šalinimo darbai buvo sustabdyti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino 2017 m. vasario 9 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą skirti lėšas pastato trūkumams šalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad nors šis kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas, tačiau ginčas nėra pasibaigęs - BUAB „Neapolis“ pareiga šalinti trūkumus buvo nurodyta ir 2017 m. vasario 10 d. pasirašytoje BUAB „Neapolis pastato verslo centro „Neapolis“ pirkimo pardavimo be varžytinių sutartyje, kurią UAB „Omega Capital“ taip pat ginčijo - Išvadoje nepagrįstai vadovaujamasi neįsiteisėjusio teismo sprendimo teiginiais, nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo dalykas, tebevykstančio ginčo metu bus sprendžiamas ir restitucijos taikymo klausimas, o nuo tokio teismo sprendinio priklausys BUAB „Neapolis“ teisių ir pareigų apimtis bei sąlygos dėl panaudotų pastato trūkumų šalinimui 57 880,88 Eur be PVM. Taigi vykstančio teisminio proceso galutinis procesinis sprendimas išspręs keliamus klausimus dėl trūkumų šalinimui panaudotų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo ir nustatys arba nenustatys jų grąžinimo pagrindus. Vykstantis teisminis procesas negali būti laikomas neteisėtais BUAB „Neapolis“ administratoriaus veiksmais, be to ir procesą inicijavo ne administratorius.

Nesutinka su Išvados teiginiu, kad dėl administratoriaus pasiūlymo kreditoriams prasidėjo ir užsitęsė teisminiai ginčai, nes administratoriaus pasiūlymas nesukelia jokių teisnių pasekmių, todėl jis nėra prasidėjusių teisminių ginčų priežastis. Teigia, kad teisminio ginčo, dėl kurio pradžios kaltinami pareiškėjai, reikalavimai reikšti ne tik lėšų skyrimą remonto darbams teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir dėl kitų kreditorių nutarimų, ne visi ginčą inicijavusios UAB „Omega Capital“ reikalavimai patenkinti, didžioji dalis atmesta, BUAB „Neapolis“ ir jos administratorius neinicijavo nė vienos teisinės bylos, dėl kurių dabar yra kaltinamas išvadose.

Išvadose nėra įvertinta aplinkybė, kad teisminių ginčų priežastis yra UAB „Omega Capital“ ir kreditoriaus nesutarimai, kurių neturi kompetencijos spręsti administratorius, nes tokia kompetencija priskirta tik teismams. UAB „Omega Capital“ nėra vienvaldė BUAB „Neapolis“ akcininke, ginčuose akcininkų (turinčių vienodą akcijų skaičių) pozicijos radikaliai skiriasi, todėl pareiškėjams neaišku, kodėl atsakovė, gindama vieno akcininko interesus, nevertina kito akcininko interesų ir pozicijos arba kodėl savo išvadomis kvestionuoja kreditoriaus teisę priimti nutarimus ar juos ginčyti. Teigia, kad visi išvadose nurodyti pažeidimai siejami su išimtine kreditoriaus kompetencija priimti nutarimus bankroto procese, bet ne su administratoriaus kompetencijai priskirtais bankroto proceso organizavimo klausimais. Galiojantis teisinis reglamentavimas administratoriui nesuteikia teisės spręsti dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo ir jų kvestionuoti, tokių nutarimų kontrolę vykdo teismas, todėl išvadose nurodomų administratoriaus veiksmų priežastinis ryšys nėra susijęs su atsakovės nurodomomis prielaidomis apie ilgus teismo procesus. Mano, kad deklaratyvi ir teisine argumentacija nepagrįsta išvadų argumentacija liudija, kad patikrinimu buvo siekiama ne objektyviai atlikti tyrimą, o surasti bet koki pagrindą atsakomybei taikyti. Teigia, kad atsakovei buvo nurodyti išvadų trūkumai, dėl kurių Nemokumo priežiūros komiteto nuomonė buvo nepritarti poveikio priemonių taikymui, tačiau atsakovė tendencingai siekė pasinaudoti teise nubausti pareiškėjus.

Mano, kad nuobauda pareiškėjams pritaikyta nepagrįstai, paskirta nesant jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėsto su pareiškėjų patikrinimu ir skundžiamo Įsakymo priėmimu susijusias faktines aplinkybes ir atkreipia dėmesį į tai, kad administratorių veiksmus (neveikimą) Įmonės bankroto procese vertino atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą - veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo (neveikimo) metu iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Bankroto įstatymo arba Nemokumo įstatymo normas, o poveikio priemonės – pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Nemokumo įstatymo nuostatas.

Kritiškai vertina pareiškėjų teiginius, susijusius su Nemokumo įstatymo 155 straipsnio aiškinimu ir mano, kad pereinamosios nuostatos gali ir turi būti taikomos visoje Nemokumo įstatymo apimtyje. Pažymi, kad tiek pagal Bankroto įstatymą, tiek pagal Nemokumo įstatymą taikomų nuobaudų ar poveikio priemonių objektas ir subjektas yra tapatūs, Bankroto įstatyme numatytos nuobaudos (įspėjimas ar viešas įspėjimas) sukeldavo analogiškas pasekmes, kaip ir teisės būti paskirtu nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas, t. y. nuobaudos atitinkamais dydžiais mažindavo Administratorių leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičių, todėl Nemokumo įstatyme nustatytų poveikio priemonių nei savo esme, nei pasekmėmis nelaiko sunkesnėmis.

Teigia, kad Įsakyme nurodyta, jog Tarnyba, priimdama sprendimą, gavo ir įvertino Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą, kaip įtvirtinta Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba nurodo patikrinimo metu nustačiusi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi kreditorių susirinkimo nutarimas skirti lėšas turto remontui buvo pripažintas neteisėtu, nurodyta, kad toks veikimas pažeidžia įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko teises ir teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas konstatavo, kad turtas, kurio remonto darbams 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo skirta beveik 170 000 Eur vienintelio kreditoriaus balsais, bus parduodamas tam pačiam kreditoriui, tiek vienintelis kreditorius, tiek administratorius (Bendrovė) žinojo dar nuo 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo, o šio nutarimo įgyvendinimas tapo realus nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. priimtų sprendimų, kuriais buvo nutrauktas apeliacinis procesas dėl 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Teigia, jog teismas pripažino, kad 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo metu abi šalys (Administratorius (Bendrovė) ir kreditorius UAB „Statega“) žinojo, kad rytojaus dieną, t. y. 2017 m. vasario 10 d., bus forminamas turto pirkimo-pardavimo sandoris, už kurio remonto darbams žymios sumos skyrimą balsuoja vienintelis Įmonės kreditorius – turto pirkėjas. Teismas tai vertino kaip nesąžiningą kreditoriaus elgesį, siekiant atlikti savo nuosavybės remontą už bankrutuojančios įmonės lėšas, taip pagerinant įsigyto turto vertę. Teismas įvertinęs, jog lėšų skyrimas turto remontui, kai jis nėra būtinas, vieną dieną prieš jo pardavimą, tuo labiau kai pirkėjas (kreditorius) buvo pateikęs pasiūlymą nupirkti turtą tokios būklės kokios jis yra ir tam buvo pritarta kreditorių susirinkime, sprendė, kad toks nutarimas nelaikytinas teisėtu, todėl naikintinas.

Nurodo, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog pastato defektai nebuvo tokie, kuriuos būtina šalinti, nebuvo privalomo įpareigojimo Administratoriui1 pašalinti pastato trūkumus, nebuvo pagrindo prieš turto pardavimą šalinti defektus už sumą, kuri yra 12 kartų didesnė nei teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta maksimali leistina metinė pastato priežiūrai ir remontui skirtina suma. Teigia, jog nutartyje pažymėta ir tai, kad per visą laikotarpį nuo Įmonės pripažinimo likviduojama iki turto pardavimo Administratorius nesikreipė į teismą dėl turto remonto poreikio ir neteikė teismui prašymų dėl šiam tikslui būtinų sudaryti sutarčių. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas taip pat įvertino, kad 2017 m. vasario 20 d. raštas, kuriuo Administratorius atsisakė dalies remonto darbų, kurie nesusiję su pastato saugos sistemomis ir konstrukcijomis, pagal sutartį, negali pakeisti šalių sudarytos sutarties, be to pareiškėjo ieškinio pagrindu teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta vykdyti 2017 m. vasario 10 d. rangos sutartį dėl remonto darbų visos sumos apimtimi.

Tarnyba pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl lėšų parduoto pastato remonto darbams skyrimo bei jos pagrindu sudarytos rangos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kuria teismas, atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. kovo 4 d. teismų nutartimis pripažintą neteisėtu kreditorių susirinkimo nutarimą dėl lėšų remonto darbams skyrimo kaip prejudicinį faktą, konstatavo, kad siekiant sandorius pripažinti negaliojančiais vienas iš svarbių aspektų yra nustatyti šalių nesąžiningumą. Teigia, kad teismas pripažino atsakovių (Administratoriaus (Bendrovės) ir kreditorės UAB „Statega“) nesąžiningumą, nes į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukta sąlyga dėl pastato remonto darbų yra akivaizdžiai nenaudinga Įmonei ir šia sąlyga galbūt siekiama ne sutartyje nurodytų tikslų. Teismas konstatavo, kad egzistuoja atsakovių nesąžiningumas, kaip sandorio 4.4 punkto dėl lėšų skyrimo negaliojimo nuo jo sudarymo momento sąlyga, o pripažinus šį sutarties punktą negaliojančiu, negaliojančia nuo jos sudarymo momento pripažintina ir rangos sutartis kaip išvestinis sandoris, sudarytas panaikinto pirkimo-pardavimo sutarties punkto pagrindu.

Pažymi, kad nutarimą, kuris teismo tvarka pripažintas neteisėtu, pasiūlė Bendrovė. Nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei.

Tarnyba teigia pareiškėjų padarytą pažeidimą konstatavo įvertinusi visas teismų konstatuotas faktines ir teisines aplinkybes. Vadovaujasi Nemokumo įstatymo 24 straipsnio 4-5 dalimis, 11 straipsnio 5 dalies 2, 14 punktais ir teigia, kad Bendrovė galėjo naudotis teise per 14 kalendorinių dienų apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl pareiškėjų teiginius, susijusius su skirtingomis kompetencijomis ir negalėjimu kvestionuoti kreditorių susirinkimo sprendimų, laiko nepagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Tarnyba atliko Bendrovės, teikiančios nemokumo administravimo paslaugas (sąrašo Nr. B-JA057, įrašymo į šį sąrašą data – 2005 m. gegužės 29 d.) neplaninį veiklos patikrinimą (toliau – Patikrinimas) ir skundžiamu Įsakymu nusprendė: 1) Bendrovei, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už patikrinimo metu nustatytą Bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams; 2) Bendrovės darbuotojai, atsakingai už bankroto proceso administravimą – L. L., turėjusiai užtikrinti, kad administravimo veiksmai atliekami tinkamai, BUAB „Neapolis“ bankroto procese skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2021 m. gruodžio 31 d. papildomai išklausyti 12 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių tema būtų susijusi su kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų derinimu ir jų pusiausvyros išlaikymu bankroto procese, nemokumo administratoriaus reikšme užtikrinant bankroto proceso teisėtumą ir skaidrumą, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas įvertinus Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, išdėstytas 2021 m. balandžio 21 d. išvadoje Nr. D4-940 „Dėl nemokumo administratorių UAB Verslo valdymo centras ir Verslo administratorių centras, UAB neplaninio veiklos patikrinimo“, Bendrovės 2021 m. balandžio 16 d. pateiktą nuomonę, Nemokumo priežiūros komiteto 2021 m. gegužės 18 d. posėdyje priimtą nutarimą (Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2021 m. birželio 1 d. protokolas Nr. N-12) ir Nemokumo priežiūros komiteto narių išsakytas nuomones, atsižvelgus į tai, kad Bendrovė, administruodama BUAB „Neapolis“ nemokumo procesą, pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio Bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, pažeidimas susijęs su bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei BUAB „Neapolis“ (įmonės dalyvių) interesų atstovavimo pusiausvyros pažeidimu, turėjo įtakos bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui ir administravimo išlaidų didėjimui, todėl laikytinas labai reikšmingu, į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nemokumo įstatymui, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Nemokumo įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, išskyrus konkrečiai nurodytas išimtis (Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalis), naudojantis suteikta diskrecijos teise ir vadovaujantis Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių 14 punktu.

Ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Patikrinimas pradėtas 2020 m. spalio 13 d. gavus UAB „Omega Capital“ skundą, be kita ko, ir dėl Bendrovės veiksmų (neveikimo) BUAB „Neapolis“ bankroto procese (registracijos Nr. D1-5402). Tarnyba 2020 m. spalio 26 d. raštais Nr. (10.4) D2-2594, Nr. (10.4) D2-2595 pranešė, be kita ko, Bendrovei bei skundą pateikusiam asmeniui apie sprendimą atlikti Patikrinimą ir nustatė Bendrovei terminą iki 2020 m. lapkričio 9 d. pateikti paaiškinimus į skunde nurodytas aplinkybes. Bendrovė 2020 m. lapkričio 6 d. raštu (registracijos Nr. D1-5752) pateikė paaiškinimus bei dokumentus. Tarnyba 2020 m. gruodžio 11 d. gavo papildomą skundą pateikusio asmens dokumentą (registracijos Nr. D1-6287) ir 2021 m. kovo 17 d. el. paštu paprašė Bendrovės iki 2021 m. kovo 23 d. pateikti papildomą informaciją, kurią Bendrovė pateikė 2021 m. kovo 23 d. (registracijos data 2021-03-24 Nr. D1-1177). Išvados projektas 2021 m. balandžio 8 d. pateiktas Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, taip pat Bendrovei, kuriai nurodyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo Išvados projekto gavimo dienos, t. y. iki 2021 m. balandžio 16 d., Tarnybai pateikti nuomonę dėl Išvados projekto, kurią Bendrovė pateikė 2021 m. balandžio 16 d. (registracijos Nr. D1-1579).

Pareiškėjai nurodo, kad Įsakymu jiems paskirtos nuobaudos už pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą, nuobaudos (poveikio priemonės) paskirtos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnį. Teigia, kad Įsakymu pareiškėjams paskirtų nurodymų ir poveikio priemonių nebūtų galima taikyti pažeidimo padarymo metu, jos yra žymiai sunkesnės nei pažeidimo metu galimos skirti nuobaudos pagal tuo metu galiojusį Bankroto įstatymą, todėl pareiškėjams paskirti nurodymai ir poveikio priemonės pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalį yra neteisėtos. Teigia, jog pereinamosios Nemokumo įstatymo nuostatos taikomos tik nemokumo procesui, tačiau administratoriaus veiklos priežiūra nėra nemokumo procesas, todėl atsakovė, skirdama pareiškėjams sankcijas, negali vadovautis Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Pagal Bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Nemokumo įstatymas, kurio 152 straipsnyje įtvirtintos išlygos dėl atskirų straipsnių įsigaliojimo, 153 straipsnyje įtvirtinta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais. Nemokumo įstatymo 155, 157-159 straipsniuose įtvirtintos pereinamosios nuostatos, tačiau jokių išlygų nei dėl nemokumo administratorių veiklos patikrinimų, nei dėl nuobaudų skyrimo nemokumo administratoriams nėra numatyta. Tarnyba, skirdama pareiškėjams nuobaudas ir poveikio priemones už Bankroto įstatyme įtvirtintą pažeidimą, vadovavosi, be kita ko, Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismas sutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad Nemokumo įstatymo 155 straipsnyje reglamentuojamos pereinamosios nuostatos, susijusios su nemokumo procesu. Administratoriaus veiklos priežiūra nėra nemokumo procesas, todėl Tarnyba Įsakyme nepagrįstai vadovavosi Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi. Pareinamosios nuostatos, susijusios su nemokumo administratoriumi, įtvirtintos Nemokumo įstatymo 159 straipsnyje, tačiau nei šiame, nei kituose straipsniuose jokių išlygų ar pereinamųjų nuostatų vertinant bankroto administratorių veiklą nėra įtvirtinta.

Pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą priežiūros institucija gali skirti, be kita ko, nurodymą - pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių – įspėjimą (1 punktas); teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų (2 punktas); teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą (3 punktas). Pagal to paties straipsnio 4 dalį priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo. Pagal šio straipsnio 6 dalį šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, ji perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjams buvo skirtos poveikio priemonės - teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams, o pareiškėjai L. L. - ir nurodymas papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, kurios ne tik nebuvo įtvirtintos Bankroto įstatyme, bet savo esme yra ir griežtesnės, nei Bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos nuobaudos – įspėjimas ir viešas įspėjimas. Nors atsakovė teigia, kad Bankroto įstatyme numatytos nuobaudos (įspėjimas ar viešas įspėjimas) sukeldavo analogiškas pasekmes, kaip ir teisės būti paskirtu nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas, teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes, net paskyrus viešą įspėjimą, nėra apribojama nemokumo administratoriaus veikla, kaip buvo padaryta šiuo atveju.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalį galioja tik paskelbti įstatymai. Ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis taip pat atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Pagal šį principą negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas l994 m. balandžio 21 d. nutarime yra konstatvęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai. Ad hoc pabrėžia, kad teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal) ir netaikoma iki jos priėmimo atsiradusiems administraciniams teisiniams santykiams.

Įvertinus tai, kad, priimdama Įsakymą, Tarnyba paskyrė pareiškėjams poveikio priemones, kurios nebuvo įtvirtintos Bankroto įstatyme, ir kurios savo esme yra griežtesnės už tas, kurios buvo įtvirtintos Bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje, o pareiškėjai L. L. - ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, konstatuotina, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas ir tuo iš esmės buvo pabloginta pareiškėjų teisinė padėtis.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Patikrinimų taisyklių 37.2 punktą, kuriuo be kita ko, vadovavosi Tarnyba Įsakyme, prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Tarnyba Bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą nustatė išnagrinėjusi UAB „Omega Capital“ 2020 m. spalio 13 d. skundą ir vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-12-613/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 nustatytomis aplinkybėmis. Šiose teismų nutartyse buvo keliamas klausimas apie tai, kada UAB „Omega Capital“ sužinojo apie 2017 m. vasario 9 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą ir abu teismai konstatavo, kad UAB „Omega Capital“ apie skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą sužinojo 2017 m. kovo 3 d.

Iš Išvados turinio matyti, kad apie Patikrinimo taisyklių 37.2 punkte įtvirtintą terminą Tarnyba dėl pareiškėjų nepasisakė, tačiau Išvados 7 lape, pasisakydama dėl UAB „Omega Capital“ skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Verslo administratorių centras“ veiksmais, vadovavosi Patikrinimų taisyklių 37.2 punktu ir konstatavo, kad šiuo atveju 6 mėn. terminas buvo praleistas.

Pažymėtina tai, kad faktai, dėl kurių pareiškėjams skirta nuobauda, UAB „Omega Capital“ paaiškėjo 2017 m. kovo 3 d., skundas dėl šių faktų Tarnybai pateiktas 2020 m. spalio 13 d., taigi Tarnyba privalėjo tai įvertinti ne tik dėl pasisakydama apie UAB „Omega Capital“ 2020 m. spalio 13 d. skunde nurodyto UAB „Verslo administratorių centras“, bet ir pareiškėjų veiksmus, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir nepasisakė, kodėl nagrinėjo su pareiškėjais susijusius faktus, kurie paaiškėjo skundą padavusiam asmeniui žymiai anksčiau, nei 6 mėn. iki skundo pateikimo Tarnybai dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Įsakymas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas, Įsakymas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjų skundas tenkinamas, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal 2021 m. gegužės 12 d. atstovavimo sutartį pareiškėjus šioje byloje atstovavo advokatas T. J.. Pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 15 d. pateiktame prašyme nurodoma, kad už skundo bei papildomų paaiškinimų parengimą ir pateikimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai patyrė 700 Eur išlaidų pagal išrašytas 2021 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą JUT Nr. (duomenys neskelbtini) (550 Eur) ir 2021 m. rugsėjo 23 d. sąskaita faktūra JUT Nr. (duomenys neskelbtini) (150 Eur). Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad Bendrovė šias sumas sumokėjo atitinkamai 2021 m. liepos 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, toliau - VDU). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas).

Pareiškėjų prašoma priteisti 700 Eur suma už skundo ir paaiškinimų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 3 793,5 Eur (1 517,4 Eur x 2,5), nėra per didelė ir neprotinga, todėl priteistina iš atsakovės.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja Bendrovė 2021 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 533 sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, tačiau pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį turėjo sumokėti 22,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistini 22,50 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), pareiškėjai grąžintini 0,50 Eur jos per daug sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad visus mokėjimus atliko pareiškėja Bendrovė, todėl pastarajai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų L. L. ir UAB „Verslo valdymo centras“ skundą patenkinti.

Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V4-117 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB Verslo valdymo centrui ir L. L. skyrimo“.

Priteisti iš atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai UAB „Verslo valdymo centras“ 722,50 Eur (septyni šimtai dvidešimt du eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai UAB „Verslo valdymo centras“ 0,50 Eur (50 centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė