- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-1497-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02258-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Audito, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba Prie LR FM
- Pareiškėjas
- L. L., UAB Verslo valdymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo centro skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. L. (toliau – ir Administratorė) ir pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Verslo valdymo centras (toliau – ir Bendrovė) (toliau kartu– ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V4-117 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB Verslo valdymo centrui ir L. L. skyrimo“ (toliau – Įsakymas) ir priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Įsakymu pareiškėjams paskirtos nuobaudos už pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą, nuobaudos (poveikio priemonės) paskirtos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Nemokumo įstatymas) 136 straipsnį.
2.2. Pažeidimo padarymo metu administratoriaus atsakomybė už bankroto procesą reglamentuojančių teises aktų pažeidimą buvo numatyta ĮBĮ 11⁷ straipsnyje. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui už bankroto procesą reglamentuojančių teises aktų pažeidimą poveikio priemonės už pažeidimus administratoriui skiriamos pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Nemokumo įstatymo 155 straipsnyje apibrėžtos šio įstatymo taikymo išlygos, tačiau nėra nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytos naujos poveikio priemonės ar nurodymai administratoriui bus taikomos už pažeidimus, padarytus galiojant ĮBĮ.
2.3. Įsakymu pareiškėjams paskirtų nurodymų ir poveikio priemonių nebūtų galima taikyti pažeidimo padarymo metu, jos yra žymiai sunkesnės nei pažeidimo metu galimos skirti nuobaudos pagal galiojusį ĮBĮ, todėl pareiškėjams paskirti nurodymai ir poveikio priemonės pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalį yra neteisėti. Pereinamosios Nemokumo įstatymo nuostatos taikomos tik nemokumo procesui, tačiau administratoriaus veiklos priežiūra nėra nemokumo procesas, todėl atsakovas, skirdamas pareiškėjams sankcijas, negali vadovautis Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
2.4. Buvo pažeista poveikio priemonių taikymo procedūra. Prieš skirdama poveikio priemonę (teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų, pagal Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 4 dalį) Tarnyba privalėjo gauti kolegialaus patariamojo organo nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais (Nemokumo priežiūros komiteto) nuomonę, bet ne vertinti Nemokumo priežiūros komiteto narių nuomones. Tuo atveju, jeigu Nemokumo priežiūros komiteto nuomonė yra nepritarti poveikio priemonės pareiškėjams taikymui, Įsakyme nepateikus argumentų, kodėl į tai neatsižvelgiama, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
2.5. Pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, nes neužtikrino įmonės kreditorių ir įmonės teisių ir interesų pusiausvyros, netinkamai organizavo ir atliko būtinus bankroto proceso darbus, susijusius su įmones lėšų naudojimu, veikdamas nesąžiningai, t. y. tyčia, kreditorių susirinkimui teikė išskirtinai vieninteliam kreditoriui palankų nutarimo projektą, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad jis bus vienareikšmiškai patvirtintas, tokiu būdu suteikė kreditoriui nepagristą pranašumą įmonės interesų (akcininkų) atžvilgiu. Pažeidimo esmė nurodoma 2021 m. balandžio 21 d. išvadoje Nr. D4-940 „Dėl nemokumo administratorių UAB Verslo valdymo centras ir Verslo administratorių centras, UAB neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada).
2.6. Išvadoje pateikti kaltinimai itin deklaratyvūs, jų teisinis pagrindas atitolęs nuo faktinių aplinkybių, išvados daromos tinkamai neatskiriant administratoriaus, bankrutuojančios įmonės ir kreditoriaus teisių ir pareigų įmonės bankroto procese, išvados prieštaringos, padarytos netinkami taikant ir aiškinant ĮBĮ. Patikrinimo metu nebuvo išlaikyti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai, nes be pakankamo teisinio pagrindo siūloma konstatuoti administratoriaus veiklos pažeidimus, stengiamasi ignoruoti objektyvius duomenis arba juos interpretuoti taip, jog būtų pasiektas pageidaujamas patikrinimo rezultatas, t. y. konstatuotas pažeidimas. Neobjektyvų ir šališką veikimą patvirtina ir paskutiniai patikrinimo veiksmai, kai nebuvo atsižvelgta į Bendrovės nuomonę, nors joje aiškiai buvo nurodyti teisiniai pagrindai, kodėl Administratorė negali būti laikoma nesąžininga ir ar konkrečiu atveju kitaip pripažinta netinkamai vykdžiusi pareigas.
2.7. Nemokumo įstatymo 136 straipsnyje nustatytos atsakomybės ir sankcijų taikymo pagrindas – teisės pažeidimas su visais jam būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės), tačiau išvadų argumentai nepatvirtina inkriminuojamo pažeidimo.
2.8. Išvadoje tvirtinama, kad teismų procesiniuose sprendiniuose pripažintas Bendrovės nesąžiningumas. UAB Verslo valdymo centras, nors ir būdamas bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Neapolis“ administratoriumi, Išvadoje nurodytuose teisminiuose procesuose nebuvo atsakovu, todėl nurodytuose teismo sprendimuose nėra konstatuotas Bendrovės veiksmų teisėtumas. Jeigu tai išvadas surašiusio asmens klaida, ji yra reikšminga, nes būtent tokių klaidingų teiginių pagrindu yra sprendžiama, jog Bendrovė elgėsi nesąžiningai ir padarė pažeidimą. Jeigu laikomais pozicijos, kad tai ne klaida, kyla teisės taikymo ir aiškinimo klausimas dėl administratoriaus ir kreditorių kompetencijos atskyrimo bankroto procese, t. y. Išvadoje painiojama įmonės kreditoriaus kompetencija su bankroto administratoriaus pareigomis ir pan.
2.9. Išvadoje nurodytose nutartyse nėra konstatuotas neteisėtas ir nesąžiningas administratoriaus veikimas, teismas net negalėjo konstatuoti administratoriaus veiklos neteisėtumo, nes vykę ginčai buvo nulemti ne administratoriaus veiksmų, tačiau Išvadoje laikomasi nuostatos, kad UAB Verslo valdymo centras nurodytuose procesuose buvo atsakovas. UAB Verslo valdymo centras nebuvo atsakovu, todėl Išvados teiginys jog teismas pripažino atsakovų (UAB Verslo valdymo centras ir kreditorės UAB „Statega“ nesąžiningumą, yra prielaida, padaryta iškreipus objektyvias aplinkybes, siekiant sudaryti regimybę, jog Bendrovės veiksmų neteisėtumas konstatuotas.
Žemesnės instancijos teismas
2.10. Išvadoje interpretuojamas dar neįsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas. Išvadoje sprendžiant apie Bendrovės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, teisiškai nepagrįstai gretinami ir tapatinami BUAB „Neapolis“ kreditorių ir Bendrovės veiksmai, nurodomą 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl būtinų remonto darbų atlikimo, dėl kurio vėliau kilo teisminiai ginčai, priėmė ne BUAB „Neapolis“ ar Bendrovė, o BUAB „Neapolis“ kreditoriai. Administratoriaus ir kreditoriaus kompetencija bankroto procese nėra tapati.
2.11. Atliekant patikrinimą, nebuvo tirtos aplinkybės dėl to, kodėl kreditoriai inicijavo remonto darbų klausimą ir kodėl jis viso bankroto proceso metu buvo aktualus, neanalizuota, jog kreditoriai visada spręsdavo klausimus dėl bankrutuojančios įmonės remonto darbų (pvz. 2014 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl pastato išlaidų remonto). Administratoriaus pateiktas siūlymas kreditoriams dėl remonto nėra naujas ar netikėtas administratoriaus veiksmas, jis yra savaime suprantamas, kai egzistuoja tokio veiksmo būtinybė, juo labiau, kad administratoriaus pasiūlymas spręsti vienokį ar kitokį klausimą nėra pats sprendimas, sprendimą (nutarimą), sukuriantį teises ir pareigas, priima ne administratorius, o kreditorių susirinkimas. Teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų kontrolė būtent ir užtikrina kreditorių susirinkimų, o ne administratorius, nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą.
2.12. Išvadoje UAB Verslo valdymo centras kaltinamas atlikęs tai, kas nesukelia jokių teisinių pasekmių – pasiūlymu kreditoriui spręsti įmonės remonto klausimą. Teisines pasekmes sukelia ne pasiūlymas, o kompetentingas valinis sprendimas, kurį padaryti gali tik kreditorių susirinkimas. 2017 m. vasario 9 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas nusprendė patvirtinti 169 827,87 Eur lėšų BUAB „Neapolis parduodamo pastato remontui. Vykdydama šį kreditorių susirinkimo nutarimą, BUAB „Neapolis“ savo sąskaita pašalino pastato trūkumų už 57 880,88 Eur be PVM. Prasidėjus teisminiam ginčui dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, trūkumų šalinimo darbai buvo sustabdyti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą skirti lėšas pastato trūkumams šalinti.
2.13. 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas, tačiau ginčas nėra pasibaigęs – BUAB „Neapolis“ pareiga šalinti trūkumus buvo nurodyta ir 2017 m. vasario 10 d. pasirašytoje BUAB „Neapolis“ pastato verslo centro „Neapolis“ pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartyje, kurią UAB „Omega Capital“ taip pat ginčijo – Išvadoje nepagrįstai vadovaujamasi neįsiteisėjusio teismo sprendimo teiginiais, nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo dalykas, tebevykstančio ginčo metu bus sprendžiamas ir restitucijos taikymo klausimas, o nuo tokio teismo sprendinio priklausys BUAB „Neapolis“ teisių ir pareigų apimtis bei sąlygos dėl panaudotų pastato trūkumų šalinimui 57 880,88 Eur be PVM. Vykstančio teisminio proceso galutinis procesinis sprendimas išspręs keliamus klausimus dėl trūkumų šalinimui panaudotų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo ir nustatys arba nenustatys jų grąžinimo pagrindus. Vykstantis teisminis procesas negali būti laikomas neteisėtais UAB Verslo valdymo centras veiksmais, be to ir procesą inicijavo ne UAB Verslo valdymo centras.
Šalies argumentai
2.14. Pareiškėjai nesutiko su Išvados teiginiu, kad dėl UAB Verslo valdymo centras pasiūlymo kreditoriams prasidėjo ir užsitęsė teisminiai ginčai, nes UAB Verslo valdymo centras pasiūlymas nesukelia jokių teisnių pasekmių, todėl jis nėra prasidėjusių teisminių ginčų priežastis. Teisminio ginčo, dėl kurio pradžios kaltinami pareiškėjai, reikalavimai reikšti ne tik lėšų skyrimą remonto darbams teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir dėl kitų kreditorių nutarimų, ne visi ginčą inicijavusios UAB „Omega Capital“ reikalavimai patenkinti, didžioji dalis atmesta, BUAB „Neapolis“ ir UAB Verslo valdymo centras neinicijavo nė vienos teisinės bylos, dėl kurių dabar yra kaltinamas Išvadoje.
2.15. Išvadoje nėra įvertinta aplinkybė, kad teisminių ginčų priežastis yra UAB „Omega Capital“ ir kreditoriaus nesutarimai, kurių neturi kompetencijos spręsti UAB Verslo valdymo centras, nes tokia kompetencija priskirta tik teismams. UAB „Omega Capital“ nėra vienvaldė BUAB „Neapolis“ akcininkė, ginčuose akcininkų (turinčių vienodą akcijų skaičių) pozicijos radikaliai skiriasi, todėl pareiškėjams neaišku, kodėl Tarnyba, gindama vieno akcininko interesus, nevertina kito akcininko interesų ir pozicijos arba kodėl savo išvadomis kvestionuoja kreditoriaus teisę priimti nutarimus ar juos ginčyti.
2.16. Visi Išvadoje nurodyti pažeidimai siejami su išimtine kreditoriaus kompetencija priimti nutarimus bankroto procese, bet ne su administratoriaus kompetencijai priskirtais bankroto proceso organizavimo klausimais. Galiojantis teisinis reglamentavimas administratoriui nesuteikia teisės spręsti dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo ir jų kvestionuoti, tokių nutarimų kontrolę vykdo teismas, todėl išvadose nurodomų administratoriaus veiksmų priežastinis ryšys nėra susijęs su atsakovės nurodomomis prielaidomis apie ilgus teismo procesus. Tarnybai buvo nurodyti Išvados trūkumai, dėl kurių Nemokumo priežiūros komiteto nuomonė buvo nepritarti poveikio priemonių taikymui, tačiau Tarnyba tendencingai siekė pasinaudoti teise nubausti pareiškėjus.
2.17. Nuobauda pareiškėjams pritaikyta nepagrįstai, paskirta nesant jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Tarnyba administratorių veiksmus (neveikimą) BUAB „Neapolis“ bankroto procese vertino atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą – veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo (neveikimo) metu iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ arba Nemokumo įstatymo normas, o poveikio priemonės – pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Nemokumo įstatymo nuostatas.
4.2. Pereinamosios nuostatos gali ir turi būti taikomos visoje Nemokumo įstatymo apimtyje. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal Nemokumo įstatymą taikomų nuobaudų ar poveikio priemonių objektas ir subjektas yra tapatūs, ĮBĮ numatytos nuobaudos (įspėjimas ar viešas įspėjimas) sukeldavo analogiškas pasekmes, kaip ir teisės būti paskirtu nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas, t. y. nuobaudos atitinkamais dydžiais mažindavo administratorių leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičių, todėl Nemokumo įstatyme nustatytų poveikio priemonių nei savo esme, nei pasekmėmis nėra sunkesnės.
4.3. Įsakyme nurodyta, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą, gavo ir įvertino Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą, kaip įtvirtinta Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi kreditorių susirinkimo nutarimas skirti lėšas turto remontui buvo pripažintas neteisėtu, nurodyta, kad toks veikimas pažeidžia įmonės tikslus ir interesus, įmonės akcininko teises ir teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas konstatavo, kad turtas, kurio remonto darbams 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo skirta beveik 170 000 Eur vienintelio kreditoriaus balsais, bus parduodamas tam pačiam kreditoriui, tiek vienintelis kreditorius, tiek Bendrovė žinojo dar nuo 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo, o šio nutarimo įgyvendinimas tapo realus nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. priimtų sprendimų, kuriais buvo nutrauktas apeliacinis procesas dėl 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Teismas pripažino, kad 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo metu abi šalys (Bendrovė ir kreditorius UAB „Statega“) žinojo, kad rytojaus dieną, t. y. 2017 m. vasario 10 d., bus forminamas turto pirkimo–pardavimo sandoris, už kurio remonto darbams žymios sumos skyrimą balsuoja vienintelis Įmonės kreditorius – turto pirkėjas. Teismas tai vertino kaip nesąžiningą kreditoriaus elgesį, siekiant atlikti savo nuosavybės remontą už bankrutuojančios įmonės lėšas, taip pagerinant įsigyto turto vertę. Teismas įvertinęs, jog lėšų skyrimas turto remontui, kai jis nėra būtinas, vieną dieną prieš jo pardavimą, tuo labiau kai pirkėjas (kreditorius) buvo pateikęs pasiūlymą nupirkti turtą tokios būklės kokios jis yra ir tam buvo pritarta kreditorių susirinkime, sprendė, kad toks nutarimas nelaikytinas teisėtu, todėl naikintinas.
4.5. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog pastato defektai nebuvo tokie, kuriuos būtina šalinti, nebuvo privalomo įpareigojimo Bendrovei pašalinti pastato trūkumus, nebuvo pagrindo prieš turto pardavimą šalinti defektus už sumą, kuri yra 12 kartų didesnė nei teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta maksimali leistina metinė pastato priežiūrai ir remontui skirtina suma. 2020 m. kovo 4 d. nutartyje pažymėta ir tai, kad per visą laikotarpį nuo Įmonės pripažinimo likviduojama iki turto pardavimo UAB Verslo valdymo centras nesikreipė į teismą dėl turto remonto poreikio ir neteikė teismui prašymų dėl šiam tikslui būtinų sudaryti sutarčių. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat įvertino, kad 2017 m. vasario 20 d. raštas, kuriuo UAB Verslo valdymo centras atsisakė dalies remonto darbų, kurie nesusiję su pastato saugos sistemomis ir konstrukcijomis, pagal sutartį, negali pakeisti šalių sudarytos sutarties, be to pareiškėjo ieškinio pagrindu teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta vykdyti 2017 m. vasario 10 d. rangos sutartį dėl remonto darbų visos sumos apimtimi.
4.6. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl lėšų parduoto pastato remonto darbams skyrimo bei jos pagrindu sudarytos rangos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kuria teismas, atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. kovo 4 d. teismų nutartimis pripažintą neteisėtu kreditorių susirinkimo nutarimą dėl lėšų remonto darbams skyrimo kaip prejudicinį faktą, konstatavo, kad siekiant sandorius pripažinti negaliojančiais vienas iš svarbių aspektų yra nustatyti šalių nesąžiningumą. Teismas pripažino Bendrovės ir kreditorės UAB „Statega“ nesąžiningumą, nes į pirkimo–pardavimo sutartį įtraukta sąlyga dėl pastato remonto darbų yra akivaizdžiai nenaudinga BUAB „Neapolis“ ir šia sąlyga galbūt siekiama ne sutartyje nurodytų tikslų. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Bendrovės ir kreditorės UAB „Statega“ nesąžiningumas, kaip sandorio 4.4 punkto dėl lėšų skyrimo negaliojimo nuo jo sudarymo momento sąlyga, o pripažinus šį sutarties punktą negaliojančiu, negaliojančia nuo jos sudarymo momento pripažintina ir rangos sutartis kaip išvestinis sandoris, sudarytas panaikinto pirkimo–pardavimo sutarties punkto pagrindu.
4.7. Nutarimą, kuris teismo tvarka pripažintas neteisėtu, pasiūlė Bendrovė. Nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei.
4.8. Tarnyba pareiškėjų padarytą pažeidimą konstatavo įvertinusi visas teismų konstatuotas faktines ir teisines aplinkybes. Vadovaujantis Nemokumo įstatymo 24 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 11 straipsnio 5 dalies 2, 14 punktais, Bendrovė galėjo naudotis teise per 14 kalendorinių dienų apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl pareiškėjų teiginiai, susijusius su skirtingomis kompetencijomis ir negalėjimu kvestionuoti kreditorių susirinkimo sprendimų, yra nepagrįsti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Įsakymą ir priteisė iš Tarnybos pareiškėjui UAB Verslo valdymo centras 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:
6.1. Tarnyba atliko Bendrovės neplaninį veiklos patikrinimą ir Įsakymu nusprendė: 1) Bendrovei, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už patikrinimo metu nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams; 2) Bendrovės darbuotojai, atsakingai už bankroto proceso administravimą – L. L., turėjusiai užtikrinti, kad administravimo veiksmai BUAB „Neapolis“ bankroto procese atliekami tinkamai, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2021 m. gruodžio 31 d. papildomai išklausyti 12 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių tema būtų susijusi su kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų derinimu ir jų pusiausvyros išlaikymu bankroto procese, nemokumo administratoriaus reikšme užtikrinant bankroto proceso teisėtumą ir skaidrumą, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
6.2. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, išdėstytas Išvadoje, Bendrovės 2021 m. balandžio 16 d. pateiktą nuomonę, Nemokumo priežiūros komiteto 2021 m. gegužės 18 d. posėdyje priimtą nutarimą (Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2021 m. birželio 1 d. protokolas Nr. N-12) ir Nemokumo priežiūros komiteto narių išsakytas nuomones, atsižvelgus į tai, kad Bendrovė, administruodama BUAB „Neapolis“ nemokumo procesą, pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, pažeidimas susijęs su bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei BUAB „Neapolis“ (įmonės dalyvių) interesų atstovavimo pusiausvyros pažeidimu, turėjo įtakos bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui ir administravimo išlaidų didėjimui, todėl laikytinas labai reikšmingu, į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nemokumo įstatymui, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Nemokumo įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, išskyrus konkrečiai nurodytas išimtis (Nemokumo įstatymo 155 str. 1 d.), naudojantis suteikta diskrecijos teise ir vadovaujantis Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu.
6.3. Patikrinimas pradėtas 2020 m. spalio 13 d. gavus UAB „Omega Capital“ skundą, be kita ko, ir dėl Bendrovės veiksmų (neveikimo) BUAB „Neapolis“ bankroto procese (registracijos Nr. D1-5402). Tarnyba 2020 m. spalio 26 d. raštais Nr. (10.4) D2-2594, Nr. (10.4) D2-2595 pranešė, be kita ko, Bendrovei bei skundą pateikusiam asmeniui apie sprendimą atlikti Patikrinimą ir nustatė Bendrovei terminą iki 2020 m. lapkričio 9 d. pateikti paaiškinimus į skunde nurodytas aplinkybes. Bendrovė 2020 m. lapkričio 6 d. raštu (registracijos Nr. D1-5752) pateikė paaiškinimus bei dokumentus. Tarnyba 2020 m. gruodžio 11 d. gavo papildomą skundą pateikusio asmens dokumentą (registracijos Nr. D1-6287) ir 2021 m. kovo 17 d. el. paštu paprašė Bendrovės iki 2021 m. kovo 23 d. pateikti papildomą informaciją, kurią Bendrovė pateikė 2021 m. kovo 23 d. (registracijos data 2021 m. kovo 24 d. Nr. D1-1177). Išvados projektas 2021 m. balandžio 8 d. pateiktas Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, taip pat Bendrovei, kuriai nurodyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo Išvados projekto gavimo dienos, t. y. iki 2021 m. balandžio 16 d., Tarnybai pateikti nuomonę dėl Išvados projekto, kurią Bendrovė pateikė 2021 m. balandžio 16 d. (registracijos Nr. D1-1579).
7. Teismas, apžvelgęs ĮBĮ nuostatas (11 str. 5 d. 14 p., 11⁷ str. 1 d., 11 str. 12 d.) ir Nemokumo įstatymo nuostatas (152 str., 153 str., 155 str. 1 d.), sutiko su pareiškėjų pozicija, kad Nemokumo įstatymo 155 straipsnyje reglamentuojamos pereinamosios nuostatos, susijusios su nemokumo procesu. Administratoriaus veiklos priežiūra nėra nemokumo procesas, todėl Tarnyba Įsakyme nepagrįstai vadovavosi Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi. Pereinamosios nuostatos, susijusios su nemokumo administratoriumi, įtvirtintos Nemokumo įstatymo 159 straipsnyje, tačiau nei šiame, nei kituose straipsniuose jokių išlygų ar pereinamųjų nuostatų vertinant bankroto administratorių veiklą nėra įtvirtinta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įvertinęs Nemokumo įstatymo nuostatas (136 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 7 d.) nurodė, kad pareiškėjams buvo skirtos poveikio priemonės, kurios ne tik nebuvo įtvirtintos ĮBĮ, bet savo esme yra ir griežtesnės, nei ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos nuobaudos. Teismas nesutiko su Tarnybos argumentu, kad ĮBĮ numatytos nuobaudos (įspėjimas ar viešas įspėjimas) sukeldavo analogiškas pasekmes, kaip ir teisės būti paskirtu nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas, nes, net paskyrus viešą įspėjimą, nėra apribojama nemokumo administratoriaus veikla, kaip buvo padaryta šiuo atveju.
9. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas (7 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principo taikymo, konstatavo, kad priimdama Įsakymą, Tarnyba paskyrė pareiškėjams poveikio priemones, kurios nebuvo įtvirtintos ĮBĮ ir kurios savo esme yra griežtesnės už tas, kurios buvo įtvirtintos ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje, o pareiškėjai L. L. – ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, todėl buvo pažeistas lex retro non agit principas ir tuo iš esmės buvo pabloginta pareiškėjų teisinė padėtis.
10. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 37.2 punktu, atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą nustatė išnagrinėjusi UAB „Omega Capital“ 2020 m. spalio 13 d. skundą ir vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-12-613/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 nustatytomis aplinkybėmis. Šiose teismų nutartyse buvo keliamas klausimas apie tai, kada UAB „Omega Capital“ sužinojo apie 2017 m. vasario 9 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą ir abu teismai konstatavo, kad UAB „Omega Capital“ apie skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą sužinojo 2017 m. kovo 3 d. Apie Patikrinimo taisyklių 37.2 punkte įtvirtintą terminą Tarnyba dėl pareiškėjų nepasisakė, tačiau Išvados 7 lape, pasisakydama dėl UAB „Omega Capital“ skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Verslo administratorių centras“ veiksmais, vadovavosi Patikrinimų taisyklių 37.2 punktu ir konstatavo, kad šiuo atveju 6 mėn. terminas buvo praleistas.
11. Teismas nurodė, kad faktai, dėl kurių pareiškėjams skirta nuobauda, UAB „Omega Capital“ paaiškėjo 2017 m. kovo 3 d., skundas dėl šių faktų Tarnybai pateiktas 2020 m. spalio 13 d., taigi Tarnyba privalėjo tai įvertinti ne tik dėl pasisakydama apie UAB „Omega Capital“ 2020 m. spalio 13 d. skunde nurodyto UAB Verslo administratorių centro, bet ir dėl pareiškėjų veiksmų, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir nepasisakė, kodėl nagrinėjo su pareiškėjais susijusius faktus, kurie paaiškėjo skundą padavusiam asmeniui žymiai anksčiau, nei 6 mėn. iki skundo pateikimo Tarnybai dienos.
12. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, todėl pareiškėjų skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.
III.
13. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Nemokumo įstatymo 155 straipsnyje reglamentuojamos pereinamosios nuostatos, susijusios su nemokumo procesu, o administratorių priežiūra nėra nemokumo procesas, todėl Tarnyba jomis vadovavosi nepagrįstai, nepagrįstas, nes pats nemokumo procesas, tai yra visuma Nemokumo įstatyme nustatytų procedūrų, kurios yra atliekamos išskirtinai nemokumo administratorių ir kurių priežiūrą atliko ir atlieka Tarnyba, tiek galiojant ĮBĮ, tiek galiojant Nemokumo įstatymui.
14.2. Nemokumo įstatymo 155 straipsnio nuostatos nėra taikomos kažkuriai atskirai minėto įstatymo daliai, šios pereinamosios nuostatos gali ir turi būti taikomos visoje Nemokumo įstatymo apimtyje, t. y. ir atliekant nemokumo administratorių priežiūrą, atitinkamai Tarnyba administratorių veiksmus (neveikimą) BUAB „Neapolis“ bankroto procese vertino atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. Administratorių veiksmai vertintini pagal veiksnių atlikimo (neveikimo) metu galiojusio (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) IBĮ arba Nemokumo įstatymo normas, o poveikio priemones, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. IBĮ neteko galios ir įsigaliojo Nemokumo įstatymas, skyrė vadovaujantis Nemokumo įstatymu.
14.3. Įsigaliojus Nemokumo įstatymui iš esmės pasikeitė ir priežiūros atlikimo procedūros, todėl dabar Tarnyba net objektyviai negalėtų pritaikyti tam tikru IBĮ poveikio priemonių, nors nemokumo administratorių drausminė atsakomybė išliko nepakitusi.
14.4. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratoriaus veiksmai šioje byloje liko visai nevertinti.
14.5. Vadovaudamasi Nemokumo įstatymo aiškinamuoju raštu (Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789), Tarnyba nesutinka, kad Nemokumo įstatyme numatytos poveikio priemonės yra griežtesnės nei buvo ĮBĮ, priešingai, pats poveikio priemonių spektro išplėtimas nereiškia, jog jos yra griežtesnės, be to atsiranda papildomas poveikio priemonių taikymo skaidrumo ir nešališkumo saugiklis, visiškai akivaizdžiai buvo siaurinama priežiūros sritis, atsisakant priežiūros profesinės etikos ir kvalifikacijos kėlimo srityse.
14.6. UAB „Omega Capital“ 2020 m. spalio 13 d. skundą pateikė jį grįsdamas teismų procesiniais sprendimais, kuriais 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas (pirmosios instancijos teismo – 2020 m. sausio 14 d., apeliacinės instancijos teismo – 2020 m. kovo 4 d.). Tarnybai buvo skundžiamas ne pats kreditorių susirinkimo nutarimas, o Administratoriaus neteisėtas veikimas, susijęs su šio nutarimo priėmimu, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtintas tik 2020 m. kovo 4 d. Tarnybai nesuteikti įgaliojimai pripažinti neteisėtais kreditorių susitrinkimo nutarimus ar juos naikinti, todėl tik įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinus šį nutarimą neteisėtu ir jį panaikinus, Tarnyba turėjo galimybę įvertinti Administratoriaus veikimo tinkamumą netinkamumą siūlant ir priimant šį kreditorių susirinkimo nutarimą ir Administratoriaus veiksmų įtaką tolimesniam Įmonės bankroto procesui. Vienas iš esminių UAB „Omega Capital“ skundo argumentų buvo tai, kad UAB Verslo valdymo centras neinicijuoja BUAB „Neapolis“ bankroto proceso pabaigos, nors BUAB „Neapolis“ jau seniai yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais, o likusios sukauptos BUAB „Neapolis“ lėšos negrąžinamos BUAB „Neapolis“ akcininkams, o toliau mažinamos patiriamomis administravimo išlaidomis.
14.7. BUAB „Neapolis“ bankroto procesas negali būti užbaigtas dėl vykstančių teisminių procesų, kurių rezultatas gali nulemti naujų BUAB „Neapolis“ įsipareigojimų atsiradimą. Vienas iš tokių procesų, kuris nei pradedant, nei baigiant patikrinimą nebuvo išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu – 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudalytos ir pradėtos vykdyti rangos sutarties galiojimo klausimas ir lėšų restitucijos klausimas, kurie taip pat buvo tiesiogiai susijęs su UAB Verslo valdymo centro veiksmų vertinimu. Tarnyba vertino, kad UAB „Omega Capital“ 2020 m. spalio 13 d. skunde pateikti argumentai dėl UAB Verslo valdymo centro veiksmų (įvertinus tik 2020 m. kovos 4 d. įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir tebevykstantį procesą dėl rangos sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, kurie tiesiogiai susiję su 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo vykdymu) pateikti Tarnybai nepraleidus 6 mėnesių termino nuo netinkamų UAB Verslo valdymo centro veiksnių paaiškėjimo asmeniui dienos, todėl UAB Verslo valdymo centras veikimas, susijęs su 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, buvo vertintas ir nustačius atitinkamas aplinkybes konstatuotas pažeidimas. UAB „Omega Capital“ argumentai, susiję su UAB Verslo valdymo centro patikrinimo metu iš esmės nebuvo vertinti todėl, kad klausimas, susijęs su nemokumo administratorių reorganizavimu jau buvo nagrinėtas Tarnyboje anksčiau ir konstatuotas pažeidimas, o su tuo susijęs klausimas dėl lėšų BUAB „Neapolis“ grąžinimo preliminariai įvertinus pagal pateiktus duomenis buvo išspręstas 2019 m. rugsėjo 23 d. UAB „Omega Capital“ šios aplinkybės buvo žinomos, dėl šių aplinkybių jis buvo inicijavęs ikiteisminį tyrimą, kurį buvo atsisakyta pradėti 2019 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo metu apie vykstančius neišspręstus teisminius ginčus šiuo klausiniu Tarnybai nebuvo žinoma, todėl 6 mėn. sužinojimo terminas šiuo atveju buvo vertintas nuo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (2019 m. gruodžio 9 d.) iki skundo pateikimo (2020 m. spalio 13 d.). Be to, Tarnyba Administratorei išmokėtų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo nevertino, nes tokie įgaliojimai priskirti kreditorių susirinkimo, o tam tikrais įstatymų numatytais atvejais, teismo kompetencijai. Aplinkybių, susijusių su UAB Verslo valdymo centro, nuspręsta išsamiau nevertinti ne vien tik Taisyklių 37.2 punkto pagrindu. Tarnyba kitų UAB Verslo valdymo centro atliktų reikšmingų veiksmų, kuriuos Tarnyba galėtų vertinti jai suteiktos kompetencijos ribose, nenustatė.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjai pažymi, kad apeliacinio skundo deklaratyvus nurodymas, jog turi būti vadovaujamasi Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nuostatomis nepagrindžia, jog nurodymai ir poveikio priemonės yra taikytos teisėtai, nes minimame straipsnyje nenustatyta, jog įstatymu nustatytos naujos poveikio priemonės ar nurodymai administratoriui bus taikomos už pažeidimus padarytus galiojant ĮBĮ, Nemokumo įstatymas reglamentuoja ne tik nemokumo procesus bet ir nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą (Nemokumo įstatymo 1 str. 2 d.), Nemokumo įstatymo 155 straipsnio pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų taikomos tik nemokumo procesui (įstatyme nemokumo procesas reglamentuotas atskiroje įstatymo dalyje „II dalis Nemokumo procesas“, o administratoriaus profesija ir veiklos priežiūra kitoje dalyje „III dalis Nemokumo administratorius“). Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų ir nemokumo administratoriaus yra reglamentuotos skirtinguose įstatymo straipsniuose, atitinkamai 155 straipsnyje dėl nemokumo procesų, o 159 straipsnyje – dėl nemokumo administratorių.
17. Pareiškėjai akcentuoja, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas nustatė naujas nuobaudas išreikštas per nurodymų ir poveikio priemonių taikymą administratoriui. Pareiškėjai vadovaujasi teismų praktika ir nurodo, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, jeigu pats įstatymų leidėjas nėra padaręs aiškios išlygos dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo. Nemokumo įstatymo taikymo išlygos apibrėžtos 155 straipsnyje, tačiau išlygų, jog įstatymu nustatytos naujos poveikio priemonės ar nurodymai administratoriui bus taikomos už pažeidimus padarytus galiojant ĮBĮ nėra. Tokios išlygos įstatymo leidėjas ir nesiekė nustatyti, nes ji prieštarautų Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, jog teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama. Įsakymu pareiškėjams paskirti nurodymai ir poveikio priemonės, kurie nebūtų galimi taikyti kaltinamo pažeidimo padarymo metu. Skirti nurodymai ir poveikio priemonės savo esme ir pasekmėmis yra žymiai sunkesni nei pažeidimo metu galimos nuobaudos pagal tuo metu teisinę galią turintį ĮBĮ, todėl pareiškėjams paskirti nurodymai ir poveikio priemonės pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalį yra pirmosios instancijos pagrįstai pripažintos neteisėtomis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Tarnybos neteisėtas sprendimas tirti ir interpretuoti įsiteisėjusios 2020 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu, atsakovės veiksmus, kai nuo nurodomų faktų praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, nulėmė ne objektyvios ir teisėtos priežastys, bet atsakovės subjektyvus ir neteisėtas veikimas, kurio negalima paaiškinti teisėtu viešojo administravimo procesu ir kompetencijos įgyvendinimu. Būtent dėl to, šiuo metu atsakovė negali aiškiai ir teisėtai pagrįsti savo veiksmų aktyvumo ir logiškai bei rišliai pagrįsti, kodėl terminas skaičiuoti turi būti ne nuo sužinojimo momento, bet nuo teismo procesinių sprendimų priėmimo momento, beje ir nuo šių momentų skaičiuojant 6 mėnesių terminas būtų suėjęs. BUAB „Neapolis“ bankroto bylos procesas buvo ir yra susiję su suinteresuotų asmenų noru padaryti įtakų bankroto administratoriui, ankstesnis atstatydintas administratorius būtent dėl įtarimų padarius nusikaltimą, dėl korupcinių ryšių atleistas ir teisėjas nagrinėjęs bankroto bylą, nes buvo siekiama pasinaudojant valdžios elementu ir svertu paveikti procesą, todėl vėl atsakovės vaidmenyje tenka stebėti tendencingas deklaratyvias interpretacijas, iškraipant faktines aplinkybes, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atkreipė dėmesį, jog atsakovės veiksmai nebuvo teisėti jau pradinėje pareiškėjų patikrinimo stadijoje, būtent sprendžiant dėl skundo, kurio pagrindu pradėtas patikrinimas, priėmimo ir jo tolimesnio tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad priimdama Įsakymą, Tarnyba paskyrė pareiškėjams poveikio priemones, kurios nebuvo įtvirtintos ĮBĮ, ir kurios savo esme yra griežtesnės už tas, kurios buvo įtvirtintos ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje, o pareiškėjai L. L. – ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, todėl konstatavo, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas ir tuo iš esmės buvo pabloginta pareiškėjų teisinė padėtis. Teismas taip pat konstatavo, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjams nuobaudas ir poveikio priemones už ĮBĮ įtvirtintą pažeidimą, nepagrįstai vadovavosi Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Įsakymas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, todėl pareiškėjų skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
22. Teisėjų kolegija nustatė, kad Įsakymu UAB Verslo valdymo centrui, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už patikrinimo metu nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams, taip pat Įsakymu UAB Verslo valdymo centro darbuotojai, atsakingai už bankroto proceso administravimą (Administratorei), turėjusiai užtikrinti tinkamą administravimo veiksmų atlikimą BUAB „Neapolis“ bankroto procese, paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2021 m. gruodžio 31 d. papildomai išklausyti 12 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių tema būtų susijusi su kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų derinimu ir jų pusiausvyros išlaikymu bankroto procese, nemokumo administratoriaus reikšme užtikrinant bankroto proceso teisėtumą ir skaidrumą, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
23. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Pagal Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 2 dalį Nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nemokumo įstatymo 159 straipsnyje nustatytos pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus: 1) asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal ĮBĮ įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2022 m. sausio 1 d. neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais (1 d.); 2) asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą, galės būti paskirti administruoti tik juridinio asmens bankroto procesą, o asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, galės būti paskirti administruoti tik juridinio asmens restruktūrizavimo procesą 2 metus nuo 2020 m. sausio 1 d. (2 d.); 3) asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. gruodžio 31 d., administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. (3 d.); 4) nepriekaištingos reputacijos reikalavimas fiziniam asmeniui, nustatytas šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 5 punkte, taikomas, kai teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus panaikinama po 2020 m. sausio 1 d. (4 d.); 5) reikalavimas nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui verstis viena iš šiame įstatyme nustatytų veiklos formų taikomas administruojant nemokumo procesus, kurių administratoriumi jis yra paskirtas nuo 2020 m. sausio 1 d. (5 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad Nemokumo įstatymo 159 straipsnyje įtvirtintos pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus iš esmės susijusios su administratorių kvalifikacija ir jos galiojimu ir tęstinumu, įsigaliojus Nemokumo įstatymui, tačiau šiame straipsnyje nėra nurodytos pereinamosios nuostatos dėl nuobaudų skyrimo.
25. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, spręstina, kad, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju taikomos nurodytos išimtys, būtina nustatyti teisinių santykių pobūdį, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-406-492/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad jie neužtikrino Įmonės kreditorių ir Įmonės teisių ir interesų pusiausvyros, netinkamai organizavo ir atliko būtinus bankroto proceso darbus, susijusius su Įmonės lėšų naudojimu, veikdami nesąžiningai, t. y. tyčia, kreditorių susirinkimui teikė išskirtinai vieninteliam kreditoriui palankų nutarimo projektą, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad jis bus vienareikšmiškai patvirtintas, tokiu būdu suteikė kreditoriui nepagrįstą pranašumą Įmonės (šiuo atveju – akcininkų) interesų atžvilgiu.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir pareiškėjų veiksmus (neveikimą), spręstina, kad pareiškėjų elgesys BUAB „Neapolis“ bankroto procese vertintinas atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atitinkamai pareiškėjų veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo metu galiojusio (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ĮBĮ normas, o poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus Nemokumo įstatymui, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus (155 str. 1 d.), skirtinos vadovaujantis Nemokumo įstatymu.
27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Tarnybos nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir pažeidimas galėjo būti konstatuotas ir pareiškėjams galėjo būti pritaikyta atsakomybė pagal ĮBĮ. Pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų materialiosios teisės normas, t. y. ĮBĮ, tai patvirtina tiek Įsakymas, tiek jo sudedamoji dalis – Išvada. Nurodytuose aktuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, todėl Tarnyba pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas kvalifikuodama pažeidimą, o patį pareiškėjų veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi Nemokumo įstatymo nuostatomis ir Taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, nustačius pažeidimą pagal ĮBĮ, nuobauda gali būti taikoma pagal Nemokumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-406-492/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-502/2022; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-821/2023), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą, nepagrįstai taikė Nemokumo įstatymo 155 straipsnį ir pažeidė lex retro non agit principą.
28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Taisyklių 37.2 punktą prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Nagrinėjamu atveju iš Įsakymo neaišku, nuo kokios dienos Tarnyba šį terminą skaičiavo, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad faktai, dėl kurių pareiškėjams skirta nuobauda, UAB „Omega Capital“ paaiškėjo 2017 m. kovo 3 d. (kai UAB „Omega Capital“ sužinojo apie kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą). Tarnyba apeliaciniame skunde teigia, kad 6 mėn. sužinojimo terminas buvo vertintas nuo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (2019 m. gruodžio 9 d.) iki skundo pateikimo (2020 m. spalio 13 d.), taip pat nurodo, kad terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. kovo 4 d. (t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pripažinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl lėšų remonto darbams skyrimo yra neteisėtas). Akcentuotina, kad, net ir skaičiuojant 6 mėnesių termino pradžią nuo atsakovo nurodomų datų, UAB „Omega Capital“ pasikreipus į Tarnybą 2020 m. spalio 13 d., Taisyklių 37.2 punkte nustatytas terminas buvo praleistas, todėl Tarnyba nepagrįstai pradėjo tyrimą ir priėmė Įsakymą, o Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjų padaryto pažeidimo pobūdžio, nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą, pažeidė Nemokumo įstatymo 155 straipsnio nuostatas ir lex retro non agit principą, tačiau, įvertinus tai, kad skundas Tarnybai buvo paduotas praleidus Taisyklių 37.2 punkte nustatytą terminą ir Tarnyba nenurodė jokių argumentų, kodėl skundas priimtas nagrinėti praleidus terminą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų skundą, priėmė iš esmės teisingą sprendimą.
30. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
31. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pareiškėjai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1.3. Pareiškėjų prašoma suma (1 000 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytos, jį pagrįsta dokumentais (pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas), todėl gali būti priteistina. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad sąskaita už teisines paslaugas buvo apmokėta UAB Verslo valdymo centro, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos UAB Verslo valdymo centrui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo centrui iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.