Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai G. M. (toliau – ir bankroto administratorius, nemokumo administratorius) ir mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 21R-123 (AG-35/05-2021) (toliau – Sprendimas) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V4-254 (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Komisija formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, didžiąja dalimi perrašė Tarnybos Įsakymo argumentus ir nesigilino į pareiškėjo poziciją. Sprendimas ir Įsakymas surašyti tendencingai, bandant įvairius administratoriaus veiksmus traktuoti kaip Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) pažeidimus, nepagrįstai taikant viešosios teisės normomis nustatytą atsakomybę už procesinį elgesį civilinėje byloje, administratoriaus atsakomybę grindžiant abstrakčiais ir nei ĮBĮ, nei JANĮ nekonkretizuotais reikalavimais, įstatymą aiškinant plečiamai ir ne bankroto administratoriaus naudai.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Šampano namai“ (toliau – Bendrovė) 2018 m. spalio 12 d. iškelta bankroto byla, tačiau teikdamas sutikimą – deklaraciją, bankroto administratorius nebuvo nurodęs, kad prisiima ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodytą riziką. Keliant bankroto bylą taip pat nebuvo atskleistas faktas, jog Bendrovė neturi jokio turto. Bankroto proceso bei atliekamo ikiteisminio tyrimo metu joks turto buvimo faktas nepaaiškėjo.

4. Pareiškėjai teigė, kad bankroto administratorius atliko protingus ir proporcingus veiksmus bankroto byloje, panaudodamas savo asmenines lėšas, nors tokios pareigos įstatymas jam nenustato, kad apgintų Bendrovės interesus.

5. Pareiškėjai nurodė, kad, vykdydamas Bendrovės bankroto procedūras, bankroto administratorius veikia kaip jos vadovas, tačiau neturi jokių specifinių teisių, kuriomis, atlikdamas bankroto procedūras, galėtų paveikti trečiuosius asmenis, surinkti reikšmingus įrodymus ar pan.: duoti privalomus vykdyti nurodymus, patekti į patalpas, pavesti atlikti konkrečius veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Bankroto administratoriaus galimybės rinkti įrodymus, juos įvertinti, sužinoti trečių asmenų atliktus veiksmus yra iš esmės tokios pačios kaip privataus asmens, bankroto administratorius turi ir tokias pačias teises, kaip bet koks privatus subjektas – gali jomis naudotis ir jokie teisės aktai negali drausti jam šias teises realizuoti bei ginti Bendrovės interesus leistinomis priemonėmis. Bankroto administratoriui nedraudžiama ginti administruojamos Bendrovės interesų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytomis priemonėmis.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad patikrinimo metu Tarnybai buvo paaiškinta, kad Bendrovės veikla iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos kelia abejonių: dokumentai padriki, turimos tik sutarčių kopijos, sutartys pagal savo turinį yra netvarkingos, yra tam tikrų loginių prieštaravimų. Būtent dėl įrodymų nebuvimo buvo pasirinktas kelias palaikyti vykstantį ikiteisminį tyrimą, kad jame būtų išsiaiškintos esminės Bendrovės veiklos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tebevyksta.